Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo reikalavimus, prašydamas atmesti atsakovės priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo teiktuose procesiniuose dokumentuose. Teikdamas papildomus paaiškinimus ieškovas laikėsi pozicijos, kad santuokos iširimo momentu laikytinas 2010 m. liepos mėnuo, po jo išėjimo iš namų dėl nuolatinių konfliktų su atsakove ir kartu gyvenančia dukra; be to iš dalies pripažino pagrįstu trečiojo asmens ieškinį, sutikdamas su aplinkybėmis, kad buvo leidęs dukrai su šeima apsigyventi jų namuose, kad žodžiu buvo išreiškęs ketinimus padovanoti jai namo dalį ( palėpę), todėl kartu su atsakove liko skolingas apie kokius 5000 eurų už negyvenamos palėpės įrengimą ir panaudotas statybines medžiagas remontui, tuo pačiu teigdamas, kad nors statinys iš esmės tuo nebuvo pagerintas, paties namo perkamoji vertė pakilo rinkoje.

Teismo posėdyje atsakovė palaikė savo priešieškinio reikalavimus bei trečiojo asmens ieškinį, prašydama atmesti ieškovo reikalavimus, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos teiktuose procesiniuose dokumentuose. Teikdama papildomus paaiškinimus atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jų santuoka baigėsi 2010 m.liepą; ieškovui palikus šeimą ir apsigyvenus pas kitą moterį; ji pati, būdama sutuoktine, ir toliau tinkamai vykdė savo pareigas šeimai, kartu su dukra rūpinosi gyvenamuoju namu, jo apkūrenimu žiemą, komunalinių mokesčių mokėjimu; kiek leido sveikata, per tuos penkerius metus ji pastoviai ateidavo į turimą fermą, šėrė joje auginamus gyvulius, nors su ieškovas tuo ir nebuvo patenkintas, varydavo ją iš fermos. Neneigia, kad per tuos metus keletą kartų į jų šeimyninius konflinktus buvo kviečiama policija, kad ji kreipėsi į antstolius dėl ūkyje esančio turto konstatavimo, todėl mano, kad visas tas turtas, kurį antstolis rado 2013 m. ( žemės ūkio technika, gyvuliai) priklauso jai ir ieškovui kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti dalinama teisme, nors atsakovė ir neturi dokumentų, pagrindžiančių tokio turto įgijimą ir daiktų vertes.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo E. V. – K. palaikė savo ieškinį, prašydama jį tenkinti visiškai; paaiškino, kad dar iki santuokos sudarymo jai tėvai buvo pažadėję dovanoti negyvenamą palėpę ( antrą aukštą , po to gera valia leido apsigyventi jai su vyru turimame name, neprieštaravo, kad tuo pačiu metu jie gyvendami viename kambaryje (svetainėje) įsirengtų namo palėpėje virtuvę, keletą kambarių ir sanitarinius mazgus; visi šie statybos darbai vyko be oficialių leidimų, nuosavybės dokumentų įforminimo, nes būdama dukra, ji pasitikėjo savo tėvais; esminiai statybos darbai vyko dar tėvams gyvent kartu 2008-2010 metais, todėl už namo pagerinimo darbus ir susidariusią skolą tėvai abu yra solidariai atsakingi.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo (1 t., 7 b.l.), šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovas S. V. ir atsakovė V. V. susituokė 1980m.Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje; susilaikė dviejų vaikų – sūnaus V. ir dukters E., kurie yra pilnamečiai. Konstatuotina, kad tarp šalių kylo ginčas dėl santuokos metu įvairių sandorių pagrindu įgyto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto priklausomybės, jų vertės, dalinimo, kompensacijų priteisimo bei kilusios prievolės trečiajam asmeniui. Šalių teiktais procesiniais dokumentais, paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2010 metų liepos pradžios ieškovui išėjus gyventi skyrium ir palikus atsakovę su dukra E. gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, nepalaikė jokių santuokinių ryšių, dėl to šalių santuoka faktiškai nuo to momento yra iširusi, o byloje taikytas 2 mėnesių terminas sutuoktinių susitaikymui nedavė teigiamų rezultatų (1 t., 84 b.l.).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 str., ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitu šeimos nariu, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. LR CPK 17 str. nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o LR CPK 185 str. 2 d. – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Darytina išvada, kad šalių santuokos nutraukimo ginče yra nustatyta viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, t.y. ieškovo neištikimybė atsakovei. Tą pagrindžia ne tik atsakovės teikti nuoseklūs paaiškinimai, savo esme sutampantys su priešieškinyje išdėstytais argumentais dėl ieškovo neištikimybės santuokos metu ir apsisprendimo išeiti gyventi pas kitą moterį. Teismas vertina kritiškai tiek ieškovo paaiškinimus, tiek liudytojos R. P. parodymus apie tai, kad 2010 m. vasarą ieškovas apsigyveno šios liudytojos bute atsitiktinai, neturėdamas kur gyventi, kai išėjo iš šeimos dėl asmeninių konfliktų su sutuoktine; kad intymūs ryšiai tarp jų atsirado tik vėliau, po kelių mėnesių gyvenant kartu viename bute, o iš pradžių buvo tik draugiški tarpusavio santykiai, siejantys Septintos dienos adventistų bažnyčios parapijiečius. Aplinkybės apie abiejų šalių priklausymą šiai bažnyčiai 2009-2010 metais neneigė ir atsakovė, teismo posėdyje nurodydama biblijos mokytojos R. P. neigiamą įtaką jų santuokai, faktinį šeimos išardymą, ieškovui iš pradžių neigiant neištikimybę, o vėliau vis dėlto išėjus iš namų ir apsigyvenus šios vienišos moters bute Šiauliuose. Byloje pateikti ieškovo rašytiniai paaiškinimai dėl šeimos iširimo iš esmės taip pat pagrįsti religiniais motyvais, savo kaltės dvipatystėje neigimu ir nurodant vien atsakovės nederamus veiksmus prieš patį sutuoktinį ir biblijos mokytoją ( 1 t., 132-142 b.l.). Be to byloje rašytiniai duomenys patvirtina aplinkybes, kad ieškovas 2013-2015 metų laikotarpiu susilaukė su liudytoja R. P. dviejų vaikų (1 t., 9; 2 t., 16 b.l.).

Tuo pačiu teismas remdamasis ieškovo paaiškinimais dėl santuokos iširimo priežasčių, apklausto byloje liudytojo – buvusio ilgamečio globotinio S. B. parodymais byloje teiktais konstatuoja, jog atsakovė santuokos metu taip pat tinkamai nevykdė sutuoktinės pareigų, nebuvo rūpestinga motina ir vaikų globėja, tinkamai nesirūpino nepilnamečių vaikų priežiūra, jų aprūpinimu maisto produktais ir pastoviu valgio gaminimu, gyvenant šeimoje net 6 nepilnamečiams globotiniams; kad ieškovui daugiau teko pačiam teko rūpintis ne tik ūkininko ūkiu, turima gyvulių ferma, bet po sunkių žemės ūkio darbų ir įvairiais buitiniais reikalais namuose, kurių neatlikdavo atsakovė. Netinkamą šeimoje globotinių priežiūrą pavirtina ir duomenys apie vieno iš globotinių padarytą nusikalstamą veiką, ir ieškovui, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui, taikytą laikinąją apsaugos priemonę baudžiamojoje byloje 2007 m. (2 t., 17-18 b.l.). Ieškovas teigia, kad dėl tokių atsakovės veiksmų, jai daugiau būnant namuose ir neatsakingai prižiūrint globotinius, leidžiant iš esmės savo ir dukros asmeninėms reikmėms nepilnamečių vaikų globai skirtus pinigus be kito sutuoktinio žinios, vengiant vykdyti ir žmonos pareigas, pastoviai juokaujant, kad jai artimesnis ir patrauklesnis vienas ar kitas globotinis, jis pasijuto įžeistas ir atsisakė su atsakove toliau gyventi kartu bei vesti bendrą ūkį. Teismas neturi pagrindo atmesti tokių ieškovo argumentų dėl atsakovės kaltės santuokos iširime, bet vertina kritiškai ir atmeta ieškovo subjektyvius teiginius, kad atsakovė santuokos metu jam buvo neištikima, kad galimai turėjo intymių santykių su nepilnamečiais globotiniais.

Be to teismas atsižvelgia į byloje apklaustų liudytojų V. V., J. V., S. B. parodymus apie tai, kad atsakovė elgdavo nelojaliai ir nepagarbiai ieškovo atžvilgiu šeimoje, apšaukdavo jį tiek prie artimųjų, tiek prie svetimų žmonių, nevengdama įvairių įžeidžiamų žodžių. Teismas vertina kritiškai ir nesiremia ginče kitų byloje apklaustų liudytojų J. V., L. V., D. S., S. Š., R. Š. parodymais, nes šie liudytojai, kartu su šalimis negyvendami, bet būdami susiję artimais giminystės ryšiais su ieškovu ar atsakove, iš esmės teikė prieštaringus, subjektyviai vertinamus parodymus apie sutuoktinių tarpusavio santykius, matomus per giminaičių apsilankymus, bendras šventes. Apie tai, kad šeimoje ilgą laiką normalių tarpusavio bendravimo santykių, kad į kilusių sutuoktinių konfliktų sprendimą buvo ne kartą įtraukiami policijos pareigūnai, rodo būtent šalių vaikų teikti parodymai teismo posėdyje, iš kurių matyti dukros E. V. – K. priešiškas nusiteikimas prieš savo tėvą (ieškovą) bei aplinkybės, kad iš esmės atsakovės iniciatyva buvo kviečiama policija, kai po 2010 m. liepos mėnesio ieškovas apsilankydavo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau tokie policijos pareigūnųū kvietimai apsiribodavo žodiniais šalių įspėjimais apie būtinumą spręsti teisme iškilusius asmeninius reikalus, pasidalinti turimą turtą. Taip pat teismas atsižvelgia ir liudytojo V. V. duotus paaiškinimus, kuriais išsakytas neigiamas požiūris į savo motiną (atsakovę) ir jos nederamą elgesį ieškovo bei paties sūnaus atžvilgiu šeimoje. Be to kelių metų eigoje besitęsiantį sutuoktinių asmeninį konfliktą, nesutarimus dėl turto patvirtina ir teikti rašytiniai duomenys byloje – 2012-01-11 policijos pareigūno nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ieškovo pareiškimą dėl atsakovės veiksmų, atsisakant jį įleisti į namą ir pasiimti asmeninių daiktų ( I t., 29 b.l.). Todėl teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ir atsakovė per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojali ir nerodė deramos pagarbos ieškovui, tiek jam gyvenant kartu šeimoje, tiek ir skyrium, teikė pirmenybę būtent santuokos metu įgyto turto saugojimui, bet ne asmeninių santykių su ieškovu gerinimui, todėl aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (ieškovo neištikimybė) dėl santuokos nutraukimo galimai daug didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos teismo išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės teikto priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo ir jį atmeta (CK 3.70 str. 2 d.).

Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniams turint bendrų vaikų ir nesant ginčo dėl pavardžių, jiems paliekamos turimos santuokinės pavardės: ieškovui – V., atsakovei – V. (CK 3.69 str.).

Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir prievolių paskirstymo

Konstatuotina, kad ieškovas prašo taikyti santuokos nutraukimo turtinėms teisėms teisines pasekmes nuo 2010 metų liepos 1 d., įrodinėjant ginče aplinkybę, kad nuo to momento šalys nebegyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Teismas, įvertindamas santuokos iširimo priežastis, ieškinio ir priešieškinio argumentus, kad ieškovas, apsigyvenęs iš pradžių fermoje, o po to 2010 m. vasarą R. P. bute, nustojo gyventi su atsakove ir vesti su ja bendą ūkį, dalintis pajamomis, daro išvadą, sutuoktinių tolesnis bendravimas iš esmės nutrūko ir faktinis santuokos iširimo momentas laikytinas 2010 m. liepos 1 d.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį. Todėl teismas šiame ginče vertina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2010 m. liepos 1 d.. Atitinkamai 2013-05-15 ieškovo pasirašyto raštelio pagrindu 15 000 litų paskola iš faktinės sugyventinės O. P. ( 2 t., 15 b.l.) negali būti vertinama kaip paimta ieškovo ir atsakovės šeimos poreikiams užtikrinti ( 2 t., 15 b.l.), be to bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats pripažino aplinkybę, kad ta paskola per kelerius metus jau yra grąžinta, todėl laikytina pasibaigusia asmenine ieškovo prievole, kuri ginče nedalinama.

Konstatuotina, kad santuokos nutraukimo byloje kreditorinius reikalavimus pareiškė tik šalių dukra E. V. – K., įstojusi kaip trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą dėl 41 369,30 Eurų piniginės kompensacijos priteisimo. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad trečiasis asmuo, gyvendamas panaudos pagrindais šalių name, pagerino šį nekilnojamąjį daiktą (CK 6.629 str., 6.501 str. nuostatos). Todėl teismas pirmiausia pasisako dėl šio turtinio reikalavimo, teikiamo abiems šalims.

Žemesnės instancijos teismas

Visų pirma, trečiajam asmeniui gyvenant kartu su dviem mažamečiais vaikais 2009-2010 metų laikotarpiu tėvams priklausančiame name, ką patvirtina ir teikta pažyma apie asmenų gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini), atsirado pareiga prisidėti prie komunalinių mokesčių mokėjimo, prie būsto einamojo remonto, namų valdos tvarkymo, todėl gera valia atliktas namo pusrūsio ir pirmo aukšto remontas nelaikytinas esminiu šalis nekilnojamo turto pagerinimu ir dėl tokių patirtų išlaidų kompensacija nepriteistina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, tenkindamas trečiojo asmens ieškinį iš dalies, remiasi ginče Lietuvos Respublikos CK 6.501 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomininko (panaudos gavėjo) teises gauti būtinų išlaidų, susijusių su daikto pagerinimu, atlyginimą, bei numatyta išlyga, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotojam daiktui pagerininimų vertės neprivaloma atlyginti. Be to atsižvelgtina ginče į tai, kad ieškovui iš dalies pripažįstant trečiojo asmens reikalavimus ir sutinkant kompensuoti apie 5000 eurų patirtų statybos darbų išlaidų, bei nurodant aplinkybes, kad po ieškovo išėjimo iš namų 2010-07-01 ir gyvenimo atskirai nuo atsakovės, nebuvo duotas leidimas trečiajam asmeniui vykdyti tolimesnius namo palėpės įrengimo darbus, laikytina, kad būtent vien su atsakovės sutikimu trečiasis asmuo, gyvendamas panaudos pagrindais, toliau pirko statybines medžiagas ir vykdė namo remonto darbams, ką patvirtina ir teikiami banko sąskaitos išrašai 2011-2014 metais. Atitinkamai teismas turi pagrindą vertinti ne solidarų, bet dalinį sutuoktinių prievolės pobūdį ir 11 323,56 eurų piniginę kompensaciją priteisti kiekvienai šaliai dalimis – po 5661,78 eurų, nes solidarioji sutuoktinių prievolė pagal sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį, neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. nuostatos).

CK 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Konstatuotina, kad teismas ne kartą bylos nagrinėjimo eigoje siūlė šalims, nesutariant dėl turto įkainojimo, atlikti dalinamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto verčių nustatymo ekspertizes, pasitelkti atitinkamus specialistus, tačiau šalys procese nesutiko su teismo siūlymu, laikėsi savo kraštutinių pozicijų ginče, piktnaudžiavo procesu ir iš esmės užvilkino bylos nagrinėjimą, teikdamos ieškinio ir priešieškinio patikslinimus bei vis naujus duomenis apie dalinamo turto kiekį ir jų įkainojimą.

Konstatuotina, kad esminiai klausimai nutraukiant santuoką yra susiję su daiktinėmis teisėmis, šalims prašant dalinti santuokos metu įgytus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus. Taip pat teismas daro išvadą, kad sprendžiant šalių teiktus iš esmės priešinius reikalavimus dėl pagrindinio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio Palangos g.102, Šiauliai, padalinimo, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių dalijimo principo ir priteisti daugiau (2/3 dalis) vienam iš sutuoktinių. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nukrypti nuo šios prezumpcijos galima tik esant svarbioms priežastims, nurodytoms CK 3.123 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiame šalių ginče, ieškovui ir atsakovei laikantis kategoriškų ir priešingų pozicijų dėl dalintino sutuoktinių turto masės, būdo, visas įgytas nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalinamas lygiomis dalimis ir atskirais daiktais natūra, kadangi konfliktuojančios šalys negali gyventi toliau kartu ir valdyti nekilnojamųjų daiktų bendrai.

Ieškovas savo ieškinyje bei paaiškinimuose teikė argumentus, kad neturi galimybių gyventi kitur, prašydamas teismo nukrypti nuo lygių turto dalių principo ir jam priteisti natūra 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jam priteisiant pirmą aukštą, o atsakovei – įrengtą namo palėpę, o visas kitas patalpas su pusrūsiu - bendram šalių naudojimui. Tačiau teismo nuomone, toks turto padalinimo natūra būdas atmestinas, konstatavus byloje lygių turto dalių dalinimo principą, esamą tarp abiejų šalių įtemptą konfliktinę situaciją, į kurią įtraukti net šalių pilnamečiai vaikai, bei ieškovo turimą kitą gyvenimo partnerę, su ja auginamus du mažamečius vaikus. Teismo nuomone, dalinant natūra ginčo gyvenamąjį namą, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas jau daugiau kaip šešerius metus gyvena atskirai nuo atsakovės, be to jis gali, priešingai nei leidžia atsakovei jos turtinė padėtis ir turimas mažai apmokamas darbas, gyventi ir kitoje vietoje (savo faktinės gyvenimo partnerės ir vaikų motinos bute), ką pagrindžia ir paties ieškovo nurodytas gyvenamosios vietos adresas visuose procesiniuose dokumentuose. Be to ieškovui, nuo 1999 m. įregistravus ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini) ( 1 t., 187 b.l.) ir turint nuolat auginamų galvijų bandą (duomenys neskelbtini) ( 1 t., 196-203 b.l.), jo ūkinės veiklos vieta nesietina su būtinu poreikiu gyventi Š. mieste.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pradiniu priešieškiniu atsakovė teikė reikalavimą dalinti ir 9,7900 žemės sklypą, nuomojamą ieškovo, tačiau priklausantį svetimam asmeniui – D. J. (I t., 17 b.l.), be to patikslintu priešieškiniu atsakovė pagal 2013-10-25 antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, t.y. ką vizualiai matė pati atsakovė ir antstolė atvykusi į turimą šalių galvijų fermą bei svetimų asmenų sodybą (2 t.,115- 142 b.l.), taip pat pateikė reikalavimus dalinti eilę kilnojamųjų daiktų, nepagrindžiusi aplinkybių, kad šie daiktai priklausė šalims nuosavybės teise santuokos metu, kad jie buvo įsigyti atitinkamų sandorių pagrindu ir teisėtai valdomi. Todėl teismas, remdamasis ieškovo teiktais patikslinto ieškinio argumentais, liudytojų L. V., J. V. parodymais, rašytinių duomenų pagrindu apie ieškovo vardu oficialiai registruotų traktorių, savaeigų ir žemės ūkio mašinų kiekį (1 t., 184 b.l.) bei daiktų priklausomybę kitiems asmenims, neįtraukia į dalinamo sutuoktinių turto masę šių kilnojamųjų daiktų: automobilio Mazda, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 64 b.l.); priekabos - namelio (be registracijos numerio) (2 t., 96 b.l.), kombaino Niva SK-5, be registracijos numerio (2 t., 98 b.l.), traktorinės grūdų sėjamosios ( 2 t., 98 b.l.), traktorinio plūgo ( 2 t., 98 b.l.), traktorinio kultivatoriaus (2 t. 98 b.l.), traktorinio mėšlo kratytuvo ( 2 t., 66 b.l.), traktorinės šienapjovės ( 2 t.,141-142 b.l.), taip pat neregistruotų ir neidentifikuotų jokiais požymiais atsakovės priešieškinyje nurodomų kitų daiktų - minitraktoriaus, trauktorinio purkštuko.

Be to teismas vertina, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja įtraukti į dalintino turto balansą ieškovo S. V. vardu registruotas transporto priemones ( 1 t., 20-22 b.l.), kurios dėl senumo, blogo techninio stovio buvo nurašytos pasibaigus eksploatacijai ir sunaikintos, t.y. automobilį Mercedes Benz 307, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) (1 t., 194 b.l.), automobilį Opel Ascona, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) ( 1 t., 193 b.l.).

Taip pat teismas neturi pagrindo įtraukti į dalintino turto balansą ir atsakovės nurodyto šieno rulono preso SIPMA Z-279, Nr. 18735, vertė 3562 Eur, nes presas įsigytas ieškovo ūkinei po šalių pradėjimo gyventi skyrium pagal gautą tikslinės paskirties kreditą ir nedalintinas, taikant CK 3.67 str. 2 d. nuostatas.Tuo pačiu teismas vertina, kad ieškovas nepagrindė aplinkybės, jog į dalintino turto balansą neturi būti įtrauktas santuokos metu įgytos ir ieškovo vardu registruotos transporto priemonėw – Multicar, M25, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini); priekaba MAZ 8114, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 98 b.l.), taip pat traktorius MTZ -50, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 184 b.l.), nes byloje nepateikė įrodymų, jog šios transporto priemonės būtų visiškai techniškai nusidėvėjusios ir yra bevertės, be to, kad traktorius buvo ieškovui asmeniškai dovanotas jo brolio L. V..

Atitinkamai teismas remiasi atsakovės teikto priešieškinio duomenimis ( I t., 110 b.l.), ir mano esant tikslinga dalinti bei priteisti būtent ieškovui esamus jo ūkyje kilnojamus daiktus: automobilį Multicar, M25, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovo nurodyta kaina - 144,81 Eur ( 1 t., 139 b.l.), atsakovės nurodyta kaina – 1495 Eur, teismo išvesto kainų vidurkio pagrindu – 820 Eur vertės; priekabą MAZ 8114, valstyb. Nr.SD320, kurios vertės ieškovas nenurodė, todėl laikytina nustatyta pagal atsakovės teiktą įvertinimą – 290 Eur, taip pat dalinamą traktorių MTZ -50, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas įkainoja pagal atsakovės nurodytą vertę – 868,00 Eur. Be to esant šalių skirtingiems žodiniams vertinimams dėl traktoriaus ratinio MTZ-80L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainos, ieškovui nurodant, kad apytikrė rinkos kaina - 1000,00 Eur, o atsakovei teigiant, kad - 1500 Eur, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad tikslinga įvertinti šio traktoriaus kainą – 1250,00 Eur suma, taip pat išvedant vidurkį tarp šalių nurodytos kainos.

Analogišku skaičiavimu teismas įkainoja ir kitus dalinamus daiktus, dėl kurių šalys nurodo skirtingas vertes vien savo subjektyviu vertinimu: lengvasis automobilis Volvo 940, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo įvertintas 200 Eur vertės, atsakovės nurodyta vertė - 700 Eur; todėl teismas mano, kad šio daikto vertė yra 500 Eur, ir automobilis priteistinas ieškovui, kadangi atsakovė nurodė, kad nevažinėja šia transporto priemone ir automobilis jai nereikalingas. Taip pat konstatuotina, kad traktoriaus priekabą 2PTS-4M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas vertino 200 Eur, atsakovė – 850 Eur, todėl teismas mano, kad tikslinga įvertinti šį daiktą - 525 Eur sumai.

Šalys skirtingai nurodo ir arklinių žemės ūkio padargų kiekius ir jų vertes, todėl teismas atsižvelgdamas į ieškovo teikiamus paaiškinimus apie jų blogą faktinį stovį, dalinį iškomplektavimą bei didelį nusidėvėjimą, bei į pačios atsakovės teiktus rašytinius įrodymus – antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su fotonuotraukomis (2 t., 115-142 b.l.) mano, kad tikslinga į dalinamo turto balansą įtraukti tik du ratinius vežimus, šienapjovę, du šieno grėbtuvus, šieno vartytuvą, įkainojant bendra 600 Eur suma, taip pat ieškovui sutinkant dalintis ir vieną grūdų girnų malūną, kurio vertė -100 Eur, atsakovei nepateiktus įrodymų apie antro malūno įsigijimą ir jo buvimą santuokos su ieškovu metu iki jo išėjimo gyventi skyrium.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertina, kad šiame ginče turtinėms sutuoktinių teisėms galioja santuokos iširimo faktinis momentas 2010-07-01, todėl vertinant ieškovo argumentus apie patirtas pastovias išlaidas gyvulių pašarams, kurui apdirbant žemės ūkio paskirties sklypus, taip pat žemės ūkio technikos remontavimą, teiktus abiejų šalių duomenis apie ūkio veiklai skiriamas dotacijas, išmokas, vizualiai pastebimą blogą statinių būklę ir pagrindinės žemės ūkio technikos nusidėvėjimą ( 2 t., 5-11;1213-14; 88-90 b.l.; 115-133 b.l.; 3 t., 34-55 b.l., 91-97 b.l.) ), mano, kad atsakovė nepagrindė savo teisės į tokių pajamų dalinimą, iš esmės gautų pagal tikslines valstybės dotacijas, išmokas ar finansines paramas, teikiamas būtent ieškovo ūkininko ūkiui, o atsakovei nesant oficialiai įregistruotai ūkininko partnere bei nesant įdarbintai ūkio darbuotoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išklausęs šalių teiktus paaiškinimus ir teikiamus ieškovo argumentus, daro išvadą, kad negali būti vertinami ir priteisiami kam nors iš šalių tiek kilnojamieji daiktai, kurie betarpiškai susiję su gyvenamojo namo funkcionavimu, pagal savo paskirtį įrengti ir pritaikyti namo šildymui, vandentiekio tiekimui ir kanalizacijai. Atitinkamai teismas mano, kad tokie daiktai neįtrauktini į dalinamo turto balansą ir sietini su gyvenamojo namo verte, todėl tarp šalių nedalinami namo kieto kuro šildymo katilas, vandens pašildymo įrenginys (boileris), įmontuotos dušo kabinos, tualetų klozetai su praustuvais. Dėl to ieškovo teikiami reikalavimai tenkinami iš dalies, ieškovui priteisiant 2 kuro talpas 1,5 t talpos (50 Eur) ir 5 t talpos - 150 Eur, viso 200 Eur; muzikinę aparatūrą iš penkių dalių (du stiprintuvai ir trys garso kolonėlės) - 300 Eur vertės, pusrūsyje esančią sekciją trijų dalių - 100 Eur vertės, pianiną „Ryga“ - 300 Eur, pusrūsio rūbų spintą - 300 Eur, nepajungtą pirties šildymo katilą, kurio vertė – 200 Eur, bendra daiktų vertė - 1400 Eur; o atsakovei V. V. priteisiami - virtuvės baldai su įmontuota buitine technika, kurių bendra vertė - 1000 Eur, dvigulė ištiesiama sofa, vertė - 50 Eur, pirmo aukšto spinta ir lova - 300 Eur, televizorius „ Sony“ - 50 Eur, miegamojo baldai – 3 dalių spinta, dvigulė lova, stalelis su veidrodžiu ir pufas - 300 Eur, fotelis - 30 Eur, baltos spalvos plastikinės kėdės 3 vnt - 30 Eur vertės, 2 šviesios pintos kėdės - 40 Eur vertės, tamsios furnitūros 3 dalių komoda - 100 Eur vertės, pastatomas medžiaginių gaubtų šviestuvas - 30 Eur, automatinė skalbimo mašiną „Wirpool“ - 100 Eur, bendra daiktų vertė 2030 Eur: