Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-236/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-05
Bylos Nr.
2A-236/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė (pran.), Vincas Verseckas
Ieškovas
J. Č.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Parex lizingas“
Advokatai
Anatolijus Novikovas, Vladimiras Žukovskis
Kategorijos
  • 8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-236 /2006Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės ir Vinco Versecko,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vladimirui Žukovskiui,atsakovo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Parex lizingas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-489-51/2006 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Parex lizingas“ dėl skolos, delspinigių priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. Č. prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Parex lizingas“ 142 869,36 Lt kompensaciją, 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo šios sumos už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmoka turėjo būti sumokėta, ir baigiant skaičiuoti išmokos išmokėjimo dieną, 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2003 m. gegužės 5 d. buvo priimta dirbti pagal darbo sutartį pas atsakovą. 2005 m. liepos 14 d. dėl susidariusių nepakenčiamų darbo sąlygų, administracijos prieš ją vykdomo spaudimo, pateikė prašymą atleisti ją iš darbo. 2005 m. liepos 29 d. su ja darbo sutartis buvo nutraukta. Tačiau atleidžiant iš darbo su ja nebuvo visiškai atsiskaityta – nebuvo išmokėta 142 869,36 Lt kompensacija, kuri turėjo būti išmokėta pagal 2005 m. vasario 18 d. Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punktą. Darbo pas atsakovą metu ji patyrė didelį psichologinį spaudimą, darbuotojai buvo nuteikinėjami prieš ją, išjungtas telefonas, buvo pakeista jos kabineto spyna, atsakovas ilgą laiką vengė užpildyti ir grąžinti nedarbingumo lapelį. Dėl įtampos pablogėjo ieškovės sveikatos būklė, ji patyrė stresą, jai padaryta neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad 2005 m. vasario 18 d. Kolektyvinė sutartis 2005 m. liepos 14 d. buvo pakeista, numatant, kad kompensacija nemokama, jei darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Su ieškove darbo sutartis buvo nutraukta pagal šį straipsnį. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, reikšdama ieškinį tiek dėl kompensacijos, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekia nesąžiningai praturtėti, jokio pagrindo tokios žalos atlyginimui nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nėra pareikštas reikalavimas dėl Kolektyvinės sutarties pakeitimų pripažinimo neteisėtais. Teismas nurodė, kad Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punktas prieštarauja DK 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytam imperatyviam reikalavimui vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Iš DK 140 straipsnio antrosios dalies prasmės matyti, jog kolektyvinėse sutartyse gali būti aptarti darbuotojams išeitinės išmokos mokėjimo atvejai, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 125, 126 straipsnius ir 127 straipsnio pirmąją dalį. Teismas padarė išvadą, kad, nutraukiant darbo sutartį pastaraisiais pagrindais, išeitinė išmoka negalima (išskyrus kompensacijas, kai šalys atskirais tarpusavio susitarimais nutraukia darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį), todėl negalimas ir jos aptarimas kolektyvinėje sutartyje. Nors aptariamos Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punktas numato ne išeitinę išmoką, o kompensaciją, teismas nematė jokio pagrindo šią išmoką pripažinti kompensacija, nes ja nėra už ką nors kompensuojama, negali būti kompensuojama už darbuotojo norą nutraukti darbo sutartį be svarbios priežasties. Teismas sprendė, kad 2005 m. vasario 18 d. Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punktas toje dalyje, kad jis taikomas nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, nutraukiančiu darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio pirmąją dalį, laikytinas niekiniu ir negali būti taikomas (CK.1.78 str. 1, 5 d. d., 1.80 str. 1 d.). Teismas nematė pakankamo pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą dėl paminėtų ieškovės nurodomų aplinkybių, tačiau sprendė, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas nepagrįstai ilgai delsė grąžinti ieškovės nedarbingumo lapelį, dėl ko ieškovė buvo priversta papildomai kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės aiškinimą, kad tokiais veiksmais jai buvo sukelti nepatogumai ir papildomi dvasiniai išgyvenimai ligos metu, ir priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Teismas nurodė, kad atsakovui išlaidos už advokato pagalbą iš ieškovės nepriteistinos, nes iš esmės ieškinys buvo kildinamas iš paties atsakovo sudarytos Kolektyvinės sutarties ydingo 3.8.2 punkto, kuriuo remiantis buvo mokama kompensacija kitiems darbo sutartį nutraukusiems darbuotojams.

Šalies argumentai

Ieškovė J. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovei iš atsakovo 142 869,36 Lt kompensaciją, 0,06 procento dydžio delspinigius nuo šios sumos už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmoka turėjo būti sumokėta, ir baigiant skaičiuoti išmokos išmokėjimo dieną. Nurodo šiuos argumentus:

teismas pažeidė civilinio proceso kodekse reglamentuojamų rungimosi ir dispozityvumo principų taikymo nuostatas, sprendimo dalyje dėl kompensacijos pagal 2005 m. vasario 18 d. Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punktą išmokėjimo konstatuodamas, kad ieškinys šioje dalyje galėtų būti atmestas dėl to, kad Kolektyvinės sutarties pakeitimai buvo apsvarstyti ir priimti nepažeidžiant jų priėmimo tvarkos, be to, ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl Kolektyvinės sutarties pakeitimų pripažinimo neteisėtais. Teismas, spręsdamas darbo bylą, nepasinaudojo CPK 414 straipsnyje nustatyta teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus ir nepagrįstai suvaržė ieškovės galimybę įrodyti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, leidžiančias padaryti išvadą, kad, keičiant Kolektyvinę sutartį, buvo klastojami dokumentai. Teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo išnagrinėti ir faktines aplinkybes, susijusias su Kolektyvinės sutarties pakeitimu ir nustatyti, ar ieškovės atleidimo dieną Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punktas iš tikrųjų buvo pakeistas. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad su pranešimo apie 2005 m. liepos 14 d. įvyksiantį susirinkimą vienu egzemplioriumi pasirašytinai tą pačią dieną, 2005 m. liepos 7 d., buvo supažindinti atsakovo darbuotojai, dirbantys Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, kas mažai tikėtina dėl didelių atstumų tarp miestų;teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys dalyje dėl kompensacijos priteisimo atmestinas taip pat ir dėl to, kad Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punkto nuostatos, suteikusios atsakovo darbuotojams teisę į kompensaciją, nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio pirmąją dalį, laikytinos niekinėmis ir negali būti taikomos pagal CK 1.78 straipsnio pirmąją, penktąją dalis, 1.80 straipsnio pirmąją dalį, atsižvelgiant į DK 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 140 straipsnio antrąją dalį. Teismas konstatuodamas, kad bendrovėje buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija, inicijuota bankroto procedūra, nušalintas administracijos vadovas, pradėta daug įvairaus pobūdžio bylų, nepagrįstai atsisakė šių aplinkybių visumą vertinti kaip objektyvią situaciją, leidžiančią atsirasti Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punkto normai, suteikusiai atsakovo darbuotojams stiprias socialines garantijas. Teismas atkreipdamas dėmesį, kad atsakovui inicijuota bankroto byla, vadovavosi tik prielaida, kad atsakovo finansinė-ūkinė padėtis yra sunki. Tam, kad padarytų išvadą, jog Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punkto sąlygos yra alogiškos ir pavojingos atsakovui ar tretiesiems asmenims, teismas turėjo nustatyti konkrečius atsakovo nemokumo faktus. Teismas neteisingai išaiškino DK 140 straipsnio antrosios dalies esmę, nes kolektyvine sutartimi šalys laisva valia gali susitarti dėl išeitinės išmokos mokėjimo sąlygų, DK 140 straipsnio antrosios dalies išlyga savo prasme nėra nukreipta į uždraudimą kolektyvinėje sutartyje numatyti kokių nors piniginių išmokų mokėjimo galimybę, kai darbuotojas ir darbdavys nutraukia darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio pirmąją dalį.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Parex lizingas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria priteista 1 000 Lt ieškovės naudai, panaikinti; pakeisti sprendimo dalį dėl teismo išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

teismas, tenkindamas dalį reikalavimų, priteisdamas ieškovei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas, sprendime nurodęs, kad byloje nėra duomenų, jog kokie nors atsakovo veiksmai ieškovės atžvilgiu būtų pripažinti neteisėtais, jau kitoje pastraipoje konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai ilgai delsė grąžinti ieškovei nedarbingumo lapelį. Taip pat, vertindamas atsakovo kaltę įrodančius dokumentus, nurodė ir 2005 m. liepos 15 d. aktą Nr. 0012/05, kuriame antstolis nurodo, kad ieškovė vengia priimti siunčiamus dokumentus, tarp kurių buvo ir nedarbingumo lapelis. Tai, kad ieškovė vengė priimti atsakovo siunčiamus dokumentus, nėra atsakovo kaltė, o priešingai – ieškovės. Ieškovė atsakovui pateikė netinkamai užpildytą nedarbingumo pažymėjimą, dėl kurio atsakovas 2005 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į UAB ,,Sanitas familiae“. Galutinį atsakymą atsakovas gavo 2005 m. liepos 12 d. ir nedelsdamas siekė įteikti ieškovei nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė vengė su atsakovu bendrauti, o atsakovas siekė tik išsiaiškinti iki kada ieškovė buvo nedarbinga;teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kadangi teismas patenkino tik 1/187 dalį ieškovės reikalavimų, tai atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 2 983 Lt, nes atsakovas turėjo 3 000 Lt atstovavimo išlaidų. CPK numato baigtinį sąrašą atvejų, kai šalims neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 49, 83 str. 1 d. 6-7 p.), nes tais atvejais atsakovams bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš biudžeto. Įstatymas nenumato, kad būtų galima nepriteisti bylinėjimosi išlaidų dėl motyvų, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškinį. Teismo motyvai dėl Kolektyvinės sutarties 3.8.2 punkto neteisėtumo yra visiškai nepagrįsti, nes visi išsakyti argumentai skirti šio punkto redakcijai, galiojusiai iki 2005 m. liepos 14 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

DK 140 straipsnis reglamentuoja išeitinių išmokų mokėjimą darbuotojams, nutraukus darbo sutartį. Išeitinė išmoka – tai viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.) arba likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo (DK 136 str. 1 d. 6 p.), išeitinė išmoka priklauso visiems tuo pagrindu atleidžiamiems darbuotojams, o jos dydis priklauso nuo atleidžiamo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje ir nuo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio (DK 140 str. 1 d.). Išeitinės išmokos dydžio skaičiavimo būdas šiuo atveju grindžiamas principu, kad darbdavys daugiau turi mokėti tam ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, kuris ilgai dirbdamas arba dėl savo kvalifikacijos ar pareigų atsakingumo daugiau nusipelnė įmonei. Kai darbo sutartis nutraukiama ne pagal DK 129 straipsnį ar 136 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą, o kitais darbo kodekse (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus atvejus) arba kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip (DK 140 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas išeitinės išmokos mokėjimą sieja su darbo netekimu ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių. Įstatymas nenumato teisės darbuotojui, savo noru nutraukusiam darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio pirmąją dalį, gauti išeitinę išmoką.

Darbo kodeksas nenustato kolektyvinės sutarties turinio, t. y. išsamaus sąlygų sąrašo. Kolektyvinės sutarties šalys turi teisę nustatyti svarstytinus derybomis klausimus, taip pat visišką laisvę nustatyti kolektyvinės sutarties turinį. Draudžiama į kolektyvines sutartis įtraukti sąlygas, bloginančias darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato galiojantys įstatymai. Tais atvejais, kai darbo kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (DK 4 str. 4 d.).

Darbo sutartis su ieškove J. Č. buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio pirmąją dalį, todėl išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio antrąją dalį jai neturėjo būti išmokėta. UAB ,,Parex lizingas“ 2005 m. vasario 18 d. buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, kurios 3.8.2 punkte (t. 1; b. l. 54) buvo nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju (nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindo), jei nėra darbuotojo kaltės, bendrovė išmoka darbuotojui kompensaciją, kurios dydis yra 30 mėnesių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis plius 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai už kiekvienus pilnus darbuotojo bendrovėje išdirbtus metus (12 kalendorinių mėnesių). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ši kolektyvinės sutarties nuostata prieštarauja DK 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytam reikalavimui, sudarant kolektyvines sutartis vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl laikytina niekine ir negali būti taikoma (CK 1.78 str. 1, 5 d., 1.80 str. 1 d.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo sąvokos yra vertinamieji kriterijai, todėl jų turinys kiekvienu atveju turi būti įvertintas atsižvelgiant į visas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, neteisinga ir neprotinga būtų mokėti tokio dydžio kompensaciją darbuotojui, nutraukiančiam darbo sutartį savo noru be svarbių priežasčių, bei prilyginti tokį darbuotoją darbuotojui, kuris nutraukia darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, ligos ar invalidumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą.

Apeliantės J. Č. argumentai dėl UAB ,,Parex lizingas“ 2005 m. vasario 18 d. kolektyvinės sutarties 3.8.2 punkto pakeitimo teisėtumo atmestini, nes byloje esančiais duomenimis, liudytojų D. V. (t. 1, b. l. 169-172), E. T. (t. 1, b. l. 172-174), L. R. (t. 1, b. l. 174-177), R. N. (t. 1, b. l. 177-178), J. B. (t. 1, b. l. 178-179) parodymais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad UAB ,,Parex lizingas“ darbuotojai 2005 m. liepos 7 d. ir 8 d. buvo pasirašytinai supažindinti su pranešimu dėl 2005 m. liepos 4 d. įvyksiančio darbuotojų susirinkimo dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo, 2005 m. liepos 14 d. įvyko darbuotojų susirinkimas, kuriame buvo pakeistas kolektyvinės sutarties 3.8.2 punktas. Patikimų duomenų, kad kolektyvinės sutarties pakeitimai buvo padaryti vėliau, nėra.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad atsakovas nepagrįstai ilgai delsė grąžinti ieškovės nedarbingumo pažymėjimą. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė nedarbingumo pažymėjimą darbdaviui pateikė 2005 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 27), tačiau net iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. nedarbingumo pažymėjimas nebuvo darbdavio tinkamai užpildytas (t. 1, b. l. 28). Ieškovė ligos metu net kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimo dublikatą, kad galėtų gauti jai priklausančią ligos pašalpą (t. 1, b. l. 27). Atsižvelgdama į šiuos duomenis, teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl moralinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio pirmąja dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 3 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kolegijos nuomone, byla nėra didelės apimties, nepareikalavo iš atsakovo atstovo didelių laiko ir darbo sąnaudų, todėl atsakovo UAB ,,Parex lizingas“ naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už dalyvavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra mažintinos ir iš ieškovės J. Č. priteistina 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės J. Č. valstybės naudai priteistina 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 92 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš J. Č. UAB ,,Parex lizingas“ naudai 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Kolegijos pirmininkė Danutė MilašienėTeisėjai Alė BukavinienėVincas Verseckas