- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-83-280/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- UAB „Virgula“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6904-828/2009 pagal ieškovės UAB „Virgula“ ieškinį atsakovui A. P. žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Virgula“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. 26 547,20 Lt patirtų nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 796 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį .
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo A. P. ieškovui AB „Virgula“ 26 547,20 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-07-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 796 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo A. P. valstybės naudai 11,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-11-11 nutartimi atsakovo A. P. pareiškimo dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Virgula“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka nutarė netenkinti, priteisė iš A. P. valstybei 66 Lt žyminio mokesčio už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimą ir 8,70 Lt teismo išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 str. 4 d. nuostatas teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad atsakovas šioje byloje, paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė įrodymų ir nenurodė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nutartyje teismas nurodė, jog negalima daryti išvados, kad iš atsakovo priteista visa eismo įvykiu, už kurio sukėlimą jis nuteistas, padaryta žala, kaip pareiškime teigia atsakovas. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjo ir kiti asmenys, o darbdavio tiesiogiai nukentėjusiesiems atlyginta žala iš viso yra 35 547,20 Lt. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus apie kitus nuostolius, atsiradusius jam dėl atsakovo sukelto eismo įvykio. Iš to teismas nustatė, kad iš atsakovo teismo sprendimu už akių priteista tik atitinkama eismo įvykiu padarytos žalos dalis, todėl keisti priteistą regreso tvarka atlygintinos žalos dalį, vadovaujantis atsakovo pareiškime nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nurodė, kad kitų ieškovo darbuotojų, paties darbdavio galima kaltė dėl eismo įvykio, galimybė taikyti minėtas įstatyme įtvirtintas išimtis dėl visiško nuostolių atlyginimo principo nesudaro pagrindo abejoti iš atsakovo priteistos atlygintinos žalos dalies dydžio pagrįstumu, tuo pačiu ir sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Jokių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė. Nurodė, kad esant šioms aplinkybėms, sprendimo už akių panaikinimas pažeistų proceso ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimų stabilumo principus. Nutartyje dar nurodė, kad teismas nevertina atsakovo nurodytų termino atsiliepimui pateikti galimo praleidimo priežasčių ir daro išvadą, kad naikinti sprendimą už akių nėra pagrindo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis įrodymų, kurie teismui buvo pateikti iki šio sprendimo priėmimo, visuma.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
2009-09-21 Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių dėl to, kad, jis, A. P., praleido nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti ir šio termino atnaujinti neprašė. 2009-08-17 nutartimi teismas atsisakė priimti atsiliepimą ir jį grąžino. Teismas nurodė, kad nutartis, kuria jam, atsakovui, nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti, kiti procesiniai dokumentai įteikti 2009-07-22 (b. l. 34), o atsiliepimo pateikimo teismui terminas baigėsi 2009-08-05. Nutartyje grąžinti atsiliepimą teismas nurodė, kad atsiliepimas teisme buvo gautas 2009-08-12, paštui įteiktas 2009-08-07. Iš to matyti, kad pavėluota pateikti atsiliepimą dviem dienom ir teismas konstatavo, kad yra praleistas atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismui terminas, o jis šio termino atnaujinti neprašė. Su teismo priimtu sprendimu už akių jis nesutiko ir pareiškimu prašė peržiūrėti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-11-11 nutartimi jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas 2009-11-11 nutartyje nurodė, kad vadovautis atsakovo pareiškime nurodytais argumentais dėl galimos kitų ieškovo darbuotojų kaltės dėl žalos padarymo ieškovui dėl 2008-10-21 įvykusio eismo įvykio, galimybės taikyti CK 6.251 str. 2 d., 6.283 str. 3 d. nuostatas, kaip ir ieškovo (darbdavio) tam tikros kaltės nustatymo ir dėl to naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, nes iš atsakovo yra priteista dalis ieškovui padarytos žalos, o kartu nėra pagrindo abejoti ir sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas 2009-11-11 nutartyje nurodė, kad sprendimo už akių panaikinimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą. Tokia teismo pozicija yra nepagrista. Būtent lygiateisiškumo principą ir kitus civilinės teisės principus pažeidžia teismo pozicija išdėstyta 2009-11-11 nutartyje.
Lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir jis pačiu bendriausiu požiūriu įtvirtintas CK 1.2 straipsnio 1 dalyje. Teismas 2009-11-11 nutartyje nurodo, jog nevertina atsakovo nurodytų termino atsiliepimui pateikti galimo praleidimo priežasčių. Teismas tokiais savo veiksmais suteikia vienai šaliai (šiuo atveju ieškovui) prioritetą vertindamas tik vienos šalies pateiktus įrodymus, o kitos šalies įrodymų nevertina. Taip yra pažeidžiama teisė į teisminę gynybą, teisingą bylos išnagrinėjimą, pažeidžiamas civilinio proceso tikslas, objektyvų įrodymų vertinimą.
Teismo 2009-11-11 priimta nutartis netenkinti jo, atsakovo, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti suderinta su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Iš teismo 2009-11-11 nutarties matyti, kad teismo nutartis iš esmės grindžiama ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu, ieškinys tenkinamas visiškai. Atsakovo pateikti atsikirtimai nenagrinėti, t. y. jie nevertinti ir nepasisakyta dėl jų atmetimo, jei, teismo nuomone, jie nepaneigia ieškovo nurodytų argumentų. Tai akcentavo ir pats teismas, priėmęs 2009-11-11 nutartį. Teismas, priimdamas sprendimą už akių ir netenkindamas jo, atsakovo, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus. Teismas nevertino jo, atsakovo, pateiktų įrodymų apie galimai mažintiną ieškinio sumą esant kitų asmenų (darbuotojų) ir paties darbdavio kaltei, nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas įvykdymo. LAT 2006-09-06 nutartyje civilinė byla Nr. 3K-3-450/2006 pažymėjo, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (teismas pažeidė CPK 185 straipsnį). Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Teismas nekonstatavo, kad darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių kontroliuoti, kaip darbo vietoje laikomasi darbo drausmės ir kad dėl jo taikytos priemonės buvo pakankamos užkirsti kelią nelaimei įvykti. Tai reiškia, kad dėl žalos atsiradimo yra ir ieškovo kaltės. Tik nustačius ieškovo kaltės laipsnį gali būti teisingai išspręstas ieškovui atlygintinos žalos atlyginimo dydžio klausimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Virgula“ prašo netenkinti atsakovo A. P. prašymo panaikinti 2009-11-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį .
Panevėžio miesto apylinkės teismui nutartyje konstatavus, jog atsakovas pareiškime dėl 2009-09-21 sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos šio sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, termino praleidimo priežasčių vertinimas nėra reikšmingas, kadangi net ir nustačius, jog termino praleidimo priežastis yra svarbi, vien ši aplinkybė nesudarys teisinio pagrindo naikinti sprendimą už akių. Atsakovo teiginiai, pateikti atskirajame skunde, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, nevertindamas atsakovo nurodytų termino atsiliepimui pateikti galimo praleidimo priežasčių, tokiais savo veiksmais suteikia vienai šaliai (šiuo atveju ieškovui) prioritetą vertindamas tik vienos šalies pateiktus įrodymus, taip yra pažeidžiama teisė į teisminę gynybą, teisingą bylos išnagrinėjimą, pažeidžiamas civilinio proceso tikslas, objektyvių įrodymų vertinimas, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir kt., yra absoliučiai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo tenkinti atsakovo prašymą naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panevėžio miesto apylinkės teismas, atlikęs formalų (CPK 285 str. 2 d.), tačiau visapusišką tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktų įrodymų vertinimą nusprendė netenkinti atsakovo prašymo peržiūrėti sprendimą už akių, ir padarė išvadą, kad „..iš atsakovo teismo sprendimu priteista tik atitinkama eismo įvykiu padarytos žalos dalis“, „...“kitų ieškovo darbuotojų, paties darbdavio galima kaltė dėl eismo įvykio, galimybė taikyti minėtas įstatyme įtvirtintas išimtis iš visiško nuostolių atlyginimo principo nesudaro pagrindo abejoti iš atsakovo priteistos atlygintinos žalos dalies dydžio pagrįstumu, tuo pačiu ir sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Jokių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartyje pabrėžė, jog ne visa, o tik dalinė ieškovo patirta žala buvo priteista iš atsakovo. Tik todėl, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nepatenkino atsakovo prašymo, nėra jokio pagrindo teigti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais, o atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus vertino neobjektyviai ar paviršutiniškai, arba įjuos neįsigilino. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nekėlė klausimo bei nepateikė įrodymų dėl darbų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo pas ieškovą, todėl, vadovaudamasis CPK 13 str. įtvirtintu dispozityvumo principu, pagal kurį ginčo šalys turi teisę pačios nusistatyti savo ginčo dalyką pagrindą, ribas, bei atsižvelgdamas į CPK 265 str. 2 d., Panevėžio miesto apylinkės teismas darbų saugos užtikrinimo klausimų nenagrinėjo ir nei sprendime už akių, nei skundžiamojoje nutartyje jų neaptarė. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovui teigti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas tyrė įrodymus tik formaliai, paviršutiniškai, nevisapusiškai, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus ir išdėstytus argumentus ir t. t. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pažeidė nurodytas civilinio proceso nuostatas ar kad atsakovo pateiktus įrodymus išnagrinėjo šališkai ar apskritai jų nenagrinėjo ir nevertino, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 3 p.).
CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, paduodant pareiškimą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 dalį turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Pasinaudodamas CPK nustatyta teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo galimybe, atsakovas A. P. nurodė procesinius pažeidimus, padarytus priimant sprendimą už akių, be to nurodė, kokie materialinio pobūdžio faktai ar aplinkybės sudarytų pagrindą vertinti, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos nereiškia, kad regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti ginčijama ar peržiūrima tais atvejais, kai atlygintinos žalos dydį regredentas ir nukentėjęs trečiasis asmuo nustatė tarpusavio susitarimu, nes dalis žalos gali būti atsiradusi ne dėl to asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, o dėl kitų asmenų, be to, dėl žalos atsiradimo gali būti visa ar dalinė paties regredento kaltė. Taigi tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomos priteisti iš jo žalos dydį, be to, jis turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis; DK 257 straipsnio 5 dalis) (2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje A. Š. įmonė v. J. S., bylos Nr. 3K-3-210/2007).
CPK 142 str. 4 d. nustato teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nurodė, kad atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau šiuo atveju dėl šios išvados kyla abejonės, nes yra duomenų, kad teismo pranešimas įteiktas ne 2009-07-22, atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tik pavėluotai. Atsakovas A. P. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau teismas atsisakė jį priimti, pažeisdamas CPK 75 str. 2 dalies reikalavimus, nes termino, nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti praleidimas neatleidžia nuo pareigos atlikimo. Atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį CPK 142 straipsniu nustatyta pareiga. Šios pareigos visiškas nesilaikymas suteikia teisę teismui priimti sprendimą už akių. Teismas turėjo atsiliepimą priimti, o ne jį grąžinti, laikydamas, kad atsiliepimas į ieškinį nepateiktas (CPK 142 str. 3 dalis), turėjo teisę tik atitinkamai vertinti atsiliepime nurodytus motyvus ir įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p., CPK 142 str., CPK 287 str.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir atsakovo A. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.