Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. A., L. M., E. M. ir N. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę, L. M. paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

T. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 50 parų arešto bausme.

N. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. M. turto vagystė), 138 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (K. M. automobilio vagystė), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes, jam paskirta subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. vasario 9 d.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš N. S. ir E. M. 145,12 Eur Valstybinei ligonių kasai.

Civilinio ieškovo K. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai priteista solidariai iš N. S. ir L. M. 630 Eur turtinės žalos.

Civilinio ieškovo J. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai solidariai iš N. S. ir T. A. priteista 588 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. S. ir T. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad bendrai veikdami įvykdė vagystę įsibrovę į patalpą, o būtent: 2017 m. vasario 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, iš J. M. priklausančio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini)., atrakinę pakabinamą spyną ir įsibrovę į sandėliuko vidų, pagrobė benzininį pjūklą ,,(duomenys neskelbtini)“, dvi krūmapjoves ,,(duomenys neskelbtini)“, smūginį gręžtuvą ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat iš kieme stovėjusio traktoriaus „MTZ 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė 10 litrų dyzelinio kuro, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiam 757 eurų žalą. N. S. ir E. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad bendrai veikdami nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2017 m. balandžio 13 d. apie 01.00 val., būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, konflikto metu, tyčia, bendrais veiksmais sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip dvylika smūgių, M. M. į įvairias kūno vietas, savo bendrais veiksmais padarydami galvos ir krūtinės sumušimus, nosikaulių lūžimą, muštines žaizdas ir kraujosruvą nosies nugarėlės srityje, kraujosruvas kaktos, dešinės akies vokų, kairės akies apatinio voko, dešinio smilkinio, dešinio peties, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, dešinio klubakaulio sparno - dešinio sėdmens, abiejų kelių sąnarių ir kairės pėdos srityse, nesunkiai sutrikdė M. M. sveikatą.N. S. ir L. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad pasikėsino įvykdyti vagystę, o būtent: 2017 m. gegužės 8 d. apie 00.47 val., veikdami bendrininkų grupėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atidarę kuro bako dangtelio užraktą, krovininio automobilio "VOLVO", valtybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "SCHMITZ", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio Latvijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, pasikėsino pagrobti 283 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 307,55 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi darant nusikalstamą veiką juos pamatė policijos pareigūnai, dėl ko N. S. ir L. M. iš įvykio vietos pabėgo.Be to, N. S. ir L. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad įvykdė automobilio vagystę, o būtent: 2017 m. gegužės 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, iš daugiabučio namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė automobilį ''Volkswagen GOLF", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį K. M., kurio vertė 500 eurų.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. A. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti – paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis nurodo, jog kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi. Prašo atkreipti dėmesį, jog nuo 2015 m. liepos mėnesio gydosi tuberkuliozę, jo būklė sunki, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje negautų tinkamo gydymo, specialių vaistų, dėl ko gali kilti realus pavojus jo gyvybei. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. M. prašo nuosprendį pakeisti – sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam, kaip nepilnamečiui, per griežtą bausmę. Grįsdamas šį skundo argumentą, L. M. pažymi, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, kaltę pripažino, jo padaryta žala yra nedidelė, gali ją atlyginti, nusikalsti jį paskatino draugas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad N. S. parodė, jog jis automobilio vagystėje nedalyvavo. Nuteistasis nurodo, jog jam einant pėškomis namo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), prie jo su jau pavogtu automobiliu sustojo N. S. ir liepė jam sėsti į automobilį, kadangi buvo naktis ir norėjo kuo greičiau parvykti į namus, nepagalvojęs apie pasekmes, taip ir padarė. L. M. taip pat pažymi, jog laisvėje nori tęsti mokslus ir išlaikyti besilaukiančią draugę.Apeliaciniame skunde E. M. prašo nuosprendį pakeisti - paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę už įstatymo nustatytą bausmės vidurkį, taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba skirti laisvės apribojimo bausmę. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, formaliai paskirdamas jam švelnesnę inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nevertino, jog jis dirba dvejose darbovietėse. Tokia bausmė nuteistajam yra kur kas sunkesnė negu laisvės atėmimas, kadangi dėl jos neteks darbo. Nuteistojo manymu, jam, kaip dirbančiam asmeniui, būtų teisingiau skirti laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą atidėti. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistasis nurodo, jog praeityje yra baustas pinigine bauda, baudą sumokėjo.Apeliaciniame skunde nuteistasis N. S. prašo nuosprendį pakeisti – sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. N. S. skunde pažymi, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, gražino nukentėjusiesiems dalį daiktų ir jų atsiprašė, nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios finansinės padėties - nepavyko susirasti darbo ir reikėjo išlaikyti mažametį vaiką bei besilaukiančią draugę.

9. Nuteistųjų T. A., L. M., E. M., N. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji veikų kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

11. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl T. A. paskirtos bausmės.

11. Nuteistasis jam paskirtą bausmę prašo švelninti atsižvelgus į jo sveikatos būklę, nurodo, jog serga sunkia liga, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje negautų tinkamo gydymo, specialių vaistų, dėl ko gali kilti realus pavojus jo gyvybei.

11.1. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši skunde nurodyta aplinkybė nėra ta, kuri leistų pripažinti nuosprendžiu T. A. paskirtą bausmę netinkama, paskirta pažeidus įstatymų reikalavimus ar pagrindinius teisės principus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio apeliantui nustatymo, nurodė ir aptarė visas šias klausimui spręsti svarbias aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo sveikatos būklę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog T. A. anksčiau teistas 11 kartų, neišnykus teistumui ir vėl nusikalto, tokį apelianto elgesį pagrįstai įvertino kaip jo nenorą laikytis įstatymų, ir todėl sprendė, kad jam turi būti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatęs po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, sveikatos būklę, padarė išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta T. A. skiriant artimesnę minimaliai BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmę.

11.2. Atsižvelgdamas į nuteistojo sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis numato garantijas, kad nuteistiems asmenims būtų užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra, todėl vien dėl jo ligos, vertinant visų aplinkybių visumą, nematė pagrindo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo T. A. parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu ir šiame kontekste taip pat pažymi, kad sveikatos būklė jam nesutrukdė aktyviai dalyvauti nusikalstamų veiksmų daryme.

Dėl L. M. paskirtos bausmės

12. Prašymą sušvelninti paskirtą bausmę apeliantas grindžia antraeiliu savo vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme, prisipažinimu ir gailėjimusi dėl padaryto, su jo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis: kad jis nepilnametis, nori tęsti mokslus, padėti išlaikyti besilaukiančią draugę. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismo visos aplinkybės buvo nuodugniai aptartos ir į jas visas atsižvelgta.

12.1. L. M. prisipažinimas ir gailėjimasis pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas, skirdamas jam bausmes, taip pat atsižvelgė į tai, jog jis nepilnametis ir vadovavosi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimo nepilnamečiams taisykles. Tačiau byloje yra nustatytos ir kitos, apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, o būtent, yra nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis pasikėsinimą įvykdyti vagystę padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nors apeliantas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau jis praeityje jau teistas 4 kartus, visos veikos susiję su svetimo turto vagystėmis. Jam buvo paskirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, vėliau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo nutartimi panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, be padarytų veikų vertinimo, privalo išanalizuoti ir įvertinti visas, teigiamai ir neigiamai asmenį apibūdinančias aplinkybes. Šiuo atveju L. M. skunde nurodo tik jam palankias aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai be šių, įvertino ir jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios buvo aptartos aukščiau, taip pat teismas atsižvelgė ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje išdėstytas aplinkybes. Taigi, jo ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visetą, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakeisti L. M. elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamų veikų įvykdymo, taip pat įgyvendinti ir kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus bus įmanoma tik paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Esant nustatytoms po vieną apelianto atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei įvertinus kitas aukščiau aptartas aplinkybes, ja paskirtos artimesnės minimaliems sankcijose numatytiems bausmių dydžiams bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtos (BK 61 str. 2 d.).

Dėl E. M. paskirtos bausmės

13. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, teigia, kad nors jam paskirta ir švelnesnė inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, tačiau dėl jos jis neteks darbo. Nuteistojo manymu, jam, kaip dirbančiam asmeniui, būtų teisingiau skirti laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą atidėti, nes BK 75 straipsnio nuostatų taikymui yra visos sąlygos.

13.1. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl bausmės rūšies nuteistajam E. M. parinkimo, ir su tokiu teismo sprendimu aukštesnysis teismas visiškai sutinka. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. M. anksčiau teistas, šią nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam teistumui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, veiką padarė recidyvistas, baustas administracine tvarka, charakterizuotinas patenkinamai. Teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas nebuvo pagrindinis nusikaltimo sumanytojas ir vykdytojas, kad jis dirbantis, nematė pagrindo skirti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau, įvertinus ir aukščiau paminėtas neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Įvertinus aptartą, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas E. M. bausmės rūšį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, nesivadovavęs teisingumo ir proporcingumo principais.

13.2. BK 75 straipsnio taikymo klausimą teismas sprendžia jau parinkęs nuteistajam bausmės rūšį, t. y. paskyręs laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas bausmės rūšį E. M. parinkto teisingai ir pripažinus, jog griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo, jam skirti nėra teisinio pagrindo, nėra priežasčių spręsti klausimo dėl minimo straipsnio nuostatų apeliantui taikymo galimybės.

Dėl N. S. paskirtos bausmės

14. N. S. apeliacinio teismo prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgus į jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, kad grąžino nukentėjusiesiems dalį daiktų ir atsiprašė, taip pat, kad nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios finansinės padėties.

14.1. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria nuosprendį priėmusio teismo išvadai, kad N. S., duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, savo parodymais siekė švelninti bendrininkų padėtį, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad nebuvo pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. N. S. anksčiau teistas 19 kartų, nedirbo. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė netrukus po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visi ankstesni teistumai susiję su svetimo turto grobimu. Nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad N. S. padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad nuteistasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, kas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę.

14.2. Nustatant bausmės dydį, buvo įvertintina nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis (viena iš veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje), taip pat jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos inkriminuotų veikų sankcijose numatytos šios bausmės vidurkiui. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamia ir visapusiškai įvertino visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, o apeliantas savo skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios nuosprendyje nebuvo įvertinos. O atsakant į skundo teiginį dėl sunkios apelianto ir jo artimųjų materialinės padėties, aukštesnysis teismas pažymi, jog nusikalstamų veikų padarymas dėl sunkios finansinės padėties nepateisina asmens neteisėtų veiksmų ir teisiniu požiūriu negali būti pripažinta jo padėtį lengvinančia aplinkybe, kuri galėtų įtakoti švelnesnės bausmės apskyrimą.

15. Apibendrinant aptartą, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Ir, kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas gali bausmę sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta neteisinga, aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šioje byloje aptartos aplinkybės rodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Kitų bausmių rūšių ar švelnesnių bausmių paskyrimas nuteistiesiems nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šiuos asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jie nebūtų pakankamai nubausti. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų T. A., L. M., E. M. ir N. S. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.