Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Alytaus profesinio rengimo centro I-o kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. M. 2015 m. balandžio 17 d. apie 11 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia užkišo savo koją už nukentėjusiojo E. S. kojos ir tokiu būdu jį pargriovė, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. S. dešinio kelio sąnario sumušimą, dešinio kelio sąnario kolateralinių raiščių plyšimą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta E. S. sveikata.

Šiais veiksmais K. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo K. M. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2015 m. balandžio 17 d. kartu su T. M. ėjo nuo Nemuno upės Balbieriškio miestelio Vilniaus gatve link žemės ūkio mokyklos, kurioje mokosi. Autobusų sustojimo aikštelėje, esančioje Vilniaus gatvėje, pamatė stovintį tos pačios žemės ūkio mokyklos moksleivį E. S.. Jam trūko pinigų grįžti namo, todėl priėjo prie E. S. ir jo paprašė paskolinti vieną eurą. E. S. atsakė, kad euro neturi. Jis supyko, kad E. S. atsisakė paskolinti eurą, priėjo arčiau prie jo, užkišo savo koją jam už kojų ir pargriovė ant žemės. Tuo metu T. M. stovėjo atokiau nuo jų. Pargriovęs E. S., kartu su T. M. nuėjo į Balbieriškio žemės ūkio mokyklą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b.l. 67, 71).

Iš nukentėjusiojo E. S. apklausos protokolo matyti, kad 2015-04-17 apie 11 val. 30 min. stovint autobusų sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo K. M. ir T. M.. K. M. priėjęs pasakė - “duok eurą“. Jis atsakė, kad neturi. Tada K. M., stovėdamas priešais jį, užkišo savo koją už dešinės jo kojos ir, paėmęs rankomis ties pečiais, jį vertė. Jis nugriuvo ant žemės. Griūnant jo koja netaisyklingai pasisuko ir dėl to buvo sužalota. T. M. stovėjo šalia ir jam nieko nedarė. Paskui K. M. su T. M. nuėjo. Kitą dieną, t.y. 2015 m. balandžio 18 d. jis kreipėsi pas gydytojus. K. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. (b.l. 16-17, 18).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo, nukentėjusiojo E. S. parodymų, K. M. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2015 m. balandžio 18 d. protokole - pareiškime E. S. nurodė, jog 2015 m. balandžio 17 d. apie 11 val. 30 min. prie autobusų sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vaikinas sudavė smūgius į kojas (b.l. 7).

2015 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – autobusų sustojimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos pėdsakų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta (b.l. 10, 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 583/15 (06) nurodyta, jog E. S. dėl dešinio kelio sąnario sumušimo, dešinio kelio sąnario kolateralinių raiščių plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 14).

Iš liudytojo T. M. apklausos protokolo matyti, kad 2015 m. balandžio 17 d. apie 11 val. kartu su K. M. ėjo (duomenys neskelbtini). Prie autobusų sustojimo stovėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris mokosi toje pačioje žemės ūkio mokykloje. K. M. priėjo prie šio vaikino ir paprašė paskolinti vieną eurą. Vaikinas atsakė, tada K. M. pargriovė vaikiną, kuris po šio veiksmo liko gulėti ant žemės. Jis nieko nežinojo apie K. M. ketinimus (b.l. 23).

Iš liudytoju apklausto atstovo pagal įstatymą R. M. apklausos matyti, kad sūnus K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), namuose elgiasi gerai, padeda dirbti ūkio darbus. Iš mokyklos nusiskundimų dėl sūnaus elgesio negauna. Apie sūnaus laisvalaikį nieko nežino, kadangi K. nieko nepasakoja. Apie sūnaus padarytą nusikaltimą nieko nežino (b.l. 25).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis K. M. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 76).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 90 straipsniuose. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. M. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų už pažeidimus viešajai tvarkai, kas rodo, kad jis sistemingai daro teisės pažeidimus, nelinkęs taisytis, išvadų iš ankstesnių poveikio priemonių nedaro. Kaltinamasis yra nepilnametis, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, nedirba, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuoijamas neigiamai, šeimoje, kurioje auga kaltinamasis, yra tik tėvas, motina išvykusi į užsienį, tėvų santuoka nutraukta. K. M. sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme (b.l. 32).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į veikos padarymo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamajį charakterizuijančius duomenis, K. M., siekiant ne tik nubaudimo tikslų, bet ir prevenciškai jį pataisyti, skirtina prokuro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 3 p., 7 d.), kadangi, teismo nuomone, tokie įpareigojimai galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 - 422 straipsniais,

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tęsti mokslą arba dirbti bei keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu, K. M. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tęsti mokslą arba dirbti bei keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam K. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, K. M. panaikinti.

Išaiškinti K. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.