- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-336-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
- Skolininkas
- VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto, VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro
- Kreditorius
- UAB „Gafizzi capital“
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas antstolio R. V. pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui pažeidus nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus uždraudimus. Suinteresuotas asmuo – išieškotojas UAB „Gafizzi capital“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis R. V. , vadovaudamasis LR CPK 771 str. 1 d., kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skolininko VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovui skirti 1000 Lt baudą už Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutarties nevykdymą bei nustatyti naują terminą minėtos nutarties vykdymui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo įpareigotas leisti ieškovui UAB „Gafizzi capital“ ir ieškovo įgaliotiems asmenims patekti (įvažiuoti, įeiti ir atlikti kitus panašaus pobūdžio veiksmus) į Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritoriją tiek kartu su technika, įrengimais bei įrankiais, tiek be technikos, įrengimų bei įrankių, o taip pat buvo uždrausta atsakovui VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui bet kokiu veikimu ir/ar neveikimu trukdyti, varžyti, drausti ar kitaip riboti visus 2006-08-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje išduotu statybos leidimu Nr. NS/985/06-1054 leidžiamus lėktuvų eksploatavimo angaro statybos darbus, su lėktuvų eksploatavimo angaro statybos darbais susijusių visų kitų darbų vykdymo pradėjimą, vykdymą (atlikimą), užbaigimą. Antstolis R. V. nurodė, kad jis 2006-11-07 nuvyko į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą ir įteikė 2006-11-06 reikalavimą vykdyti teismo nutartį vykdomojoje byloje Nr. 0128/06/02348. Skolininko vadovas – generalinis direktorius M. I. – atsisakė vykdyti minėtą teismo nutartį, todėl antstolis surašė aktą apie sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą. 2006-11-10 antstolis gavo skolininko Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006-11-08 raštą Nr. 4R-1591, kuriame skolininkas nurodė nutarties nevykdymo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-01-23 nutartimi antstolio R. V. pareiškimą tenkino iš dalies ir nutarė skirti VĮ Tarptautinio oro uosto vadovui – generaliniam direktoriui M. I. – 200 Lt baudą, kuri išieškoma iš minėto asmens asmeninių lėšų į valstybės biudžetą. Teismas sutiko su išieškotojo argumentais, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra įmonė, turinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ir sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutartis nepanaikina specialaus patekimo į oro uosto teritoriją leidimų režimo. Teismas nustatė, kad UAB „Gafizzi capital“ 2006-11-03 kreipėsi į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą su prašymu teisės aktų nustatyta tvarka išduoti leidimus prašyme nurodytiems asmenims įeiti ir įvažiuoti į oro uosto teritoriją. Teismas vertino leidimų neišdavimo ir tuo pačiu teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo priežastis ir pripažino, kad VĮ Tarptautinis oro uostas nuo 2006-11-03 iki 2006-11-30 (iki nutarties vykdymo sustabdymo) vengė vykdyti teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nustatė, kad skolininkas, gavęs prašymą dėl leidimo išdavimo, į šį prašymą neatsakė ir nepriėmė sprendimo dėl leidimo neišdavimo vadovaujantis VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto leidimų ir vidaus režimo taisyklių 33.3 p. Teismas nustatė, kad išieškotojui nebuvo išaiškinti jo pateikto prašymo trūkumai. Atsižvelgdamas į tai, kad VĮ Tarptautinis oro uostas privalėjo nedelsiant vykdyti teismo nutartį, teismas skolininko nutarties nevykdymo motyvus, kad neva prašymo forma neatitiko paties skolininko nustatytų reikalavimų, nelaikė rimtais ir pateisinančiais jo veiksmus. Teismas atmetė skolininko argumentus dėl statybos leidimo teisėtumo ir statybos veiklos oro uoste galimumo, nes sprendė, kad skolininkas turi nedelsiant vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad LR CPK 771 str. numatytos pasekmės taikomos ne tik teismo sprendimų, bet ir nutarčių nevykdymo atvejais bei pabrėžė, kad skolininkas nagrinėjamu atveju pažeidė LR CPK 145 str. 1 d. 6 p. ir 12 p. įtvirtintą uždraudimą, dėl ko, vadovaujantis LR CPK 149 str., jam gali būti skiriama bauda iki 1000 Lt. Teismas, sumažindamas ieškovo prašomą priteisti baudą iki 200 Lt, atsižvelgė į pažeidimo sunkumą, į tai, kad šalys jau yra susitarusios dėl tolesnės teismo nutarties vykdymo tvarkos, o taip pat įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus.
Šalies argumentai
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-01-23 nutartį ir antstolio pareiškimą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 771 str. normas. Šis kodekso straipsnis reglamentuoja teismo sprendimo neįvykdymo teisines pasekmes, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo klausimas. Todėl LR CPK 771 str. nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas. Nors LR CPK 149 str. numatyta atsakomybė už laikinųjų apsaugos priemonių numatytų uždraudimų pažeidimą, tačiau antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui paskyrimo ne LR CPK 149 str., o LR CPK 771 str. pagrindu. Teismas, iš dalies tenkindamas antstolio pareiškimą LR CPK 149 str. pagrindu, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Apelianto manymu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja teismo išvadoms. Vadovaujantis VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto leidimų ir vidaus režimo taisyklių 33.1 p., laikiniems transporto priemonių leidimams gauti oro uoste savo veiklą vykdančių įmonių, įstaigų ar tarnybų vadovai privalo leidimų biurui pateikti teisingai užpildytą nustatytos formos prašymą. VĮ tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006-11-08 raštu Nr. 4R-1591 išaiškino bei supažindino suinteresuotus asmenis su patekimą į oro uosto kontroliuojamą teritoriją reglamentuojančiomis VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto leidimų ir vidaus režimo taisyklėmis. Iš pateiktų išrašų iš leidimų patekimui į oro uosto teritoriją registracijos žurnalo matyti, kad nei antstolis, nei išieškotojas ar jų įgalioti asmenys laikotarpiu nuo 2006-11-06 iki 2006-11-30 nesikreipė dėl leidimų išdavimo patekimui į oro uosto kontroliuojamą teritoriją. Išieškotojui leidimai patekti į oro uosto kontroliuojamą teritoriją nebuvo išduoti, kadangi jis nėra įvykdęs šiose taisyklėse numatytų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui buvo tinkamai įteikta tik 2006-11-07, todėl tik nuo to momento jis privalėjo ir galėjo ją tinkamai vykdyti. 2006-11-03 skolininkui išieškotojas pateikė tik tinkamai nepatvirtintą šios nutarties nuorašą. 2005-04-18 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 412-3 „Dėl nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos“ 8 str. numatyta, kad bet kokia veikla oro uoste galima tik po Saugumo plano bei statybos projekto suderinimo su VĮ Tarptautiniu oro uostu bei Civilinės aviacijos administracija. Saugumo planas orlaivių angaro statybos metu pilnai buvo suderintas tik 2006-12-14. Todėl tik nuo šios datos statytojas ar kiti jo įgalioti asmenys įgijo teisę pradėti orlaivių angaro statybos darbus, tuo pačiu ir tuo tikslu patenkant į Oro uosto kontroliuojamą teritoriją.
Antstolis R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-01-23 nutartį palikti nepakeistą. Kadangi, vadovaujantis LR CPK 152 str. 4 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, todėl antstolis dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymo ar netinkamo vykdymo į teismą turi kreiptis LR CPK 771 str. tvarka.
Atsiliepimas
UAB „Gafizzu capital“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-01-23 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog UAB „Gafizzi capital“ 2006-11-03 kreipėsi į VĮ Tarptautinė oro uostą su prašymu pagal nustatytą tvarką išduoti UAB „Vilniaus rentinys“ darbuotojams, transporto priemonėms ir įrangai leidimus įeiti, įvažiuoti į oro uosto teritoriją. Kartu su prašymu skolininkui buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. UAB „Gafizzi capital“ 2006-11-03 prašymas atitiko taisyklių reikalavimus, kadangi VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas išdavė laikinuosius leidimus AB aviakompanijai „Lietuvos avialinijos“ pagal tokio paties turinio prašymus. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas privalėjo išaiškinti UAB „Gafizzi capital“ pateikto prašymo trūkumus, nurodyti, kokius dokumentus, informaciją reikia papildomai pateikti, tačiau to nepadarė. Be to, skolininkas nesiremia aplinkybėmis, kad jam pritrūko tam tikros informacijos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisiniu atskirojo skundo pagrindu apeliantas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo LR CPK 771 str., 12 str. ir 17 str. įtvirtintų procesinės teisės normų pažeidimus, o taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja skundžiamoje teismo nutartyje padarytai teismo išvadai. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojui UAB „Gafizzi capital“ galioja leidimų režimas patenkant į oro uosto teritoriją, ši bendrovė nuo 2006-11-07 privalėjo leidimų biurui pateikti teisingai užpildytą nustatytos formos prašymą, tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nepagrįstai pritaikydamas LR CPK 771 str. Pažymėtina, jog, vadovaujantis LR CPK 152 str. 4 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo antstolis teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutartimi VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atžvilgiu buvo pritaikytos LR CPK 145 str. 1 d. 6 p. ir 12 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios draudimu atsakovui imtis nutartyje nurodytų veiksmų ir įpareigojimu atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, ši nutartis turi būti vykdoma vadovaujantis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis – o būtent LR CPK 149 str. ir 771 str. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nes baudą VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uosto vadovui taikė ne antstolio nurodytu LR CPK 771 str. teisiniu pagrindu, bet ir LR CPK 149 str., tuo peržengdamas teismo aktyvumo ribas šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, parinkdamas teisės normas ir jas aiškindamas yra nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės, pageidavimų ar nurodymų ir yra nevaržomas teisinių argumentų. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, teisiškai įvertina aplinkybes ir įrodytus faktus, pritaikydamas jiems atitinkamą teisės normą. Būtent teismui yra suteikta pareiga nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovaujasi.
Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2006-11-03 nutartimi ieškovo UAB „Gafizzi capital“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas ir laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepranešus atsakovui VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, svarstant baudos dėl nutartimi nustatytų uždraudimų pažeidimo paskyrimo klausimą, esminę reikšmę turi aplinkybė, kada skolininkas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas realiai sužinojo apie jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui atsirado galimybė įvykdyti 2006-11-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš karto, kai jam kaip skolininkui buvo pranešta apie nutarties priėmimą LR CPK nustatyta tvarka, t.y. 2006-11-07, kai antstolis R. V. kreipdamasis į skolininką su 2006-11-06 raginimu vykdomojoje byloje Nr. 0128/06/02348 kartu pateikė ir Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykd. b.l. 17). Šią aplinkybę pripažįsta ir pats skolininkas Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutarties nevykdymo faktą, turėjo vertinti skolininko veiksmus dėl nutarties nevykdymo laikotarpiu nuo 2006-11-07 iki 2006-11-30, kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutarties vykdymas iki atsakovo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutarties išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, kuriame galioja specialus patekimo į oro uosto teritoriją režimas, nagrinėjamu atveju galiojantis ir išieškotojui UAB „Gafizzi capital“. Byloje nustatyta, jog išieškotojas UAB „Gafizzi capital“ kreipėsi į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą su 2006-11-03 prašymu Nr. 5R-1873 dėl lėktuvų angaro statybos darbų ir leidimų patekti į oro uosto teritoriją išdavimo, kuriuo prašė pagal nustatytą tvarką išduoti leidimus įeiti ir įvažiuoti į oro uosto teritoriją prašyme nurodytiems UAB „Vilniaus rentinys“ darbuotojams, transporto priemonėms ir įrangai. Aplinkybė, jog išieškotojas UAB „Gafizzi capital“ nepateikė prašymo VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui po 2006-11-07, nepaneigia prašymo dėl leidimų išdavimo padavimo fakto 2006-11-03 ir to, kad esant išieškotojo prašymui skolininkas turėjo dėl jo priimti atitinkamą sprendimą. Byloje nustatyta, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006-11-08 raštu Nr. 4R-1591 informavo antstolį R. V. , jog išieškotojas UAB „Gafizzi capital“ nėra pateikęs VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto leidimų ir vidaus režimo taisyklių priede Nr. 7 nustatytos formos prašymo, kurio pagrindu būtų išduotas laikinas transporto priemonės leidimas patekti į kontroliuojamą teritoriją. Tačiau byloje nenustatyta, kad skolininkas būtų informavęs išieškotoją dėl jo 2006-11-03 prašymo Nr. 5R-1873 išduoti leidimus patekti į oro uosto teritoriją neatitikimo formos ar turinio reikalavimams ir dėl jo nepriėmė jokio sprendimo. Toks skolininko elgesys vertintinas kaip prievolės šalių bendradarbiavimo principo pažeidimas. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas svarbus vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmus vertino kaip vengimą vykdyti teismo nutartį ir taikė LR CPK 771 str. ir 149 str. nurodytas pasekmes.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog skolininką nagrinėjamu atveju nuo prievolės vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones laikotarpiu nuo 2006-11-07 iki 2006-11-30 atleidžia tai, jog tuo laikotarpiu įstatymų nustatyta tvarka nebuvo suderintas Saugumo planas orlaivių angaro statybos metu, kas sąlygojo tai, jog tuo laikotarpiu oro uoste nebuvo galima jokia veikla. Apelianto nurodytas atskirojo skundo argumentas negali būti pripažįstamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pagrindas, atleidžiantis skolininką nuo atsakomybės teismo nutarties nevykdymo atveju. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl statybos veiklos oro uoste galimumo. Pažymėtina, jog šis apelianto atskirojo skundo argumentas yra atmestinas ir dėl to, kad savo esme yra susijęs su Vilniaus apygardos teismo 2006-11-03 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ginčijimu, o taip pat prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai ir esmei, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (LR CPK 152 str. 1 d.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-01-23 nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.