- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- 1-220-825/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- S. L.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam S. L., nukentėjusiajam R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
S. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 2007 m. kovo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.; 2009 m. vasario 26 d. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.; 2010 m. balandžio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189 str. 3 d. 1 metų 30 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. birželio 18 d., apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, išdaužęs 150 litų vertės stiklą, įsibrovė į R. K. automobilį R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 150 litų vertės automagnetolą Panasonic.
Kaltinamasis S. L. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį, dienos neprisimena, dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, neprisimena, kiek išgėrė, bet daug ir tolimesnius įvykius prisimena tik tarpais ir visko pilnai neprisimena. Pamena, kad gal apie 22 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, vėliau nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo ir sėdėjo ant bordiūro prie namo, išgirdo kažkokį triukšmą, pamena, kad to namo kieme buvo kažkokios muštynės, kažkas jam sudavė per galvą, pripažįsta, kad galėjo išdaužti automobilio šoninį galinį stiklą ir pavogė automagnetolą. Tokios mintys kilo tik dėl jo neblaivumo. Dėl šios vagystės labai gailisi. Nuostolius nukentėjusiam visiškai atlygino, jo atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. L. kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad 2011 m. birželio mėn. pradžioje, tiksliai laiko nepamena, jis pastatė savo automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo kieme, aikštelėje. 2011 m. birželio 17 d., apie 20.30 val. vakaro automobilis dar buvo tvarkingas, o kitos dienos rytą, t.y. apie 10.30 val. sugyventinė pastebėjo, kad išdaužtas galinių dešinės pusės durelių stiklas ir sulaužyta plastikinė stiklo apdaila. Iš automobilio pavogta automagnetola Panasonic. S. L. buvo atėjęs pas jį į namus, pasakė, kad pavogė jo automagnetolą iš automobilio, jo atsiprašė ir atlygino žalą už stiklo išdaužymą.
Rašytine medžiaga.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 36 - 38) nustatyta, kad S. L. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes.
Įvykio vietos apžiūros protokolu ( b. l. 4-10) nustayta, kad įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) namo kieme stovintis automobilis R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Daiktų pateikimo protokolu (b.l. 24) bei Objektų apžiūros protokolu (b.l. 25 - 27) nustatyta, kad S. L. pareigūnams pateikė automagnetolą Panasonic SQ-C1405N, kuri apžiūrėta, jos požymiai fiksuoti.
Tai, kad kaltinamasis S. L. pagrobė svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą veikdamas tiesiogine tyčia įrodyta jo paties parodymais, kad: „išdaužė automobilio šoninį galinį stiklą ir pavogė automagnetolą“, nukentėjusiojo R. K. parodymais, kad: „buvo ne tik išdaužtas stiklas, bet ir sulaužyta plastikinė stiklo apdaila“, „Iš automobilio pavogta automagnetola Panasonic“, rašytiniais įrodymais: įvykių vietos apžiūros protokolais, daiktų pateikimo bei apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo protokolais.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą - vagystę. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu kaltininkas suvokia, jog grobia kitam asmeniui priklausantį turtą ir veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius – neteisėtą svetimo turto užvaldymą, ir jų nori. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šiuo atveju įsibrauta į automobilį, nes pagal susiklosčiusią teismų praktiką vagystė iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio (šioje byloje automobilis buvo užrakintas) kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibrovus į saugyklą. Priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ tokiai teismų praktikai pritarė.
Jei įsibraunant į automobilį ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis, nes kaltinamasis sugadino nedidelės vertės turtą – išdaužė automobilio langą ir tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą, t. y. į automobilį, kuris buvo saugomas jį užrakinus, iš jo pagrobė turtą. Šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia – t.y. asmuo supranta, kad patenka į automobilį sugadindamas svetimą turtą, pagrobia svetimą turtą ir to nori.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. L. pagrobė svetimą R. K. priklausantį turtą: automagnetolą Panasonic SQ-C1405N, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Teismas mano, kad kaltinamasis S. L. tiesiogine tyčia, nes pripažino, kad norėjo tai padaryti, išdauždamas automobilio stiklą sugadino svetimą, R. K., priklausančio automobilio R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lango stiklą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.
Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes apie tai, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams nurodė pats S. L..
Kaltinamasis S. L. teistas, teistumas neišnykęs, padarytas apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.) ir baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 12 str.), kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, žalą atlygino. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis S. L. baustinas laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą skirtinas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 7 p.).
Kaltinamasis S. L. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 06 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. 2 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. vasario 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimas. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu taikė S. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir paskirtosios laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams trisdešimčiai dienų bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, paskyrė S. L. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti jį dvylika mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti mokslą. Į laisvės atėmimo bausmę įskaitė laikotarpį nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2010 m. balandžio 12 d., išbūtą suėmime.
Sisteminis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, turinčiam teistumą, o šiuo konkrečiu atveju padariusiam nusikalstamą veiką tuo metu, kai buvo vykdomas bausmės vykdymo atidėjimas, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaltinamasis S. L. padarė nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, bet pats atvyko į policiją, prisipažino, nukentėjusiajam atlygino žalą ir atsiprašė, nuoširdžiai gailisi, suprato, kad nusikalto. Kadangi Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį priėmė motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis S. L. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kad asmeniui tapus pilnamečiu, stengiamasi suteikti asmeniui galimybę pasitaisyti neatsižvelgiant į jo padarytus nusikaltimus būnant nepilnamečiu.
Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir paskirti 30 (trisdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apibendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę bendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpį nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2010 m. balandžio 12 d., išbūtą suėmime.
Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Bausmės vykdymo laikotarpiu S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 4 p., 5 p., 3 d., įpareigoti, arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba pradėti mokytis ir tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.