Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1967-1063/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04666-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

2022 m. kovo 14 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams O. B. ir A. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų O. B. ir A. B. 126,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir bylinėjimo išlaidas: 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 2,55 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Nurodo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objekto (statinių), esančio adresu: Aušros g. 8-6, Plungė (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektas) bendrasavininkiais įsiskolinimo laikotarpiu buvo atsakovai O. B. ir A. B. (mokėtojo kodas: 204647) (toliau – ir atsakovai). Atsakovai nėra sumokėję metinės vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., viso 126,00 Eur.

Pažymi, kad pareiškėja yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

Teigia, jog atsakovai įsiskolinimo laikotarpiu buvo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, adresu: Aušros g. 8-6, Plungė, savininkai, valdytojai, t. y. atsakovai nuosavybės teise valdė, naudojo, disponavo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovai yra pareiškėjos administruojamos Vietinės rinkliavos mokėtojai, t. y. atsakovai turi prievolę sumokėti pareiškėjai metinę Vietinę rinkliavą.

Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems laikomi įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Telšių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai, su vėlesniais pakeitimais, kurie galiojo iki 2017 m. kovo 1 d.), kurių 45 punktu pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojantys 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Nuostatai (toliau – ir 2017 m. Nuostatai) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta vietinės rinkliavos dydžių nustatymo metodika, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją dalį – nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

Nuostatų 6 punkte numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai (toliau – Rinkliavos mokėtojas) – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 37 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokestis kalendoriniais metais sumažinamas Rinkliavos mokėtojui 70 proc., kai jam priklausantys pastatai mokestiniais metais nebuvo naudojami (išskyrus tuos Rinkliavos mokėtojus, kurie turi mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir atsisako priimti individualius antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, surinkimo konteinerius). UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikiamas seniūno, sodų bendrijos pirmininko patvirtintas Rinkliavos mokėtojo prašymas ir nurodomas sunaudotos elektros energijos kiekis (elektros energijos kiekis per einamuosius metus negali viršyti 50 kWh). Dokumentai pateikiami einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais. Pareiškėjui pateikiamas mokėjimo pranešimas apie sumažintą Vietinės rinkliavos dydžio sumą, kurią turi sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos. Nustačius, kad Rinkliavos mokėtojas kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis arba nepranešė apie padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos Vietinės rinkliavos dydžio padidėjimui, Rinkliavos mokėtojas turi mokėti visą Vietinės rinkliavos įmoką. Taip pat šių nuostatų 40 punkte numatyta, kad nuo Vietinės rinkliavos mokesčio kalendoriniais metais atleidžiami Rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nebuvo gyvenama, jis yra fiziškai sunaikintas, avarinės būklės, taip pat buvo statomas ar remontuojamas ir kurio baigtumas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra mažiau kaip 40 proc., pateikus statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus bei kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Dokumentai pateikiami einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais.

2017 m. Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Šių nuostatų 51 punkte numatyta, kad Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys. Vietinės rinkliavos sumažinimas ar atleidimas nuo jos reglamentuotas 2017 m. Nuostatų 37 – 43 punktuose. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurios formą nustato Administratorius (37 punktas). Pasibaigus Deklaruotam laikotarpiui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas Administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per Deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 100 kWh) (38 punktas). J. D. pateikęs Rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 38 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia, arba pateikti dokumentai patvirtina, kad Deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Nuostatų 38 punkte nurodytas reikšmes, Administratorius perskaičiuoja tokiam Rinkliavos mokėtojui mokėtiną Vietinę rinkliavą įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį ir pateikia patikslintą Mokėjimo pranešimą (39 punktas).

Kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas gyvenamuoju būstu nesinaudoja, vietinė rinkliava gali būti mažinama būsto savininkui įgyvendinus anksčiau paminėtus atitinkamai Nuostatų ar 2017 m. Nuostatų reikalavimus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai pareiškėjai savalaikiai būtų pateikę Nuostatų 37 ar 40 punktuose bei 2017 m. Nuostatų 37 ir 38 punktuose nurodytus dokumentus (Rinkliavos mokėtojo prašymas ir nurodytas sunaudotos elektros energijos kiekis, kurie pateikiami einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais; pareiškėjos nustatytos formos Deklaracijos, kurios pareiškėjai teikiamos prieš 30 d. iki Deklaracijoje nurodomo, nesinaudojimo komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, laikotarpio pradžios). Papildomai pažymėtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojui savalaikiai nepranešus apie padėties pasikeitimą (pvz. pastatas negyvenamas ar pan.), vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisinio pagrindo nemokėti visos vietinės rinkliavos įmokos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad atsakovams nuosavybės teise, priklauso butas adresu Aušros g. 8-6, Plungė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso savivaldybės teritorijoje esantis butas, vadinasi jie atitinka Nuostatuose apibrėžtą vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoką.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovų per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Šiuo atveju atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėja sumokėjo atstovams 18,15 Eur už pagalbą surašant ir paduodant prašymą, bei 2,55 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131 straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovų atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovų priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Minėta, kad pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą. Atitinkamai, pareiškėjai pasinaudojus teismo įsakymo institutu, ji būtų nepatyrusi Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimo išlaidų. Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimo išlaidas iš atsakovų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovų O. B. ir A. B.. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 126,00 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai ir už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą apmokėti netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.