Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-481-275/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-19
Bylos Nr.: 2A-481-275/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01418-2009-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: I. T.
Atsakovas: A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: VĮ Registrų centrui, SB „Tvenkiniai“, R. K., A. N.

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-481-275/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01418-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 30.10.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, SB „Tvenkiniai“, R. K., A. N. dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 20-25), kuriuo prašė:

1. Pripažinti žemės sklypo Nr. 227, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. J., kadastrinius matavimus negaliojančiais;

2. Nustatyti, kad žemės sklypo Nr. 226, nuosavybės teise priklausančio I. T., (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio A. J., (duomenys neskelbtini), riba eina tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655.61, y=567891.74 ir x=6069634.09, y=567905.23 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geo planum“ atliktų žemės sklypo Nr. 226 (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų eigoje 2010-05-17 parengtą žemės sklypo planą;

3. Pripažinti netekusiais galios 2009 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-8486-(31) „Dėl A. J. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ bei 2009 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-9588-(31) „Dėl A. J. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“;

4. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 226, esantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,0714 ha. Atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog negali būti nustatytos jai priklausančio žemės sklypo ribos, nes dėl gretimo žemes sklypo Nr. 227, nuosavybes teise priklausančio A. J., kadastrinių matavimų išdavoje nustatytų žemės sklypo ribų nepagrįstai sumažėja ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas nuo dokumentuose nurodytų 0,0714 ha iki apytiksliai 0,063 ha. Atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog gretimo žemės sklypo Nr. 227 riba, besiribojanti su ieškovės žemės sklypu, neatitinka sodų bendrijos „Tvenkiniai“ bendro žemės sklypų plano, nes riba paslinkta į ieškovės žemės sklypą, dėl ko sumažėja jos žemės sklypo plotas 84 kvadratiniais metrais (0,0084 ha).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės I. T. atsakovei A. J. 2 984 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės yra pažeistos būtent dėl atsakovei A. J. priklausančio sklypo Nr. 227 atliktų kadastrinių matavimų. Motyvavo, jog tai, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovei priklausančio sklypo Nr. 227 atliekamus matavimus, kad juose ieškovė dalyvavo ir sutiko su ieškovei ir atsakovei priklausančių sklypų skiriančia riba ir jos neginčijo, patvirtina ieškovės parašas 2008-09-27 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (kurį pasirašė ir greta atsakovės esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovės A. J. ir SB „Tvenkiniai“ vardu pirmininkės J. U. atsiliepimuose į ieškinį (ieškinio patikslinimus) nurodytos aplinkybės, liudytojo A. Š. parodymai; pačios ieškovės nurodytos aplinkybės apie akto pasirašymą atliekant atsakovei priklausančio sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus pirminiame procesiniame dokumente - 2009-08-28 skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės eilė metų buvo nusistovėjusi jų sklypus Nr. 226 ir Nr. 227 skirianti riba - tvora betoniniu pamatu (kuria apmūrytas sklypus skiriantis vandentiekio vamzdis), dėl šios ribos tarp šalių jokių nesutarimų nekilo, su šia faktiškai nusistovėjusia riba abi šalys sutiko ir sąlygojo, jog matininkas atliko atsakovei priklausančio sklypo Nr. 227 matavimus nuo aukščiau paminėtos sklypus skiriančios ribos. Šių aplinkybių ieškovė procesiniuose dokumentuose neginčijo, neginčijo ir akto, ieškinio kitu pagrindu ir dalyku nereiškė. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, jog ji buvusi suklaidinta atsakovės A. J. Nurodė, kad klaidingas įsivaizdavimas nepripažintinas suklydimu, nes jis įvyko dėl pačios šalies neatidumo, neapdairumo ir (ar) nerūpestingumo. Ieškovė dalyvavo nustatant atsakovei priklausančio sklypo ribas, pasirašė aktą, dėl jo prieštaravimų nereiškė, turėjo galimybę domėtis kadastrinių matavimų eiga, neneigė aplinkybių, jog atliekant atsakovei priklausančio sklypo matavimus, buvo matuojami ir kiti sklypai bei pati ieškovė norėjo, kad būtų atlikti jai priklausančio sklypo matavimai. Todėl vien formalaus raštiško pranešimo ieškovei apie atsakovei priklausančio sklypo Nr. 227 ketinamus atlikti kadastrinius matavimus nebuvimas, esant nurodytoms aplinkybėms, nepaneigia, jog ieškovė apie kadastrinius matavimus buvo žinoma ir kad juose ieškovė dalyvavo. Ieškovė teigė, jog būtent atsakovės sklypo sąskaita ieškovei priklausančio sklypo Nr. 226 plotas sumažėjo 84 kv.m. Teismas pažymėjo, jog ieškovė be jokių prieštaravimų 2009-05-15 pasirašė sklypo Nr. 224, priklausančio R. K., esančio greta ieškovės ir atsakovės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, tuo tarpu minėto sklypo plotas po atliktų kadastrinių matavimų padidėjo nuo 819 kv.m iki 836 kv.m. Su ieškovei priklausančiu sklypu Nr. 226 besiribojantis iš kitos pusės sklypas Nr. 225 Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, duomenų apie sklypo Nr. 255 plotą ir ribas nėra, duomenų, kokia riba realiai šiai dienai egzistuoja tarp SB esančio prūdo ir ieškovei priklausančio sklypo Nr. 226, nėra, aplinkybės, kad visos sodininkų bendrijos „Tvenkiniai“ kadastriniai matavimai nėra atlikti ir kad ribos šiai dienai nėra nustatytos šalys neginčijo. Ieškovė savo ieškinį taip pat grindė 2010-05-07 UAB „Geo planum“ žemės sklypo planu. Teismas nurodė, kad jeigu remtis ieškovės pateiktu planu ir nustačius ginčo ribą pagal minėtą 2010-05-07 UAB „Geo planum“ planą, atsakovei priklausančio sklypo Nr. 227 plotas sumažėtų atitinkamai 84 kv.m, nuo 595 kv.m iki 511 kv.m, t.y. atsakovės sklypas Nr. 227 taptų 41 kv.m mažesniu, nei atsakovės įgytas 1993-07-22 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 552 kv.m ploto žemės sklypas. Pažymėjo, jog atsakovei priklausančio sklypo Nr. 227 plotas nuo 552 kv.m iki 595 kv.m padidėjo (43 kv.m) leistinos paklaidos (kuri sudaro 47 kv.m) ribose, jos neviršijant, kaip tai numatyta Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 p.; Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatų 21 p. Be to, ieškovės pateiktas 2010-05-07 UAB „Geo planum“ žemės sklypo planas (o 2009-11-12 UAB „Geo Planum“ suvestinis planas iš viso neatitinka kadastrinių matavimų sklypo planui keliamų reikalavimų), bei kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus (2010-05-17 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas, nenurodyti riboženkliai, ribos nesuderintos) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas, planas nėra suderintas. Taigi, kadastrinių matavimų metu nustačius ir riboženkliais paženklinus ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančią ribą, esant tinkamai surašytam aktui, dėl šio akto ieškovei nepareiškus jokių pastabų ar prieštaravimų, parengus atsakovės sklypo Nr. 227 planą, buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymas Nr.2.3-8486-(31) ir 2009-06-11 įsakymas Nr.2.3-9588-(31) „Dėl A. J. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad iki jos kreipimosi į Vilniaus apskrities viršininką su 2009-05-19 ir 2009-05-28 prašymais, buvo atliekami ieškovei priklausančio sklypo Nr. 226 kadastriniai matavimai. Sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymo Nr. 2.3-8486-(31) ir 2009-06-11 įsakymo Nr. 2.3-9588-(31) teisėtumas bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pažeidimas yra atmestinos kaip nepagrįstos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė I. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš atsakovės žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl žemės sklypo Nr. 227, nuosavybės teise priklausančio atsakovei, kadastrinių matavimų

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.1. punktas numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (32.1.1.2 punktas). Atliekant gretimo žemės sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus, ieškovė nebuvo pakviesta dalyvauti taip, kaip reikalauja teisės aktai, o ant žemės sklypo Nr. 227 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pasirašė suklaidinta atsakovės A. J. Ji atėjusi į ieškovės žemės sklypą pasakė, kad bus atliekami jos žemės sklypo kadastriniai matavimai (tiksliai nenurodė kada) ir tam reikalingi kaimynų parašai. Po to padavė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo neužpildytą aktą, kurį ieškovė pasirašė būdama įsitikinusi, kad tai yra tik jos sutikimas, jog būtų atlikti žemės sklypo Nr. 227 kadastriniai matavimai. Tame neužpildytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nebuvo nurodytas žemės sklypo Nr. 227 plotas ir ieškovei nebuvo paaiškinta, kad pasirašant jį yra išreiškiamas sutikimas dėl žemės sklypų ribos. Dėl nurodytų priežasčių (ieškovai nebuvo tinkamai pranešta, ji nežinojo kada bus atliekami kadastriniai matavimai) ieškovė nedalyvavo atliekant žemės sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus ir paženklinant žemės sklypo Nr. 227 ribas. Ženklinant žemės sklypo Nr. 227 ribas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pradėtas surašyti dar iki kadastrinių matavimų atlikimo (ieškovei buvo paduotas pasirašyti neužpildytas aktas). Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo tvarka, o ieškovė negalėjo pareikšti jokių prieštaravimų dėl nustatytos žemės sklypų ribos. Šis šiurkštus pažeidimas sąlygojo ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo, savininkės nuosavybės teisės pažeidimą. Sužinojusi, jog ieškovės žemės sklypo ribos negali būti nustatytos pagal dokumentuose nurodytą žemės sklypo plotą, ieškovė nedelsiant, t.y. 2009 m. gegužės 19 d., kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atsižvelgti į pagal preliminarius matavimus nustatytas ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, plotą ir konfigūraciją bei todėl atitinkamai laikyti ieškovės parašą žemės sklypo Nr. 227 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte negaliojančiu. Vilniaus apskrities viršininko administracijai 2009 m. gegužės 28 d. pateikė dar vieną prašymą, kuriuo prašė netvirtinti žemės sklypo Nr. 227 ribų, o jeigu jau yra išleistas atitinkamas įsakymas, jį atšaukti ir laikyti negaliojančiu. Vietoje to, kad būtų atsižvelgta į ieškovės prašymuose išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-8486-(31), o 2009 m. birželio 11 d. ir įsakymą Nr. 2.3-9588-(31), kuriuo buvo padidintas gretimo žemės sklypo Nr. 227 plotas iš 552 kv.m į 595 kv.m. Pareikšdama ieškinį, vienu iš reikalavimu ieškovė prašė pripažinti žemės sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus negaliojančiais. Reikalavimas pripažinti kadastrinius matavimus negaliojančiais reiškia, kad ieškovė buvo pateikusi reikalavimą pripažinti negaliojančiais ir visus kadastrinių matavimų eigoje sudarytus dokumentus. Be to, aplinkybes dėl žemės sklypo Nr. 227 kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ieškovė yra nurodžiusi patikslintame ieškinyje, todėl yra visiškai nesuprantama Vilniaus rajono apylinkės teismo išvada, kad ieškovė neginčijo žemės sklypo Nr. 227 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto.

Dėl ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo

Vilniaus rajono apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės, kaip žemės sklypo Nr. 226 nuosavybės teisių pažeidimą, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje neįrodyta, kad ieškovės teisės yra pažeistos dėl ydingai atliktų gretimo žemės sklypo Nr. 227 kadastrinių matavimų. UAB „Geo Planum“ yra atlikusi ieškovės žemės sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus. Atlikti kadastriniai matavimai aiškiai patvirtina, jog šiuo metu sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba eina tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655.61, y=567891.74 ir x=6069630.27, y=567899.77, kai tuo tarpu turėtų eiti tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655.61, y=567891.74 ir x=6069634.09, y=567905.23.Pažymėtina, kad ieškovės žemės sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų byla suformuota teisingai, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Šias aplinkybes yra patvirtinusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius savo 2010-06-10 rašte Nr. 6.15-443-(24.25), taip pat tai yra nurodyta Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime į patikslintą ieškinį. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius Žemės sklypo duomenų tikrinimo kameraliai akte (2010-10-22 Nr. R-4682) taip pat yra nurodęs, jog ieškovės žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, žemės klypo plotas apskaičiuotas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai. Pirmos instancijos teismas nevertino šių byloje esančių įrodymų, o vietoje padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog ieškovės žemės sklypo Nr. 226 kadastro duomenų nustatymo dokumentai iš esmės pažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas, darydamas tokia išvadą, nenurodė, kokius konkrečiai nurodytų teisės aktų straipsnius ir punktus pažeidžia ieškovės žemės sklypo Nr. 226 kadastro duomenų nustatymo dokumentai ir kuo būtent pažeidžia.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą, todėl padarė klaidingą išvadą neva neįrodyta, kad ieškovės teisės pažeistos dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 227 atliktų kadastrinių matavimų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, todėl bylos esmė liko neatskleista.

Atsiliepimas

Atsakovė A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės ieškinys negalėjo būti patenkintas, kadangi ieškovė, kuriai atstovavo du advokatai, pradėjo bylą ir kėlė skundo (vėliau - ieškinio) reikalavimus vadovaudamasi vien prielaidomis, nuogirdomis bei, nepaisydama teismo daugkartinių raginimų ir leidimo antrą kartą patikslinti ieškinį perėjus prie bylos nagrinėjimo iš esmės, per pusantrų metų bylinėjimosi teisme laikotarpį nepateikė tinkamų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų įstatymų nustatyta tvarka padaryti pagrįstą išvadą dėl galimai pažeistų ieškovės turtinių teisių į sklypą Nr. 226. Patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovės sklypo Nr. 227 plotas taptų 0,0041 ha mažesnis už sklypo Nr. 227 pirminės 1992-04-27 registracijos, kurios ieškovė neginčijo, 0,0552 ha plotą, t.y. būtų šiurkščiai pažeistos atsakovės teisiškai įregistruotos NTR nuosavybės teisės. Toks sprendimas byloje būtų akivaizdžiai neteisėtas. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad jos turtinės teisės buvo tikrai pažeistos, o jeigu ir buvo pažeistos - kad tai siejama būtent su sklypo Nr. 227 2008-09-27 kadastrinių duomenų patikslinimu. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu savo sąmoningais veiksmais užkirto kelią patikslinti sklypo Nr. 226 duomenis kito gretutinio sklypo Nr. 224 sąskaita, tai sudarė prielaidą kritiškai vertinti ieškovės sąžiningumą ir jos tikruosius siekius byloje. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų ir pagrįstai atmetė juos kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Apeliantė nepateikė apeliaciniame skundė jokių naujų duomenų, motyvacijos ir įrodymų, todėl jos skundas yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus matininkas“ direktorius A. Š. 2008-09-27 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ( b.l.41, t. I) , kuriame nurodyta, jog nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo Nr. 227 savininkas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, akte pasirašė ir ieškovė I. T., kurios sklypo Nr. 226. Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymu Nr. 2.3-8486-(31) „ Dėl A. J. žemės sklypo Nr. 227, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo, atsakovės sklypo ribos buvo nustatytos 595 kv m, remiantis kadastrinių matavimų duomenimis ir vyr. kartografės J. V. 2008-10-20 aiškinamuoju raštu. 2010-12-08 teismo posėdyje ( b.l.109116, t. II) buvo apklaustas liudytoju A. Š., kuris pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parodė, jog iš anksto buvo išdalinti ribų paženklinimo aktai, kad savininkai tarpusavyje suderintų ribas. Nurodė, kad tarp J. ir T. sklypų yra kapitalinė tvora, įsisenėjusi, galinga tvora, todėl jam nekilo klausimų dėl šios ribos teisėtumo. Liudytojas nurodė, jog T. aktą pasirašė ne prie jo, nes kol kaimynai nesuderina ribos iš anksto, ir kol matininkai neįsitikina, kad riba gera, jie nevažiuoja atlikinėti matavimų. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pagrįstai nurodė, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pradėtas surašyti dar iki kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau bylos esmę sudaro ne tai, kada buvo surašytas šis aktas, o tai, su kokia riba ieškovė sutiko. Ieškovė nurodė, jog jai nebuvo paaiškinta, jog pasirašant aktą yra išreiškiamas sutikimas dėl žemė sklypų ribos. Tai, kad ieškovė yra raštinga, kad turėjo galimybę, kokie žodžiai yra parašyti virš jos parašo, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo suprasti, jog parašu ji patvirtino, jog buvo kviesta dalyvauti, nustatant sodų bendrijos žemės sklypo Nr. 227 ribas. Tai, kad šiame akte nėra pažymėta, su kokiomis ribomis sutiko ieškovė, leidžia daryti išvadą, kad kilus ginčui tarp šalių, byloje turi būti padaryta išvada, su kokiomis ribomis išreiškė sutikimą ieškovė, o kokios buvo pažymėtos matininko A. Š. Iš šio liudytojo paaiškinimų darytina išvada, kad gretimų sklypų savininkės sutiko, jog sklypų riba yra ties kapitaline, įsisenėjusia tvora. Ieškovės nurodyti argumentai, jog atlikus jos sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog jos faktiškai naudojamas žemės sklypas skiriasi nuo dokumentuose nurodytų 0,0084 ha, t.y. yra tokia dalimi mažesnis, leidžia daryti išvadą, kad atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, ji sutiko, jog sklypų riba yra ties atsakovės pastatyta tvora tarp šalių sklypų, o prieštaravimus pradėjo reikšti po to, kai paaiškėjo, jog dokumentuose nurodyta, kad ji yra įsigijusi didesnį žemės sklypą, nei naudojasi faktiškai. Tai paneigia ieškovės paaiškinimą, jog ją suklaidino atsakovė A. J., jog ji pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą būdama įsitikinusi, jog susitarta buvo dėl kitokios žemės sklypų ribos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog jos teisės pažeistos būtent dėl atsakovei A. J. priklausančio sklypo Nr. 227 atliktų kadastrinių matavimų, tinkamai taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sklypų savininkams nesutariant dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji faktiškai valdo žemės sklypo plotą, kurį ji prašo nustatyti teismo kaip jos įsigytą, t.y. 84 kv m. plotą, UAB „ Geo planum“ sudarytame plane ( b.l.102, t. I) pažymėtą koordinačių taškais x=6069655.61, y=567891.74, x=6069630.27, y=567899.77 ir x=6069634.09, y=567905.23. Tai, kad ieškovė įsigijo sklypą pagal 1999-08-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį , t.y. sodo sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, leidžia vertinti, jog ieškovės žemės sklypo schema ( b.l.8, t. I), kurioje nurodyta, jog ribos su sklypu Nr. 227 ilgis yra 25 m, kuris sutampa su kolektyvinio sodo „Tvenkiniai“ 1992 -10-15 sudarytame plane ( b.l.126, t. I) nurodytu šių sklypų ribos ilgiu, negali būti pagrindu pripažinti, kad ir atliekant tiksliuosius kadastrinius sklypų matavimus ši riba turi atitikti preliminariuose matavimuose nurodytam sklypų ribos ilgiui. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje ( b. l. 98-99, t. I) nurodyta, jog pirkėja I. T. nustatytos sąlygos – laikytis pažymėtų sklypo ribų. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, jog perkant jai sklypą, buvo pažymėta būtent tokia sklypo riba, kokios ji siekia, kad būtų nustatyta. Trečiojo asmens SB „Tvenkiniai“ atstovui nurodžius, kad tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl sklypo ribos, kad tarp sklypų esančioje tvoroje abiejų šalių susitarimu yra įmūrytas vandentiekio vamzdis, kad tai galėjo būti padaryta 1989 metais, kad vandentiekis buvo tiesiamas bendrame sodo sklypų plane nurodytomis ribomis, kad vandentiekis buvo apmūrytas tvoros pamatu ir pastatyta tvora, tai yra įrodymu, kad per eilę metų nusistovėjusi sklypų ribą yra ties pastatyta tvora. Vertinant du prieštaringus įrodymus – faktiškai naudojamų sklypų ribą ir preliminariuose matavimuose nurodytą sklypo ribos ilgį, lemiančią reikšmę turi faktiškai naudojama sklypų riba, kadangi dokumentuose esanti riba ir jos išsidėstymas yra tik preliminarūs duomenys.

Be to, ieškovė antruoju ieškininiu reikalavimu ( b.l.116, t. I) reikalauja nustatyti ne visas jos sklypo ribas koordinačių sistemoje, o tik tiksliuosius vienos ribos , t.y. su kaimyniniu Nr. 227 sklypu matavimus, todėl toks reikalavimas, kaip nesukeliantis jai teisinių pasekmių, negali būti tenkinamas. Teismo sprendimu nustačius tik vienos sklypo ribos kadastrinių matavimų duomenis, jie negalėtų būti įregistruoti VĮ Registrų centre, tuo negalėtų sukelti teisinių pasekmių sklypo savininkei.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius