Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-399/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
2-399/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ERP“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Trečiasis asmuo
Viešųjų
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-399/2011Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-7822-553/ 2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ir dalies pirkimo sąlygų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp šalių kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kylančioje iš viešųjų pirkimų, kurių įgyvendinimas finansuojamas ES lėšomis.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „ERP“ 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu (b. l. 1-10) prašė: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo 2010 m. rugsėjo 15 d. pretenziją; 2) įpareigoti atsakovą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą; 3) panaikinti Aplinkos ministerijos Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. birželio 17 d. protokolu Nr. ALIS-2 patvirtintas diskriminuojančias ir viešųjų pirkimų principus pažeidžiančias Aplinkosaugos leidimų informacinės sistemos sukūrimo paslaugos (pirkimo Nr. 91252) atvirojo konkurso sąlygas. Kadangi sudarius pirkimo sutartį konkursas laikomas baigtu, o pažeistų teisių gynimas tokiu atveju taptų beprasmis, taip pat siekdamas, kad būtų apgintas viešasis interesas, kuris reikalauja racionaliai ir efektyviai naudoti valstybės lėšas, ieškovas prašė sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas LR aplinkos ministerija su ieškovo prašymu nesutiko (b. l. 16-17). Nurodė, kad Vyriausybė 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 165 nustatė Vyriausybės veiklos prioritetus 2010 m. 9-tuoju veiklos prioritetu buvo patvirtinta elektroninių viešųjų paslaugų plėtra, siekiant kuo daugiau viešųjų paslaugų perkelti į virtualią erdvę ir tokiu būdu viešąsias paslaugas teikti greičiau, pigiau, patogiau fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, sukurti modernios valstybės įvaizdį, o svarbiausia – siekiant užtikrinti teikiamų viešųjų paslaugų skaidrumą, mažinti korupcijos mastus. Projekto „E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas“ sukūrimas“ (projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-01-007) finansavimo ir administravimo trišalėje sutartyje numatytame projekto veiklų grafike projekto veikla 1.1.2 „E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas“ IS kūrimas, diegimas, testavimas, įteisinimas, naudotojų apmokymas“ prasidėjo 2009 m. gruodį ir turi baigtis 2011 m. balandį. Projektas prasidėjo laiku, tačiau dėl užsitęsusių viešųjų pirkimo procedūrų rangovas iki šiol neatrinktas. Projekto įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, yra 2011 m. gegužės 31 d. Po šios datos projektas negalės būti finansuojamas ES lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (b. l. 20-22) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo argumentus pripažino pagrįstais, tačiau vienpusiškais. T. y. kad ieškovas neatsižvelgė, jog viešasis pirkimas iš dalies finansuojamas iš ES lėšų, o pagal ES struktūrinę paramą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ES struktūrinių fondų finansuojamoms priemonėms įgyvendinti skirtos lėšos turi būti įsisavinamos nustatytu laiku. Jeigu bylos nagrinėjimas abiejų instancijų ir kasaciniame teismuose užtruks ilgiau kaip iki 2011 m. vasaros, kas labai tikėtina, ES parama gali būti prarasta negrįžtamai. Artimiausiu metu mūsų valstybė būtų nepajėgi finansuoti visą projektą savo lėšomis, tad, praradus ES paramą, projektas liktų neįgyvendintas. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės bus pritaikytos, o projektas neteks ES paramos, bet koks ieškovo pažeistų teisių gynimas irgi taps beprasmis. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, o teismo sprendimas ieškovui bus palankus, jis galės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „ERP“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 52-56). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Yra pagrindo manyti, jog konkurso sąlygos ir perkamo objekto techninė specifikacija, ką ieškovas ginčija, buvo parengtos iš anksto žinomam tiekėjui. Jei viešasis pirkimas pagal neskaidrias viešojo pirkimo sąlygas bus tęsiamas, o vėliau paaiškės, kad ES lėšos panaudotos nesąžiningai, tai perkančioji organizacija patirs didelių nuostolių: neteks ES paramos, turės kompensuoti žalą kitiems pretendentams.

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinąsias apsaugos priemones turėjo pritaikyti ir įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą (CPK 147 str. 1 d.).

3. Atsakovas ne sykį buvo atidėjęs pirkimo procedūras; į ieškovo pretenziją atsakė paskutinę dieną pasibaigus darbo laikui, nors tą padaryti galėjo daug anksčiau. Ieškovo nuomone, teisminiai ginčai neužtruks ilgiau, nei nustatyta VPĮ 95 straipsnio 4 dalyje: ieškinys, skundas bus išnagrinėti per 45 d. Galiausiai net ir praleidus projekto įgyvendinimo terminą savaime nereiškia, kad projektui skirtos lėšos negalės būti finansuojamos iš ES struktūrinių fondų. Projekto įgyvendinimo termino praleidimo padariniai, susiję su finansavimu, pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ 191 punktą priklauso nuo perkančiosios organizacijos veiksmų. ES lėšų perkančioji organizacija neteks tik tuo atveju, jei bus nustatyti jos neteisėti veiksmai.

Atsiliepimas

Atsakovas LR aplinkos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 69-73) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Anot atsakovo, įstatymai nesuteikia ieškovui teisės ginti viešąjį interesą, ieškovas nepateikė įgaliojimo ginti kitų konkurso dalyvių interesus, todėl laikytina, kad jis gina savo (privatų) interesą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to turi būti siekiama išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-587/2007). Teisės aktai nenumato galimybės pretendentams vertinti, siūlyti bei spręsti apie perkančiajai organizacijai reikalingas įsigyti prekes ir paslaugas. Taip pat teisės aktai nenumato, kad teismas gali pagal vieno iš dalyvių, kuriam konkurso sąlygos ekonomiškai nenaudingos, prašymą panaikinti tokias sąlygas. Trišalė finansavimo ir administravimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo, Informacinės plėtros komiteto ir Centrinės projektų valdymo agentūros, nenumato galimybės bylos šalių pageidavimu pratęsti lėšų įsisavinimo terminus. Atsakovas kelia klausimą, ar ginčijamų konkurso sąlygų panaikinimas, kai ieškovas nepateikė jokio (net ir neatitinkančio konkurso sąlygų) pasiūlymo, gali sukelti jam teisinių padarinių. Įtaria, jog ieškovas, matydamas, kad nelaimės konkurso, tyčia padavė ieškinį piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami šie klausimai: dėl viešojo intereso, susijusio su Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimu, jei esant neskaidriai organizuojamam pirkimui projektas neteks ES struktūrinių fondų paramos, dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo, dėl projekto įgyvendinimo termino praleidimo teisinių pasekmių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007 m. atsakovas išdavė per 160 000 aplinkosaugos leidimų, jų poreikis nuolat auga. Egzistuojanti aplinkosaugos leidimų išdavimo tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktuose deklaruojamų principų: vieno langelio principo, paslaugų teikimo nuotoliniais būdais, laiko, išteklių taupymo, efektyvumo, kokybės, skaidrumo, kt. Viešosios paslaugos perkėlimas į elektroninę erdvę padėtų išspręsti didžiąją dalį viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir fizinių bei juridinių asmenų problemų, pirmiausia susijusių su laiko ir finansinėmis sąnaudomis.

Atsakovas (Projekto vykdytojas), Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (Įgyvendinančioji institucija) 2009 m. birželio 19 d. pasirašė projekto „E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas“ sukūrimas“ (projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-01-007) finansavimo ir administravimo trišalę sutartį; 2010 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu Nr. 1 buvo pakeistas minėtos sutarties 10.4.6. punktas (toliau - Trišalė sutartis). Todėl, spręsdama atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija remiasi būtent Trišale sutartimi, turinčia įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o ne ieškovo nurodytu LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, į kurį atsižvelgiant buvo rengiamas Trišalės sutarties projektas.

Trišalės sutarties 2.2 punkte sakoma, kad įgyvendinti projektą Projekto vykdytojui skiriama iki 5 993 515,68 Lt suma. Projektas iš ES lėšų finansuojamas 100 %, Projekto vykdytojo įnašas nenustatomas (Trišalės sutarties 2.3 p.). Netinkamų finansuoti ar netinkamomis finansuoti pripažintų projekto išlaidų apmokėjimą įsipareigoja užtikrinti Projekto vykdytojas (Trišalės sutarties 2.5 p.). Taikant Trišalės sutarties 2.5 punktą, Trišalės sutarties priede Nr. 2 „Projekto finansavimas“ numatyta, kad ES struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojama 5 094 488,33 Lt, nacionalinės valstybės biudžeto lėšomis – 899 027,35 Lt išlaidų suma (iš viso - 5 993 515,68 Lt).

Pagal Trišalės sutarties 3.2 punktą projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti baigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2011 m. gegužės 31 d. Įgyvendinęs projekto veiklas, Projekto vykdytojas per 30 k. d., bet ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 30 d. turi pateikti Įgyvendinančiai institucijai galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą ir galutinį mokėjimo prašymą (Trišalės sutarties 4.2.2 p.). Atskirais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių Projekto vykdytojas negalėjo numatyti pateikiant ar vertinant paraišką dėl projekto finansavimo, projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas Trišalės sutarties bendrųjų sąlygų 10 punkte nustatyta tvarka (Trišalės sutarties 3.4 p.).

Jei Projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko Trišalės sutarties sąlygų ir (ar) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus, Įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Finansų ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Trišalę sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas finansavimo lėšas ar jų dalį (Trišalės sutarties 9.1 p.).

Vilniaus apygardos teismas civilinės bylos UAB „ERP“ v. LR aplinkos ministerija (Nr. 2-7822-553/ 2010) dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ir dalies pirkimo sąlygų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus neišnagrinėjo, 2011 m. vasario 8 d. paskirtas pirmas teismo posėdis (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad jei viešasis pirkimas pagal neskaidrias viešojo pirkimo sąlygas bus tęsiamas, o vėliau paaiškės, kad ES lėšos panaudotos nesąžiningai, tai perkančioji organizacija patirs didelių nuostolių: neteks ES paramos, turės kompensuoti žalą kitiems pretendentams. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo manyti, jog konkurso sąlygos ir perkamo objekto techninė specifikacija buvo parengtos iš anksto žinomam tiekėjui. Nors galutinį sprendimą dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos priims bylą nagrinėjantis teismas, Viešųjų pirkimų tarnyba, preliminariai įvertinusi pirkimą Nr. 91252 (b. l. 81-82), nenustatė esminių VPĮ pažeidimų ar pažeidimų, susijusių su ieškovo ginčijamo konkurso sąlygų 2 priedo 1.4 punktu, kuris reglamentuoja papildomus reikalavimus ALIS sistemai. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kad nustatyti pirkimo sąlygų 5.2, 8.4 punktų ir 14 skyriaus „Pirkimo sutarties sąlygos“ formuluočių netikslumai neturėjo įtakos pirkimo rezultatams (pirmasis skundo argumentas).

Ieškinys per 45 dienas, kaip reikalauja VPĮ 95 straipsnio 4 dalis, nėra išnagrinėtas. Iki Trišalėje sutartyje numato projekto įgyvendinimo termino pabaigos (2011 m. gegužės 31 d.) liko 4 mėnesiai. Trišalės sutarties 3.4 punkte numatytas sutarties pakeitimo pagrindas („dėl objektyvių priežasčių, kurių Projekto vykdytojas negalėjo numatyti [...]“) prilygsta force majeure aplinkybei (CK 6.212 str.), todėl nėra plačiai (laisvai) interpretuojamas ar taikomas. Be to, Trišalės sutarties 3.4 punktas suformuluotas kaip dispozityvi, o ne imperatyvi norma, kas reiškia, jog galimybė pratęsti projekto įgyvendinimo terminą priklauso nuo visų Trišalės sutarties dalyvių valios ir geranoriškumo. Tokiu atveju stabdyti pirkimo procedūras, tikintis, kad bus galima pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, neturint kitų Trišalės sutarties dalyvių nuomonės tuo klausimu, yra labai rizikinga (trečiasis skundo argumentas).

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1031/2010) pažymėjo, kad kai projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas (pagal analogiją – iki jo pabaigos liko mažai laiko), o projektas daugiausia yra finansuojamas ES lėšomis, kurių neįsisavinus laiku būtų užkirstas kelias disponuoti jomis bei įgyvendinti projektą, prioritetas teiktinas ne privatiems ieškovo interesams, bet viešajam interesui ir laikinosios apsaugos priemonės netaikomos. Ieškovas sutinka, kad, esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jis būtų įpareigotas užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str. 1 d.). Tačiau byloje nėra įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, t. y. kad jis yra finansiškai pajėgus užtikrinti 5-6 mln. Lt dydžio galinčius atsirasti atsakovo nuostolius, o nuostolių neužtikrinus laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 150 str. 2 d. 3 p.) (antrasis skundo argumentas). Vadinasi, nėra prasmės bent trumpam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, taigi panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, remiantis ieškovo atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis