Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga numatyta 2025 m. spalio 2 d.

Teikime nurodoma, kad Probacijos tarnyba T. I. elgesį kontroliuojamas nuo 2023 m. spalio 4 d. Iš asmens bylos medžiagos matyti, 2023 m. spalio 18 d. nuteistajam sudarytas Individualus priežiūros planas (a. b. l. 11-33) ir jis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą (a. b. l. 17). 2024 m. gegužės 8 d. Sodros duomenimis T. I. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (a. b. l 19). Administracinių nusižengimų ir įtariamųjų registro duomenimis - naujų administracinių nusižengimų T. I. nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (a. b. l. 17). Probacijos metu nuteistasis dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ (a. b. l. 39-40), reguliariai lanko priklausomybių konsultantą ir dalyvauja anoniminių alkoholikų grupes (a. b. l. 24-25). 2024 m. vasario 19 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (pagal OASys metodiką) nustatyta, kad T. I. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (66 balai iš 168 galimų), tačiau dėl pareigų nevykdymo yra linkusi didėti. Taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos visuomenei rizika.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir paaiškino, kad faktiškai nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nepasikeitė, bet yra linkusi didėti dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Nuteistasis T. I. teismo posėdžio metu parodė, kad supranta ko prašo probacija, savo kaltę dėl probacijos nustatyto įpareigojimo nevartoti alkoholinių gėrimų pripažino. Nepaisant probacijos atstovės paaiškinimu, nuteistajam atrodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti, nes daugiau nei metus stengiasi nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau kartais nesusivaldo ir šiek tiek išgeria. Naujų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų nepadarė. Kiekvieną savaitę lanko psichologą. Pastaruoju metu psichiatrai jam išrašė vaistų, kurie padeda susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Pradėjo dažniau lankyti anoniminių alkoholikų grupes, kur susitinka su žmonėmis turinčiais tapačią problemą. Šiuo metu nuolatinio darbo neturi, tačiau „W.“ programėlėje bando rasti darbą, kartais jam pavyksta rasti vienkartinių darbų. Paskutinį kartą dirbo kurjeriu.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą netenkinti. Nuteistajam nustatytas minimalus apsvaigimo laipsnis (0,18 prom.), tai prokuroro manymu nėra pakankamas pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Byloje taip pat nenustatytas formalus pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nes pagal naują Probacijos įstatymo redakciją būtina atlikti naują nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, iš kurio turi matytis rizikos padidėjimas. Probacijos atstovė nurodė, kad naujas vertinimas neatliktas, todėl netgi formaliu pagrindu teikimo tenkinti negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

BK 75 straipsnio 9 dalis nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – PĮ). PĮ 2 straipsnio 2 dalyje probacija apibrėžiama kaip sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.

PĮ 30 straipsnio 3 dalis nustato teismo prerogatyvą spręsti nuteisto asmens bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo klausimą. Minėto straipsnio norma taip pat įtvirtina du kriterijus (nuteistojo nusikalstamo elgesio arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir pakankamo pagrindo manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas būvimas), kuriais remiantis teismas sprendžia, ar nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti nuteistajam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą. Būtina pažymėti, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – tai standartizuotas kaltinamojo ar nuteistojo nusikalstamo elgesio tikimybės ir galimybių ją sumažinti tyrimas (PĮ 2 straipsnio 4 dalis). Rizika vertinama rengiant socialinio tyrimo išvadą, vadovaujantis probacijos tarnybos direktoriaus ir (ar) Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis (PĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalis). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją (socialinio statuso ir vertybinių orientacijų grąžinimas) ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (PĮ 4 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad T. I. 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu vairavęs transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,68 prom. neblaivumas ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teismas paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir nustatė BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6 bei 10 punktuose numatytus įpareigojimus, o būtent: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) pradėti dirbti, o neradus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad T. I. 2023 m. spalio 18 d. sudarytas individualus priežiūros planas, nuteistasis pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis.

Išnagrinėjus Probacijos Tarnybos teikimą matyti, kad siūlymas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą iš esmės grindžiamas įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimu, nes 2024 m. gegužės 8 d. jam nustatytas 0,18 prom. apsvaigimas. Teikime taip pat pažymima, kad Probacijos tarnyba kreipiasi į teismą trečią kartą dėl tų pačių įpareigojimų nevykdymo.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs Probacijos tarnybos teikimą, asmens bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas sprendžia, kad Probacijos tarybos siūlymas panaikinti T. I. paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis neginčijo 2024 m. gegužės 8 d. nustatyto 0,18 prom. neblaivumo ir savo kaltę dėl įsipareigojimo pažeidimo pripažino. Paaiškinime jis nurodė, kad stengiasi nevartoti alkoholio, bet kartais nesugeba susilaikyti (a. b. l. 61). Iš teismo posėdžio metu duotų nuteistojo parodymų bei asmens bylos medžiagos matyti, kad T. I. deda daug pastangų siekiant pažaboti savo žalingą priklausomybę alkoholiui – reguliariai lanko priklausomybių konsultantą ir dalyvauja anoniminių alkoholikų grupėse. Teismas pažymi, kad nuteistasis be pažeidimų vykdo kitus įpareigojimus – registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, dalyvauja elgesio pataisos programose. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu reikia sutikti su prokuroro pozicija dėl pažeidimo mažareikšmiškumo. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai nėra šiurkštus ir sistemingi, o pats nuteistasis nevengia probacijos ir bendradarbiauja su jos atstovais.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. vasario 19 d. atlikus pakartotinį nusikalstomo elgesio rizikos vertinimą – jos padidėjimo nenustatyta. Po paskutinio Probacijos tarnybos teikimo išnagrinėjimo pakartotinių tyrimų dėl nusikalstamo elgesio ir (ar) žalos visuomenei rizikos nustatymo neatlikta. Iš aukščiau minėtos PĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos matyti, kad asmens nusikalstamo elgesio ar žalos visuomenei rizika vertinama rengiant socialinio tyrimo išvadą, vadovaujantis probacijos tarnybos direktoriaus ir (ar) Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Kadangi nagrinėjamoje byloje naujų rizikos vertinimų neatlikta, teismas negali konstatuoti, kad T. I. nusikalstamo elgesio ir (ar) žalos kitiems tikimybė išaugo. Be to, įvertinęs bylos medžiagą, proceso dalyvių parodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad probacijos tikslai nebus pasiektas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam T. I. atmesti.

T. I. asmens bylą grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.