- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-222-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Obelių vaikų
- Išvadą teikia
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2700-812/2009 pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Obelių vaikų globos namams, D. V., J. V., institucijoms, teikiančioms išvadą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl motinos valdžios teisių apribojimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, pareiškėjos J. V. paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. V. prašė teismą panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą jos vaikų J. V., g. (duomenys neskelbtini), E. V., g. (duomenys neskelbtini), F. V., g. (duomenys neskelbtini), G. V., g. (duomenys neskelbtini) ir S. V., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatytą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-13 sprendimu. Nurodė, kad dirba nuolatinį ir gerai apmokamą darbą UAB „Stelsas“, gauna 780 Lt darbo užmokestį, gyvena su sugyventiniu A. P., nuomoja butą (duomenys neskelbtini) ir gali pasirūpinti savimi ir vaikais, jų socialinėmis buitinėmis reikmėmis ir gerove. Teigė, kad su vaikais bendrauja savaitgaliais. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nuo 2008-11-21 iki 2009-10-31 dirbo UAB „Stelsas“ ir gavo pastovų darbo užmokestį, sugyventinis A. P. dirba UAB Vilniaus paukštynas“, iki atleidimo iš darbo gyveno A. P. motinai priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kur jiems buvo suteiktas vienas kambarys. Nuo 2009 m. lapkričio mėnesio gyvena kartu su dukra I. M. P. ir motina G. S. Š., ketina vykdyti individualią veiklą, gyvenamąją vietą pakeitė atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų J. ir E. norus, nes vaikai nenori gyventi Vilniuje. Teigia, kad sudarys sąlygas gyventi vaikams kartu su ja, nes nuomoja dviejų kambarių butą, be to, yra įrašyta į sąrašus asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą ir, jai grąžinus vaikus, jį gaus. Nurodė, kad su nepilnamečiais vaikais, gyvenančiais Obelių vaikų globos namuose, nuolat palaiko ryšį telefonu, teikė teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kuris buvo išskaičiuojamas iš jos gaunamo darbo užmokesčio, tačiau yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas apie 9 900 Lt. Nurodė, kad su vaikais bendrauja jiems atvykus pas jos motiną, jai dirbant Vilniuje, pas motiną lankydavosi ir su vaikais susitikdavo 1-2 kartus per mėnesį. Teigia, kad savo vaikais domisi, jais rūpinasi, perka vaikams rūbus, duoda pinigų, nori pati juos auginti ir auklėti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas darė išvadą, kad priėmus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-13 sprendimą pareiškėjos padėtis nepasikeitė, nes J. V. pajamų, savo būsto bei pastovios gyvenamosios vietos neturi, su vaikais nors ir palaiko ryšį, tačiau nedalyvauja jų auklėjime, dirbdama neturėjo pakankamai lėšų vaikams išlaikyti, o šiuo metu jų iš viso neturi, pragyvena iš sugyventinio, likusio gyventi Vilniaus r., paramos, gyvenančių globos namuose vaikų nelanko, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį turėdama galimybę teismui įrodyti savo siekių rimtumą ir gyvenimo būdo pakeitimą, nedėjo jokių pastangų pasiimti vaikus savaitgaliais namo, leisti vaikams gyventi su ja pavasario, vasaros atostogų metu. Pareiškėjos motyvai, kad ji su vaikais bendraus, gyvens ir juos išlaikys, kai vaikai bus grąžinti, tuomet turės ir lėšų, ir būstą, nepagrįsti, nes teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad J. V. turės lėšų išlaikyti vaikus, kad sudarys tinkamas, sveikas ir saugias vaikams gyvenimo sąlygas, auklės juos, rūpinsis jų lavinimu, sveikata. Nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog J. V. iš esmės pakeitė savo elgesį teigiama linkme, ar stengiasi ir jos elgesys rodo, kad ji nuoširdžiai ketina ir siekia vykdyti savo pareigas vaikams, nes nuo 2008 m. rudens savo vaikų globos namuose bei sergančių ir gulinčių ligoninėje nelankė, nežino apie nustatytus specialius vaikų poreikius, su vaikų globos namų administracija nebendrauja. Teigdama, kad vaikams yra vietos nuomojamame bute, nenurodė jokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kur ir kaip ji pati, jos motina G. S. Š. ir šeši vaikai bei du pareiškėjos sesers vaikai, atvažiuojantys savaitgaliais pas močiutę iš Obelių vaikų globos namų, gyvens nuomojamame būste – miegos, ruoš pamokas, leis laisvalaikį, kaip bus užtikrinta vaikų teisė į mokslą, poilsį ir laisvalaikį, iš kokių lėšų užtikrins vienos iš dukrų S. ilgalaikį gydymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas esant dabartinei situacijai neatitinka vaikų interesų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja J. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos pareiškimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje, o išvadą, kad jos padėtis nepasikeitė, padaryta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrus byloje surinktų įrodymų. Teigia, kad teismas netyrė ir nevertino institucijų išvadų, kurios yra palankios pareiškėjai, neatsižvelgė ir netinkamai interpretavo vaikų teisme ir institucijose išreikštą nuomonę dėl vaikų gyvenimo su pareiškėja. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino ir faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos ir vaikų santykių pokyčiu, neatsižvelgė į pareiškėjos, jos motinos G. S. Š. ir vaikų teisme duotus parodymus apie tai, kad pareiškėja nuolat bendrauja su vaikais, kalbasi telefonu, susitinka jiems lankantis savaitgaliais pas jų močiutę G. S. Š., kartu švenčia gimtadienius, pareiškėja jiems dovanoja dovanas, nuperka reikalingų daiktų, kanceliarijos priemonių, drabužių. J. V. teigia, kad jos ir vaikų santykiai yra labai geri, vaikai gerai sutaria su jos draugu A. P.. Šią aplinkybę vaikai patvirtino teisme ir juos apklausiusiose institucijose. Teismas darė neteisingą išvadą apie tai, kad ji neturi pajamų vaikams išlaikyti, nes pareiškimo padavimo metu turėjo nuolatinį darbą ir pastovias pajamas. Šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad vaikus padeda išlaikyti sugyventinis A. P.. Teismas, kaip pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą nurodė, kad ji neturi nuosavo būsto. Teisme pareiškėja nurodė, jog gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kur gyventų su visais savo vaikais. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bute esančios sąlygos yra pakankamai geros šeimai gyventi. Teigia, kad teismas visiškai nevertino vaikų pareikštos nuomonės dėl jų noro gyventi su pareiškėja, vertino tik vaiko teisių tarnybos, Obelių globos namų administracijos pateiktus duomenis, tuo pažeisdamas CK 3.183 straispnio 3 dalie nuostatas. Mano, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad ji yra neigiama asmenybė ir, kad jos bendravimas su vaikais galėtų pakenkti jų interesams. Pareiškėja nurodo, kad Obelių globos namų, kaip laikino vaikų globėjo, santykiai su vaikais yra labai įtempti, todėl pareiškėja mano, kad laikinojo globėjo administracijos veiksmai jos atžvilgiu trukdo įgyvendinti tėvų valdžią ir tai neatitinka vaikų interesų. Obelių globos namų darbuotojų priešiškumas pareiškėjos atžvilgiu, ribojimas jai betarpiškai bendrauti su vaikais, pažeidžia globotiniams prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi vaikų laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, o padėtis nuo laikinosios globos paskyrimo pagerėjo pasikeitus pareiškėjos elgesiui, atsiradus sąlygoms vaikams ir motinai gyventi kartu, nebėra pagrindo taikyti tėvų valdžios apribojimą. Pareiškėja mano, kad gyvendami šeimoje vaikai jausis daug saugesni ir laimingesni nei vaikų globos namuose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Obelių vaikų globos namai su skundu nesutinka. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu J. V. pateikė duomenis, kad nuo 2009-10-30 yra atleista iš darbo, nurodė, kad vykdys individualią veiklą, tačiau jokių duomenų apie šiuo metu gaunamas pajamas iš individualios veiklos nepateikė. Nors J. V. teigia, kad jos sugyventinis A. P. padeda jai išlaikyti vaikus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. J. V. pareiškime nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), A. P. motinai priklausančiame gyvenamajame name, kur nėra sąlygų pareiškėjai gyventi kartu su savo 6 vaikais. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nuo 2007-11-20, kai vaikai buvo apgyvendinti Obelių vaikų globos namuose, J. V. vaikus aplankė tik 5 kartus, paskutinį kartą vaikus aplankė 2008-09-28. Nurodo, kad J. V. su vaikais bendrauja telefonu, tačiau su globos namų darbuotojais nebendrauja. Teigia, kad nei globos namų administracija, nei darbuotojai nėra priešiškai nusiteikę prieš globotinių motiną. Nors J. V. teigia, kad ji su vaikais bendrauja, kai vaikai lankosi pas močiutę D. S. Š., kuri gyvena pareiškėjos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), tačiau iš Karsakiškio seniūnijos darbuotojų apsilankymo aktų matyti, kad J. V. Karsakiškyje beveik nesilanko. Vaikų globos namų darbuotojai tai pat lanko šią šeimą, tačiau J. V. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nė karto nerado. Globos namų administracija, socialiniai darbuotojai yra siūlę J. V. parašyti prašymą leisti vaikus pasiimti į savo šeimą vasarai, tačiau ji tokį prašymą rašyti atsisakė. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog dar nėra aiški baudžiamosios bylos Nr. 40-9-024-07, kurioja J. V. yra įtariamoji, baigtis. Tuo atveju jei J. V. būtų pareikštas kaltinimas, vaikams turės būti paskirtas globėjas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-13 sprendimu J. V. laikinai, o D. V. neterminuotai buvo apribotos tėvų teisės vaikų J., E., F., G. ir S. atžvilgiu. Iš sprendimo matyti, kad teismas laikinai apribojo J. V. motinos valdžią jos vaikų atžvilgiu, nustačius, kad J. V. vengia išlaikyti ir auklėti vaikus, niekur nedirba, gyvena su sugyventiniu ir augina mažą vaiką, savo būsto neturi. Prašydama panaikinti motinos valdžios apribojimą, pareiškėja nurodė, kad turi nuolatinį, gerai apmokamą darbą, nuomoja butą, kuris pripažintas tinkamu gyventi vaikams, šalia yra mokykla, kurioje būtų geros sąlygos vaikams mokytis (1 t., b.l. 12-14). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad J. V. iš darbo 2009-10-30 yra atleista ir nors nuo 2009-11-18 vykdo individualią veiklą, tačiau pripažįsta, kad pastovių pajamų negauna, gyvena su motina nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). (2 t., b.l.37, 65). Nors apeliacinės instancijos teisme pareiškėja nurodė, kad jai padeda sugyventinis, tačiau nustatyta, kad A. P. gyvena Vilniaus r. ir neginčijamų duomenų, kad jis piniginėmis lėšomis padeda ir ateityje padės J. V. išlaikyti vaikus, apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Be to, įvertinus, kad A. P. nėra pareiškėjos vaikų tėvu ir jis neturi pareigos išlaikyti J. V. vaikus, pareiškėjos teiginiai vertintini kritiškai. Aplinkybė, kad J. V. turi sugyventinio banko kortelę ir ja naudojasi, jokiais įrodymais nepagrįsta (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja augina A. P. dukrą, o iš jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad A. P. pripažįsta esąs ir S. V. tėvas, todėl tikėtina, kad lėšų jis gali skirti savo vaikų išlaikymu, nes pagal byloje esančius duomenis jo darbo užmokestis yra tik apie 1 600 Lt, tačiau ne visų pareiškėjos vaikų išlaikymui (1 t., b.l. 55, 77-80, 2 t. b.l.12-19). Be to, byloje nustatyta, kad vaikus, Obelių vaikų globos namuose gyvenančius nuo 2007-11-20, pareiškėja lankė labai retai, jų auklėjimu ir ugdymu nesidomėjo, atvykusi į globos namus su vaikų šeimynos auklėtojais nebendrauja, jiems neskambina, savaitgaliais ir per atostogas vaikai išleidžiami ne pas pareiškėją, o pas jos motiną S. Š., gyvenančią J. V. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 178). Iš byloje esančių Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus, Karsakiškio seniūnijos duomenų matyti, kad lankantis J. V. nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), J. V. eilę kartų nebuvo rasta (1 t., b.l. 33, 43, 140, 163, 165, 166, 167, 169, 170, 171, 178, 2 t., b.l. 5-8). Iš patikrinimų aktų matyti, kad J. V. vaikai J., E., F., G. ir S. vasaros atostogas leido pas pareiškėjos motiną D. S. Š., kur pareiškėja, gyvenusi Vilniaus r., lankydavosi kas 2-3 savaites ir susitikdavo su vaikais. Sūnui J. mokantis K. S. pagrindinėje mokykloje, motina į mokyklą neatvykdavo, jo elgesiu, mokymusi nesidomėjo, nors Karsakiškio bendruomenė ir K. S. pagrindinės mokyklos mokinių tėvai reiškė Panevėžio r. PK susirūpinimą dėl vaikų saugumo, blogo J. V. elgesio (1 t., b.l. 41, 72, 117, 118-119). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. V. nėra prašiusi leidimo pasiimti vaikus savaitgaliais ir atostogų laiku pas save, jų nebuvo pasiėmusi savaitgaliais pavasario ir vasaros atostogų metu. Minėtų faktų pareiškėja nepaneigė. Iš pareiškėjos J. V. vaikų paaiškinimų, teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad J. V. nebuvo ir nėra nutraukusi ryšių su vaikais, lankė juos viešinčius pas motiną, pirko rūbų, dovanų, duoda vaikams pinigų, o vaikai nori gyventi su motina, tačiau sprendžiant pareikštą prašymą dėl motinos valdžios teisių apribojimo panaikinimo būtina nustatyti ar J. V. turi galimybę tinkamai pasirūpintai vaikais. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2009 m. lapkričio mėnesio gyvena Karsakiškio k., dviejų kambarių bute, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių neginčijamų įrodymų nepateikė, o iš Obelių vaikų globos namų atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad vaikų teigimu, pareiškėja gyvena Vilniuje. Be to, nustatyta, kad šiame bute gyvena pareiškėjos motina D. S. Š., savaitgaliais ir atostogų metu atvyksta visi pareiškėjos vaikai bei jos sesers vaikai, taip pat gyvenantys Obelių globos namuose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ir jos sesers vaikai yra moksleiviai, todėl įvertinus, kad nuomojamas butas yra dviejų kambarių, darytina išvada, kad pareiškėja negalės sudaryti tinkamų sąlygų mokytis ir ilsėtis savo 6 vaikams, o neturint pastovių pajamų, pasirūpinti jų sveikata, maistu, apranga, užtikrinti tinkamą jų laisvalaikį. Nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų, apeliantė nenurodė, kokias aplinkybes neteisingai nustatė teismas. Ta aplinkybė, kad apeliantė nuolat bendrauja su vaikais telefonu, susitinka jiems grįžus savaitgaliais, nori gyventi su motina bei sutaria su V. P., nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti pareiškėjas prašymą. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po to, kai J. V. buvo apribota motinos valdžia, 2008-07-30 jai yra pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikų, numatytų BK 307 straipsnio 1 ir 3 dalyje įvykdymo ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (1 t., b.l. 68, 108, 109-112, 2 t. b.l. 78, 85). Nurodyta aplinkybė, taip pat turi neigiamos įtakos sprendžiant klausimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, žiauriai elgiantis ir darant žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinant jais tėvų valdžia gali būti apribota. CK 3.181 straipsnio nuostatos numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, privalo vadovautis vaiko interesais, jo teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių jog pareiškėja neturi lėšų ir negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, sudaryti jiems saugias bei sveikas gyvenimo sąlygas.
Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir nenustatęs aplinkybių, reikšmingų laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimui, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai, priteistinos iš apeliantės (2 t., b.l.117, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos J. V. (a.k. ((duomenys neskelbtini)) 5,40 Lt (penkis Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).