Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-13 · Civilinė byla Nr. 2S-2020-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
2S-2020-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10292-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2020-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10292-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 106.8;122.2;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. D. dėl pripažinimo ieškove buto bendrasavininke.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. D., prašydama pripažinti ją buto, esančio Medeinos g. 11-68, Vilniuje, bendrasavininke nuo privatizavimo momento, įpareigojant pardavėją ir pirkėją įrašyti šį juridinį faktą į buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. K. ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-11834-727/2011 bei 2011 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12546-101/2011 buvo išaiškinta teisė reikšti ieškinį dėl sutarties, kurios pagrindu jos tėvas yra įregistravęs nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuginčijimo. Ieškovė 2011-06-30 pateiktame ieškinyje prašo pripažinti ją minėto buto bendrasavininke, tačiau reikalavimo dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo nereiškia.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pripažinimas, kad dalis buto priklauso jai nuosavybės teise, reiškia ne fakto pripažinimą, bet esamo teisinio santykio nuginčijimą. Nenuginčijus buto pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu nuosavybės teisė į butą yra įregistruota ieškovės tėvo A. D. vardu, ieškovė negali būti pripažinta šio buto bendrasavininke.

Be to, teismas nurodė, kad ieškinys turtiniuose ginčuose apmokamas žyminiu mokesčiu. Esant turtiniam ginčui, kurio objektas yra nekilnojamasis daiktas, ginčo suma nustatoma pagal nekilnojamojo daikto (šiuo atveju buto) vertę. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo tik 135 Lt žyminio mokesčio, tačiau remiantis VĮ Registrų centro skelbiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra 120000 Lt. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į buto vertę, reiškiant reikalavimą dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, svarstytinas ginčo priskyrimas Vilniaus apygardos teismo kompetencijai.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismui priimti ieškinį nagrinėti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Šis atvejis nepriskirtinas turtiniams ginčams, nes nėra ginčo dėl turto padalinimo tarp turto savininko ir ieškovės.

2. Teisę į butą įgijo ne sandorio, o įstatymo pagrindu, todėl negali būti įregistruota bendrasavininke.

3. Butas yra trijų kambarių, todėl esant nurodytai buto rinkos kainai, net ir padalinimo atveju, negalėtų tikėtis didesnės turto dalies negu 80000 Lt.

4. Jeigu ginčas priskirtinas turtiniam, teismas turėjo pritaikyti LR CPK 86 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį LR CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodydamas, kad ieškovė negali būti pripažinta buto bendrasavininke, kol yra nenuginčyta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuosavybės teisė į butą yra įregistruota ieškovės tėvo vardu. Teismas pripažino, kad buto dalies nuosavybės pripažinimas ieškovei reiškia ne fakto pripažinimą, bet esamo teisinio santykio nuginčijimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja. Be to, ieškovė šiuo pagrindu skundžiamos pirmosios instancijos neskundžia.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik atkreipė ieškovės dėmesį dėl turtinių ginčų apmokėjimo žyminiu mokesčiu ir ginčo priskyrimo Vilniaus apygardos teismo kompetencijai. Tačiau teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, šiais motyvais nesivadovavo ir ieškinį atsisakė priimti ne dėl šių motyvų, o visiškai kitokiu pagrindu, t.y. dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą ne ta teisena, kuria reikėtų. Todėl apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškinį buvo atsisakyta priimti motyvuojant per mažu žyminiu mokesčiu ir pagal vidutinę turto vertę priskiriant ieškinį Vilniaus apygardos teismo kompetencijai.

Dėl nurodytų motyvų apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.), todėl skundžiama Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.), o ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski