Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-122-898/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
1S-122-898/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-122-898/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12.; 2.14.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato G. Gustaičio (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas sugrąžinti R. K. ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus – 1615 Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje R. K. kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos laikė didelį kiekį – 21,095 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.45 val. prie garažų masyvo (duomenys neskelbtini), kaip užmokestį už būsimus automobilio remonto darbus, neteisėtai išplatino R. J., kurią pastarasis iš karto paslėpė (duomenys neskelbtini) esančio nuomojamo garažo, nuosavybės teise priklausančio K. D., metalinės krosnelės dūmtraukyje ir laikė iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 19.20 val., kai atliekamos kratos metu R. J. pats pateikė policijos pareigūnams minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šie R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. R. K. gynėjas 2020 m. balandžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė prašymą grąžinti kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus, nes šie pinigai R. K. yra būtini, kadangi jis privalo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, o dėl susiklosčiusios situacijos valstybėje (paskelbto karantino) gali gauti mažesnį darbo užmokestį, todėl gresia netesybos, baudos, delspinigiai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Nurodė, kad procesinė prievartos priemonė buvo paskirta ir taikomas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Kadangi turo įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, tai nurodoma aplinkybė dėl lėšų teisėtumo (lėšos įgytos pardavus automobilį) nepaneigia galimybės, kad R. K. asmens kratos metu rastos piniginės lėšos gautos neteisėtu būdu (neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų platinimo).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Skundu R. K. gynėjas advokatas G. Gustaitis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį. Skunde nurodo, kad įrodymai patvirtinantys, jog R. K. priklausančios piniginės lėšos – 1615 Eur, buvo gautos pardavus automobilį, yra išlikę jo telefone, kuris buvo paimtas ir yra saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate. Paimtame telefone yra užfiksuotos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nuotraukos, įrodančios, kad automobilis buvo parduotas 2019 m. rugpjūčio 20-22 dienomis, t. y. iki R. K. sulaikymo. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė dvi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurios patvirtina kratos metu paimtos pinigų sumos kilmę. 2019 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad R. K. įgijo automobilį „Honda Civic“ už 1500 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad R. K. pardavė tą patį automobilį „Honda Civic“ už 1500 Eur.

3.1. Skunde teigiama, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas, lėmęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo atšaukimą ir atidėjimą, sunkina kaltinamojo padėtį, nes paskirta procesinė prievartos priemonė pažeidžia ne tik kaltinamojo, bet ir jo šeimos (įskaitant mažamečius vaikus) interesus, nes nepaliekama jokių galimybių ir būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti. Kaltinamasis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau dėl paskelbto karantino, negali vykti į darbą ar atlikti darbo funkcijų nuotoliniu būdu, todėl darbovietėje jam fiksuojama prastova, dėl kurios netenka darbo užmokesčio. Kaltinamasis ir jo šeima neturi jokių realių galimybių dirbti, tad apribotos lėšos yra itin reikšmingos pragyvenimui. Taikomi suvaržymai kaltinamajam ir jo šeimai yra ypatingai griežti ir viršija teisingą pusiausvyrą. Procesinė prievartos priemonė pažeidžia proporcingumo principą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas

5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. K. gynėjo skundą, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus ir pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytam turtui (kaltinamojo asmens kratos metu rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms) taikomas pagrįstai. Pareiškėjo teismui pateiktas prašymas grąžinti paimtas pinigines lėšas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo pagrįstai atmestas, o šios nutarties naikinti dėl skunde nurodomų argumentų, nėra teisinio pagrindo.

7. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir yra taikomas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nes kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos gali būti nusikalstamos veikos rezultatas. Apylinkės teismo nutartyje tinkamai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę, nes nepateikta jokių reikšmingų duomenų dėl kratos metu rastų ir paimtų pinigų kilmės ir priklausomumo. Apylinkės teismui nagrinėjant prašymą dėl kratos metu paimtų piniginių lėšų grąžinimo, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys piniginių lėšų priklausomumą. Tik su skundu apygardos teismui buvo pateiktos automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių kopijos. Tačiau, net ir pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys negali patvirtinti, kad kaltinamojo asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai yra gauti teisėtu būdu.

8. Skunde teigiama, kad pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys patvirtina laikinai apribotų pinigų kilmę. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Gynybos pateiktos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl asmens kratos metu rastų pinigų teisėtumo, nes iš jų negalima nustatyti ar pas R. K. asmens kratos metu rasti pinigai yra tie patys, kurie buvo gauti pardavus automobilį ar gauti iš nusikalstamos veikos (kaip nusikalstamos veikos rezultatas). Priešingai nei teigiama skunde, pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys nėra neginčijamas legalaus pajamų gavimo įrodymas. Pinigų priklausomumas gali būti išaiškintas išsamaus tyrimo metu, gavus reikiamas specialisto išvadas ir kitus svarbius duomenis. Tai nenustatinėjama vien tik kaltinamojo parodymais ir jo teikiamais dokumentais. Be to, pateikiamos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys turėtų būti patikrintos dėl jų autentiškumo ir pagrįstumo, kadangi įsigijus automobilį, už kelių dienų jis buvo parduotas už tą pačią sumą, todėl neatmetama galimybė, kad šios sutartys galėjo būti sudarytos tik stengiantis pagrįsti lėšų teisėtumą.

9. Apygardos teismas, nagrinėjantis skundą dėl taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo ? neturi pareigos nustatyti, kam priklauso piniginės lėšos, rastos asmens kratos metu ir kokiais duomenimis gali būti patvirtintas jų priklausomumas. Tai yra tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra prevencinė turto išsaugojimo priemonė, kuria galutinis turto likimas nėra išsprendžiamas. Ja turtas tik laikinai apsaugomas nuo išvaistymo. Taigi aukštesniojo teismo vertinimu šioje bylos stadijoje nepasikeitus procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygoms ir pagrindams, ji taikoma pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose (disponavimas narkotinėmis medžiagomis), egzistuoja galimybė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, jei būtų įrodyta, kad kaltinamais gavo finansinės naudos iš savo neteisėtų veiksmų, todėl neatmetama galimybė, kad bylą nagrinėjant teisme gali būti nustatytas ir papildomas procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas – išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimas. Pasitvirtinus aplinkybėms, jog piniginės lėšos galimai gautos iš nusikalstamos veikos, tuomet galimas minėtų piniginių lėšų konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį, taip pat pagal BK 72³ straipsnyje numatytą išplėstinį turto konfiskavimą. Minėtiems duomenims nepasitvirtinus, apribotas turtas nedelsiant turi būti grąžintas jų savininkui.

10. Pareiškėjo skunde teigiama, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės R. K. ir jo šeima patiria finansinių nepatogumų, nes nesugebės vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad dėl teisėtai taikomų procesinių prievartos priemonių kilę nepatogumai negali būti pagrindas nutraukti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes išlieka reali galimybė, jog asmens kratos metu rastos piniginės lėšos buvo įgytos neteisėtu būdu (iš nusikalstamos veikos) ir gali būti konfiskuojamas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Įvertinęs pateiktą bylos medžiagą bei skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikomomis procesinėmis prievartos priemonėmis kaltinamojo teisės ir laisvės nebuvo neproporcingai suvaržytos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. K. gynėjo advokato G. Gustaičio skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė