- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- II-83-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00163-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant pareiškėjai G. J. (toliau – pareiškėja), teismo posėdyje išnagrinėjo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_ N-17900-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19096588371).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. J. buvo pripažinta kalta įvykdžiusi administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir jai skirta 75 eurų bauda už tai, kad ji 2019 m. sausio 18 d., apie 21 val. 19 min., vairuodama automobilį buvo neatidi, išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos dvi transporto priemonės.
Nesutikdama su šiuo nutarimu pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodo, kad nukentėjusysis nesilaikė KET 133 ir 134 punkto reikalavimų, numatančių, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į eismo intensyvumą ir kitas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjos teigimu, eismo įvykis buvo lengvai išvengiamas ir jį nulėmė tik paties nukentėjusiojo veiksmai. Pareiškėja nurodo, kad automobilis nebandė išvengti įvykio, kadangi važiuojant 30 km/h, nesant itin slidžiai kelio dangai yra galimybė išvengti susidūrimo stabdant, kliūtį apvažiuojant. Pareiškėja akcentuoja, kad pagal nukentėjusiojo paaiškinimą nėra aišku ar transporto priemonė išvis stabdė ir kada stabdė, nes mano, kad sustojimo kelias yra 13 metrų, taigi jei jis buvo už 15 metrų nuo sankryžos ir jo automobilio, yra realiai tikėtina, kad nukentėjusysis trenkėsi specialiai, jei buvo arčiau tada galėjo išsisukti arba išslydo į jo vairuojamą automobilį dėl neveikiančios automobilio ABS sistemos ar neatidumo. Nesutinka su tuo, kad buvo nenubaustas ir kitas vairuotojas, kadangi, jos manymu, jis pats kaltas dėl įvykusio autoįvykio ir turi būti abipusė kaltė. Pareiškėja prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir perduoti medžiagą tirti iš naujo policijai arba priimti naują sprendimą, kuriuo kaltu dėl įvykio pripažinti ir kitą vairuotoją.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad nutarimas priimtas remiantis visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Patraukimo atsakomybėn motyvai ir įrodymų vertinimas pateikti nutarime. Pažymėjo, kad G. J. savo kaltės ir neneigia, tik siekia, kad kitas vairuotojas būtų nubausta, t. y. pripažinta abipusė kaltė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja G. J. parodė, kad nesutinka su priimtu nutarimu, nes, jos manymu, ne viskas ištirta pilnai. Tas asmuo važiavo ir rodė posūkį, ji juo pasitikėjo ir irgi darė po truputį manevrą. Tas asmuo savo parodymus keitė, nes buvo iš pradžių sutarta deklaraciją pildyti, vėliau atsisakė, nes savo kaltės nepripažino. Kol ji kvietė policiją, tas asmuo su kažkuo 30 minučių šnekėjosi. Tada prisistatė jo 2-3 draugai, neva tai liudytojai. Toje vietoje yra kameros lyg, bet nebuvo jų rasta. Po to atvyko policija, jis pareigūnų pradėjo klausinėti: „kas jeigu kameros bus“. Policijos pareigūnams jis savo versijas keitė, mėtėsi. O gatvė ten labai plati, galima buvo išvengti įvykio. Tiesiog pareiškėja mano, kad daug visko nenustatyta, kas turėtų būti. Jos kelias tikrai buvo šalutinis. Bet yra tokia „užtrauktuko“ taisyklė, kai daug mašinų. Vairuotojai mato ir gali apsikeisti eismo juostomis. Ji pamanė, kad tas asmuo pasuks, o jis nepasuko, ir kliudė automobilį. Jo kaltė, kad jis neįvykdė to manevro, galbūt jis tyčia tai padarė. Ir tyrėjas jai minėjo, kad tas asmuo turėjęs eismo įvykių, datos gana dažnos, tai gali būti specialiai. Daužyti automobilį verta dėl to, kad gautų draudimo išmokas. Dar šioje byloje, pareiškėjos manymu, reiktų išsiaiškinti tai ar tikrai įmanoma buvo sustabdyti automobilį, nebuvo neįmanoma jos nepastebėti.
Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl skundas nagrinėtinas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas
LR ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
G. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 417 straipsnio 3 dalį, inter alia numatančia administracinę atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Ji kaltinama pažeidusi KET taisyklių 9 bei 154 punktą. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Savo skundu G. J. neginčija savo kaltės, tačiau mano, kad kaltu turi būti pripažintas ir kitas vairuotojas, su kuriuo įvyko eismo įvykis, kadangi jis galėjo kliūtį apvažiuoti, tačiau to nepadarė.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. J. kaltė įrodyta surinktų duomenų visuma, o būtent: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 16), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 21-22), BIRT duomenų žiūryklės duomenimis (b. l. 23), eismo įvykio vietos planu (b. l. 25), jos paaiškinimu (b. l. 28). Volvo XC 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. T. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį, važiavo Saltoniškių gatve, link Narbuto gatvės. Važiavo pirma eismo juosta iš dviejų, greitis apie 30 km/h, susidūrimo metu važiavo pagrindiniu keliu, išvengti įvykio negalėjo.
Teismas vertina, kad byloje surinkti įrodymai, pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina. Esant tokioms aplinkybėms rinkti naujus papildomus įrodymus, kurie patvirtintų jau užfiksuotas aplinkybes, nėra pagrindo. Administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, vertinant byloje esančius duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti, jog būtent G. J. yra kalta dėl įvykdyto administracinio nusižengimo. Nors pareiškėja nurodo, kad Volvo automobilis rodė posūkio signalą, tačiau iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad jokių objektyvių nenuginčijamų tai pagrindžiančių įrodymų nesurinkta. Be to, analizuojant KET 154 straipsnį, net preziumuojant, jog pagrindiniu keliu važiuojantis Volvo automobilio vairuotojas rodė posūkio signalą, tai visgi nepašalina šalutiniu keliu važiuojančio vairuotojo pareigos duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, kad kito automobilio vairuotojas galimai trenkėsi specialiai, siekiant gauti draudimo išmoką nėra pagrįsti jokia kita bylos medžiaga, laikytini tik jos prielaidomis.
G. J. pagrįstai konstatavus jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad G. J. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_ N-17900-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19096588371, kuriuo G. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 417 straipsnio 3 dalį ir nubausta 75 eurų bauda, palikti nepakeistą, o G. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.