Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1419-777/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-05
Bylos Nr.: e2A-1419-777/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: UAB „Deluxe baldai“
Atsakovas: Jolantos Almonienės, Jolantai Almonienei, Jolantos Almonienės priešieškinį ieškovei UAB „Deluxe baldai“

Civilinė byla Nr. e2A-1419-777/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03118-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.7.5.6; 2.2.2.7; 1.3.7.5.5; 1.3.7.5.6;3.2.4.3; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Deluxe baldai“ ir atsakovės Jolantos Almonienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo pagal ieškovės UAB „Deluxe baldai“ ieškinį atsakovei Jolantai Almonienei dėl žalos atlyginimo ir bendrovės dokumentų grąžinimo ir atsakovės Jolantos Almonienės priešieškinį ieškovei UAB „Deluxe baldai“ dėl skolos priteisimo ir reikalavimų įskaitymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2014-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 21 621,20 Eur (74 653,67 Lt) žalos atlyginimo, įpareigoti atsakovę grąžinti mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S III“, 435,42 Eur (1 503,43 Lt) balansinės vertės, įpareigoti atsakovę grąžinti kasos knygą, įmonės antspaudą, registracijos pažymėjimą, įstatus, steigimo aktą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, akcijų sertifikatą, akcininkų sprendimus bei jų registracijos žurnalą, priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad šalys 2011-06-06 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė priimta į darbą direktoriaus pareigoms. 2014-01-07 atsakovė pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų. 2014-01-07 vienintelio akcininko sprendimu atsakovė atleista iš direktoriaus pareigų bei įpareigota perduoti visą turimą įmonės turtą ir dokumentus vieninteliam akcininkui ir naujajam direktoriui M. M.. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2014-01-07 perdavė ne visus įmonės dokumentus ir turtą. Nurodė, kad 2014-01-07 revizijos komisija atliko patikrinimą ir nustatė, kad įmonės kasoje trūksta 21 766 Eur grynųjų pinigų, taip pat nėra perduoti šių pinigų panaudojimą ir nebuvimą kasoje patvirtinantys dokumentai. Taip pat komisija atliko ilgalaikio ir trumpalaikio įmonės turto reviziją ir nustatė, kad atsakovė neperdavė ilgalaikio turto – įmonės mobiliojo telefono „Samsung Galaxy S III“, kuris atsakovei buvo suteiktas naudotis darbo funkcijoms atlikti. Be to, atsakovė 2014-01-07 vykusio įmonės turto perdavimo metu neperdavė visų įmonės dokumentų, kurių laikyti savo žinioje neturi teisės. Ieškovė nurodė, kad dabartiniai ieškovės vadovai, revizijos komisijos nariai neturi pagrindo netikėti įmonės finansiniais dokumentais, kuriuos, būdama įmonės direktore bei kasininke, tvarkė pati atsakovė.Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, juo prašė: priteisti iš ieškovės UAB „Deluxe baldai“ 11 353,10 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atlikti ieškovės UAB „Deluxe baldai“ ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymą tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės kasos lėšų (tiek visų, tiek dalies) trūkumą; priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės tuometinis gamybos vadovas E. R. su ieškovės „Swedbank“ banko kortele atliko keletą bankinių operacijų, tačiau visos jos buhalteriškai buvo priskirtos atsakovei. Šią aplinkybę E. R. nurodė 2017-01-25 posėdžio metu, tačiau ir be E. R. paaiškinimų tai matosi iš kitų bylos duomenų. Perskaičiavus E. R. ir atsakovės avansines apyskaitas taip, kad visos E. R. bankinės operacijos būtų priskirtos jam, o ne atsakovei, išeina, kad E. R. yra įmonei skolingas 37 924,98 Lt (10983,83 Eur), o UAB „Deluxe baldai“ skolinga atsakovei 39 200 Lt (11353,10 Eur). UAB „Deluxe baldai“ turėjo dvi „Swedbank“ banko korteles: kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi atsakovė, o kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi E. R.. 2014-10-24 ieškovė pateikė teismui atsakovės ir E. R., kaip atskaitingų asmenų, avansines apyskaitas. Iš sudarytos suvestinės matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 iš įmonės kasos į jos avansinę apyskaitą buvo priskirta kaip gauta iš viso 317 745,39 Lt, jai taip pat priskirti ir iš „Swedbank“ banko paimti grynieji pinigai – 39 200 Lt. Taigi pagal avansinę apyskaitą atsakovei iš viso buvo priskirta 35 6 945,39 Lt (317 745,39 + 39 200) pajamų suma. Iš suvestinės taip pat matyti, kad atsakovė išleido grynaisiais pinigais atsiskaitymams su tiekėjais 232 495,39 Lt, taip pat avansinėje apyskaitoje prie jos išlaidų priskirti įnešimai į banko sąskaitą grynaisiais pinigais, iš viso 124 450 Lt Taigi pagal pateiktas avansines apyskaitas atsakovei iš viso priskirta 356 945,39 Lt (232 495,39 + 124 450) išlaidų.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, jame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka, ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovės atlikti skaičiavimai yra grindžiami ieškovės pateiktomis į bylą atskaitingų asmenų atsakovės ir E. R. avansinėmis apyskaitomis laikotarpiu už 2013 metus. Atkreipia dėmesį, kad visos avansinės apyskaitos šiuo laikotarpiu – tiek pačios atsakovės, tiek ir E. R. – yra patvirtintos atsakovės, kuri tuo metu kartu atliko įmonės vadovės bei kasininkės pareigas, parašais. E. R. avansines apyskaitas atsakovė parašu patvirtino kaip vadovė ir kasininkė. Tuo tarpu savo pačios avansines apyskaitas atsakovė patvirtino ne tik pasirašydama kaip įmonės vadovė ir kasininkė, tačiau ir kaip atskaitingas pagal avansinę apyskaitą asmuo. Nėra visiškai jokių duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi kokias nors pastabas dėl jos parašais tvirtinamų pačios atsakovės ar E. R. avansinių apyskaitų, jų turinio, konkrečių operacijų priskyrimo vienam ar kitam asmeniui, todėl neaišku, kokiu pagrindu pati atsakovė dabar ginčija savo ir E. R. avansines apyskaitas ir jose užfiksuotus duomenis. Nei ieškovės dabartiniai atstovai, nei teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesiremti pačios atsakovės parašais nuosekliai tvirtintomis avansinėmis apyskaitomis, pagal kurias vienos ar kitos įmonės piniginių lėšų operacijos priskirtos vienam ar kitam asmeniui, todėl atsakovės atliktus skaičiavimus laiko nepatikimais.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė.

Pirmosios instancijos teismas 2016-02-11 sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies atsisakymą dėl 144,81 Eur priteisimo bei dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti 435,42 Eur balansinės vertės mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S III“, ir šią bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio dalį tenkino. Priteisė iš atsakovės 21 621,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 21 621,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 587,53 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei kasos knygą, įmonės antspaudą, įmonės registracijos pažymėjimą, įmonės įstatus, įmonės steigimo aktą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, akcijų sertifikatą, akcininkų sprendimus bei jų registracijos žurnalą. Grąžino ieškovei UAB „Deluxe baldai“ 9,79 Eur žyminio mokesčio.Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl UAB „Deluxe baldai“ įstatų, kasos knygos, socialinio draudimo pažymėjimo, žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo.Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad priteisdamas iš atsakovės ginčo sumą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neanalizavo teisinio santykio, susijusio su ieškovės akcijų pardavimu, neanalizavo atsakovės padėties įmonėje po 2013-12-13, t. y. po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su M. M., nesprendė trečiojo asmens E. R. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu klausimo.Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad byloje neištirta ir įrodymais nepagrįsta ieškovės gamybos vadovo E. R. veikla su ieškovės grynaisiais pinigais, nes bylos įrodymai įrodo, jog jis ieškovės grynuosius pinigus gaudavo, taip pat grynieji pinigai buvo gaunami ir kitų darbuotojų Vilniuje. Nurodė, kad bet kuris įmonės darbuotojas, gavęs grynųjų pinigų, privalo juos įnešti į įmonės kasą ar banko sąskaitą ar pateikti finansininkui dokumentus, įrodančius šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, tik tada pasibaigia gavusio pinigus asmens atsakomybė įmonei, todėl dėl ieškovės pateiktų sąskaitų su Vilniaus numeriu DBV turi būti banko sąskaitos išrašas, kad E. R. šiuos pinigus įnešė į įmonės banko sąskaitą, ar pateiktas dokumentas, pagrindžiantis išlaidas įmonės reikmėms. Šios aplinkybės privalo būti ištirtos ir spręstinas klausimas dėl E. R. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes byloje nustačius, jog atsakovė padarė žalą ieškovei tuo laikotarpiu, kai buvo įmonės vadovė ir kasininkė, ji turėtų reikalavimo teisę į E. R. ta apimtimi, kuria byloje bus ištirta, jog jis galbūt grynųjų pinigų neperdavė, perdavė mažiau ar nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidas. Kadangi teisiškai reikšminga paminėta aplinkybė dėl E. R. teisinės padėties įmonėje, nes 2014-10-27 ieškovės pateiktame 2013-11-30 balanse direktoriumi buvo nurodytas E. R., todėl šio asmens faktinė padėtis įmonėje privalo būti ištirta.Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad ieškovei iškėlus ginčą dėl grynųjų pinigų įmonės kasoje, būtina ištirti visų ieškovės įmonės darbuotojų veiksmus dėl grynųjų pinigų ir spręsti šių asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis klausimą, nes atsakovės kaip įmonės vadovės ir kasininkės veiksmai iki 2013-12-13 ir po šios datos privalo būti susieti priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad žalos dydis turi būti nustatytas tiksliai ir susietas priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais, todėl byloje turi būti išanalizuoti pirminiai buhalteriniai dokumentai, kurių pagrindu kasos knygoje padaryti įrašai dėl sumos, susidariusios 2013-12-13–2014-01-06 laikotarpiu, bei nurodyti asmenys, kurie šias sumas gavo, ir kokiu būdu perdavė įmonei (įnešė į kasą grynuosius, į banko sąskaitą ar pateikė įrodymus, kad panaudojo įmonės reikmėms). Be to, šioje byloje svarbu, dėl kokio grynųjų pinigų kiekio perdavimo buvo susitarę M. M. ir atsakovė sudarant 2013-12-13 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ši sutarties dalis turėtų būti išaiškinta pagal CK 6.193 straipsnio nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles.Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad būtina aiškintis, ar įmonės dokumentai buvo pagrobti, kokiu būdu buvo vedama kasos knyga (kompiuterinis ar rašytinis knygos variantas), ir aiškintis, kodėl ieškovė reikalauja perduoti įstatus, kuriuos pateikė teismui. Nurodė, kad neaiškus reikalavimas dėl socialinio draudimo pažymėjimo, nes nuo 2014-05-01 įsigaliojusios Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės numatė, jog valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai nėra išduodami. Dėl paminėtų dokumentų: ieškovės įstatų, kasos knygos ir socialinio draudimo pažymėjimo, būtina aiškintis iš naujo.Pirmosios instancijos teismas 2017-05-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės 21 621,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 621,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 123,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, kad laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2014-01-07 ieškovės valdymo organai nebuvo pakeisti ir atsakovė iki jos atleidimo dienos faktiškai ėjo direktorės pareigas, ir duomenų, kad ji būtų paskyrusi kitą asmenį įmonės kasininku, byloje taip pat nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios atsakovės paaiškinimai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, jie yra išdėstyti įsiteisėjusiame 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje, todėl ginčo byloje dėl to, kad atsakovė pasirašė bendrovės kasos knygą, ir dėl to, jog būtent atsakovė, būdama įmonės vadove, buvo ir įmonės kasininke, byloje nekilo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014-01-07 UAB „Deluxe baldai“ vienintelio akcininko sprendimu buvo sudaryta keturių asmenų – vienintelio akcininko M. M., gamybos vadovo E. R., vyr. buhalterės I. K., gamybos vadybininkės T. F. – komisija, kuri atlikusi buhalterinės kasos knygos ir kasoje esančių grynųjų pinigų reviziją nustatė, kad 2014-01-07 pagal buhalterinės kasos knygą – lapas Nr. 31 kasoje turi būti 75 153,67 Lt (21 766, 01 Eur) grynųjų pinigų, tačiau pinigų kasoje nebuvo ir atsakovė jų neperdavė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (toliau – Taisyklės), reglamentuojančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją, Taisyklių 9 punktu, už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą įstatymų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turto inventorizaciją, keičiantis įmonės vadovui, turėjo organizuoti tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjęs asmuo – atsakovė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė 2014-01-07 parašė atsistatydinimo iš užimamų pareigų pareiškimą, pagal bylos duomenis inventorizacijos atlikimo pati neorganizavo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad visą į balansą įtrauktą turtą, lėšas bei dokumentus perdavė naujai paskirtam įmonės vadovui M. M., taip pat, kad kasoje jokių grynųjų pinigų nebuvo, tenka turėjusiai organizuoti perdavimą atsakovei.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir nustačius, kad atsakovė, būdama bendrovės vadove ir kasininke, neturėjo pakankamų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių žinių, neeliminuoja atsakovės atsakomybės dėl kilusių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir įvertinus tai, kad liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš tiesų jis turėdavo grynųjų pinigų ir juos panaudodavo žaliavų pirkimui, teismas atsižvelgė į tai, kad avansinės apyskaitos buvo tvarkomos įmonėje ir pasirašomos pačios atsakovės nustatyta tvarka, ir grynųjų pinigų operacijos buvo tvirtinamos su jos pačios žinia ir parašu, ir tai patvirtino tiek kaip liudytoja apklausta bendrovės buhalterė, tiek ir E. R..Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą duomenų, jog ieškovės akcijų pirkimo–pardavimo sandoris būtų nuginčytas kaip sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar kitų sandorio nuginčijimo pagrindų, be to, į tai, kad atsakovė jau po bendrovės akcijų pardavimo sutarties sudarymo, prasidėjus nesutarimams su gamybos vadovu, toliau eidama vadovės pareigas, turėjo galimybę atlikti ieškovės finansinį auditą, savarankiškai pertikrinti buhalterijos dokumentus, kaip tai darė jos atleidimo dieną, kitais teisėtais būdais įvertinti bendrovės finansinę būklę, paskirti kitą asmenį bendrovės kasininku, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė veikė savo rizika ir prisiėmė dėl to atsiradusias pasekmes.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie paneigtų ieškovės apskaitos dokumentais patvirtintas faktines aplinkybes, atsakovė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas buhalterinės kasos knygos duomenimis, rašytiniais paaiškinimais, liudytojos I. K. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais – kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais, avanso apyskaitomis, o tuo tarpu atsakovės pozicija ir priešieškinis iš esmės yra grindžiami pačios atsakovės, jos atstovo paaiškinimais, jų sudarytais skaičiavimais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nė viena iš šalių bylos nagrinėjimo metu prašymo teismui skirti byloje buhalterinę ekspertizę nepateikė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės, kaip įmonės vadovės ir kasininkės, materialinei atsakomybei taikyti, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei 21 621,20 Eur (74653,67 Lt) žalos atlyginimą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimai, įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-07 apkaltinamasis nuosprendis yra tiesiogiai susiję su ieškovės neturtinių reikalavimų dalimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad pas atsakovę po konflikto liko reikalaujami ieškovės dokumentai ir kad atsakovė turi pareigą juos grąžinti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės priteista 21 621,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 21 621,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 123,31 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei, ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesti. Atsakovė prašė priešieškinį tenkinti visiškai ir iš ieškovės priteisti 11 353,10 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė prašė atlikti ieškovės ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymą tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės kasos lėšų trūkumą. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei iš atsakovės 21 621,20 Eur rėmėsi vieninteliu įrodymu – kasos knyga, ieškovė kitų įrodymų nepateikė, buhalterinės ekspertizės atlikti neprašė. Atsakovė nurodė, kad pasitikėjo gamybos vadovu, šiuo metu ieškovės direktoriumi E. R. ir įmonės buhaltere I. K., todėl nekontroliavo jų atliekamų ne pagal faktą veiksmų, susijusių su buhalterinės apskaitos vedimu, dėl to kasos knygoje atsirado didelis kasos likutis. Atsakovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kurie paneigė ieškovės pateiktą vienintelį įrodymą – kasos knygą, kuriuo grindžiamas prašomas priteisti žalos dydis, o būtent: kasos knygos lapai pasirašyti vienu metu, tai leidžia teigti, kad buhalterinė apskaita nebuvo vedama kiekvieną mėnesį; kasos knygos lapuose nėra buhalterės parašų; darbuotojų avansinės apyskaitos, kurios yra susijusios su kasos knyga, neatitinka realių asmenų atliktų finansinių operacijų; kasos knygoje nurodyti pinigų priėmimo kvitai, tačiau neaišku, ar šie pinigai buvo gauti; į kasos knygą įtrauktos sumos kaip įneštos į įmonės kasą, nors realiai piniginės lėšos įneštos nebūdavo ir kt. Atsakovė nurodė, kad ieškovė kitų įrodymų ieškiniui pagrįsti nepateikė, todėl žalos faktas ir dydis ieškovės nėra įrodytas, nors ji turėjo tokią pareigą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vieninteliu įrodymu ir priėmė nepagrįstą sprendimą priteisdamas ieškovei iš atsakovės 21 621,20 Eur žalą.Atsakovė nurodė, jog po akcijų pardavimo buhalterė I. K. 2014-01-07 atsakovei pateikė pasirašyti buhalterinius dokumentus, kurių buvo daug, todėl atsakovė su jais laiko susipažinti neturėjo ir juos pasirašė, nes buhaltere pasitikėjo. Po to tikrindama buhalterinius dokumentus pamatė juose neatitikimus, buhalteriniai dokumentai buvo vesti klaidingai, kasos likučio kasoje realiai nebuvo ir neturėjo būti. Atsakovė nurodė, kad buhalteriniai dokumentai buvo pasirašyti vienu metu, nesant galimybės detaliai jų patikrinti, įvertinti metų laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, sutikrinti pajamas ir išlaidas, atskaitingų asmenų buhalterinius dokumentus. Atsakovė nurodė, kad jeigu pirmosios instancijos teismas būtų įvertinęs atsakovės paaiškinimus, jog ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama ne pagal faktinius duomenis (pavyzdžiui, pinigus gaudavo iš klientų E. R., niekur nepasirašydavo, o kasos orderiuose būdavo nurodoma, kad pinigus gavo pardavėja, įnešė juos į kasą, nors to dažnai nebūdavo, kadangi E. R. išleisdavo pinigines lėšas medžiagoms pirkti, kitiems mokėjimams atlikti), būtų padaręs išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai, padaryta įmonei žala nėra įrodyti, kadangi realios žalos ieškovė nepatyrė.Atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir vertindamas, ar realiai ieškovė patyrė žalą, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino E. R. ir atsakovės avansinių apyskaitų. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad nėra svarbu, ar avansinės apyskaitos atspindi realią situaciją, ar ne, kadangi pati atsakovė buvo atsakinga už jų vedimą, t. y. atsakovė avansinių apyskaitų vedimo metu turėjo matyti neatitikimus. Atsakovės nuomone, avansinės apyskaitos tik dar kartą patvirtina, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama ne pagal faktą, tai reiškia, kad pasikliauti vien kasos knygoje nurodomu kasos likučiu negalima. Be to, kad avansinės apyskaitos buvo vedamos netiksliai, teismo posėdžio metu patvirtino E. R.. Atsakovė nurodė, kad neteisingai suvedus į avansinę apyskaitą buhalterinius duomenis, realiai kasos knygoje esanti suma gali sumažėti arba padidėti. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad avansinės apyskaitos buvo vedamos neteisingai, todėl E. R. ir jos avansinės apyskaitos neatspindi realios situacijos. Atsakovė nurodė, kad jos avansinėms apyskaitoms buvo priskirta daug bankinių operacijų, kurias atliko E. R.. Šią aplinkybę patvirtina, jog vienu metu tarp skirtingų kortelių operacijų (pinigų įnešimo) laiko skirtumas tik 9 min., pinigai buvo iš vienos kortelės įnešti Vilniuje, o iš kitos kortelės – Klaipėdoje. Aplinkybes apie netinkamai, ne pagal faktą vestą buhalterinę apskaitą patvirtino ir E. R. apklausos metu nurodydamas, kad banko kortele naudodavosi per mėnesi keletą kartų. Todėl ši aplinkybė patvirtina, kad avansinės apyskaitos netikslios, kadangi jo avansinėje apyskaitoje iš viso yra nurodytos tik dvi operacijos per metus laiko. Atsakovė nurodė, kad pagal jos į bylą pateiktą E. R. ir atsakovės avansinių apyskaitų suvestinę matyti, kad E. R. banko kortele iš viso įnešė 89 590 Lt, iš šios sumos į jo avansinę apyskaitą priskirta tik 2 300 Lt, o išėmė 42 200 Lt, iš šios sumos į jo avansinę apyskaitą priskirta tik 3 000 Lt. Jeigu E. R. ir atsakovės avansinės apyskaitos būtų buvusios suvestos pagal jų atitinkamai atliktas bankines operacijas, tai atsakovės avansinėje apyskaitoje turėjo būti nurodyta –11 353,10 Eur (39 200 Lt) suma (įmonės skola atsakovei), o E. R. avansinėje apyskaitoje + 10 983,83 Eur (37 924,98 Lt) suma (E. R. skola įmonei). Atsakovė nurodė, kad neteisingą buhalterinės apskaitos vedimą patvirtino ir E. R., nurodydamas, jog visos išlaidos, kuriose nebuvo nurodytas jo vardas, buvo priskiriamos direktorės (atsakovės) vardu, paaiškino, kad avansinės apyskaitos neatitiko tikrovės, kad jis kiekvieną mėnesį tiekėjams išleisdavo apie 30 000 Lt, tačiau analizuojant jo avansines apyskaitas pastebima, kad tokių didelių išlaidų jo avansinėse apyskaitose priskirta nebuvo. Atsakovė nurodė, kad išlaidų nepriskyrimas realiai tas išlaidas patyrusiam asmeniui iškreipia avansines asmenų apyskaitas, o kartu ir kasos likutį, nes perskaičiavus finansines operacijas ir jas priskyrus tam asmeniui, kuris jas atliko, išeina, kad pas E. R. liko didelė įmonės grynųjų pinigų suma, jis jų neįnešė į įmonės kasą, todėl kasos likučio ieškovė turi reikalauti ne iš atsakovės, o iš E. R..Atsakovė nurodė, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų rėmęsis atsakovės pateiktais paaiškinimais, skaičiavimais ir įrodymais, kad atliktos finansinės operacijos bankine kortele turi būti priskirtos prie tų asmenų avansinių apyskaitų, kurie realiai operacijas atliko, tai būtų leidę teismui daryti išvadą apie ieškinio nepagrįstumą bei priešieškinio pagrįstumą, t. y. kad ieškovė atsakovei yra skolinga 11 353,10, o E. R. turi grąžinti ieškovei 10 983,83 Eur.Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rašysenos ekspertizės išvados ir jame nustatytos aplinkybės, jog atsakovė kasos knygą už ilgą laikotarpį pasirašė ta pačia rašymo priemone, tai leidžia pagrįstai teigti, jog pasirašant dokumentus vienu metu atsakovė negalėjo į juos įsigilinti ir patikrinti jų teisėtumą. Atsakovė nurodė, kad kasos knyga negali būti laikoma patikimu įrodymu, nes ji nepasirašyta įmonės buhalterės, o tai buhalterė padarė sąmoningai žinodama apie duomenų neatitikimą.Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertindamas atsakovės įrodymų – jos teiktų paaiškinimų – nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, jog turi būti atsižvelgta į kitų byloje esančių duomenų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis Nr. 3K-3-353/2005). Nurodė, kad vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo vadovautis ir vertinti ne vien ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. kasos knygą, kasos pajamų orderius ir kt., tačiau ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, kurie parodo reikalavimo atlyginti žalą, grąžinti neva kasoje buvusius pinigus nepagrįstumą. Nurodė, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog priėmė sprendimą įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės teiktų įrodymų visumą, tačiau priimtame sprendime nėra nė vieno įrodymo, kuriuos pateikė atsakovė, vertinimo.Atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino: ieškovės finansinės padėties; buhalterės vaidmens įmonėje ir daug klaidų buhalterijoje; neatsižvelgė, jog buvo nuolat tikslinamos PVM deklaracijos; jog dalis ekspozicijoje buvusių baldų nebuvo įtraukta į apskaitą, tai patvirtina buhalterijos nepatikimumą; jog baldus gamino ieškovės įmonė, o pinigus už baldus paėmė UAB „Edeno baldai“; jog dideles abejones buhalterijos patikimumu kelia didelis sugadintų kvitų skaičius. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, 2016-06-09 priimtoje nutartyje nurodė, kad yra būtina išanalizuoti pirminius buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu kasos knygoje padaryti įrašai dėl sumos, susidariusios 2013-12-13–2014-01-06 laikotarpiu, bei nurodyti asmenis, kurie šias sumas gavo, ir kokiu būdu perdavė įmonei, tačiau to pirmosios instancijos teismas jam grąžinus bylą nagrinėti iš naujo neatliko, t. y. nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo priimta nutartimi, nors 2016-09-19 atsakovės atstovas pateikė prašymą ištirti įrodymus, apklausti asmenis, jį teismas tenkino tik nedidele dalimi.Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atsakovei dėl turto (dokumentų) grąžinimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visiškai ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ieškovei iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl dokumentų grąžinimo, kadangi atsakovė neįrodė, kokie konkretūs dokumentai iš jos buvo paimti (šią aplinkybę tirti nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), o baudžiamojoje byloje konkrečių dokumentų paėmimo faktas nebuvo nagrinėjamas, todėl dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos įrodyti, kad ji tinkamai perdavė įmonei dokumentus, ar įrodyti negalėjimą šių dokumentų perduoti ieškovei. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nuosprendžiu, kuriuo M. M. ir E. R. pripažinti kaltais pagal LR BK 139 straipsnio 1 dalį už neatsargų atsakovės sužalojimą, kaip įrodinėjimo priemone. Nurodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjama, ar M. M. ir E. R. sužalojo atsakovę 2017-01-08 konflikto metu, tačiau nebuvo nagrinėjama aplinkybė, ar šio konflikto metu minėti asmenys iš atsakovės paėmė kokius nors dokumentus. Nurodė, kad minėtas nuosprendis negalėjo būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovė įrodė, jog iš jos buvo paimti kokie nors konkretūs dokumentai, ar kad iš jos paimti būtent ieškiniu reikalaujami grąžinti dokumentai. Ieškovė nurodė, kad nors ieškovė ir atkūrė įmonės kai kuriuos dokumentus, arba jie šiuo metu nėra reikalingi ir reikšmingi įmonei, tačiau nereiškia, jog ieškovė jų neprivalo grąžinti, todėl atsakovė negali būti atleista nuo pareigos įrodyti, kad ji tinkamai perdavė įmonei dokumentus ar įrodyti negalėjimą šių dokumentų perduoti ieškovei. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Ieškovė nurodė, kadangi ieškovė rėmėsi pačios atsakovės pasirašytais dokumentais, ieškovė neprivalėjo papildomai įrodinėti dokumentų patikimumo, priešingai, atsakovei teigiant, kad jos pasirašyti įmonės finansiniai dokumentai neatitinka tikrovės, būtent atsakovė ir turėjo pareigą šiuos savo teiginius pagrįsti, iš jų ir prašyti skirti įmonės buhalterinę ekspertizę, kad būtų patikrinta, ar tikrai negalima pasitikėti ieškovės dokumentais.Ieškovė nurodė, kad atsakovei teigiant, kad kasos knygoje finansinėmis atskaitomybėmis, kasos pajamų ir išlaidų orderiais, pinigų priėmimo kvitais įformintos operacijos neatitinka tikrovės (tiek dėl sumų, tiek dėl asmenų, kurie iš tikro šias operacijas atliko), būtent atsakovė ir turėjo šias aplinkybes įrodyti.Ieškovė nurodė, kad jei atsakovė būtų nurodžiusi, kur galėtų būti kiti išlaidas patvirtinantys dokumentai, ieškovė jų būtų pasiteiravusi, ir jeigu tokie būtų rasti, būtų atsisakiusi reikalavimo dalies, kuri būtų pateisinusi nustatytą trūkumą.Ieškovė nurodė, kad darant prielaidą, jog atsakovės avansinės apyskaitos buvo atliktos E. R. ir turėtų būti perkeltos į E. R. avansinę apyskaitą, tai neturi jokios įtakos kasos knygos likučiui, nes šių dokumentų visuma apibrėžia, kiek grynųjų pinigų perduota kasininkui (t. y., įnešta į kasą) ir kiek kasininkas išdavė kitiems asmenims ir dėl to piniginių lėšų suma įmonės kasoje nekinta, kadangi avansinėse apyskaitose fiksuojamos jau faktiškai įvykusios operacijos.Ieškovė nurodė, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė ir kasininkė, buvo atsakinga už įmonės kasos tvarkymą, todėl jeigu iš tiesų ji nevesdavo kasos knygos kiekvieną mėnesį ją pasirašant, tai laikytina tik dar vienu jos pažeidimu, o ne lėšų trūkumo pateisinimu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė, kaip direktorė, kam nors kitam įsakymu būtų pavedusi atlikti kasininko pareigas, o tai reiškia, kad ji prisiėmė šioms pareigoms keliamą atsakomybę, todėl visi atsakovės teiginiai apie tai, kad kas nors kitas galėjo faktiškai tvarkyti kasą ar atlikti operacijas su įmonės grynaisiais pinigais, jeigu tai ir pasiteisintų, laikytini atsakovės, kaip kasininkės ir vadovės, padarytu pažeidimu, pažeidžiant tiek kasininko paskyrimo tvarką, tiek ir draudimą pavesti kitam asmeniui atlikti savo, kaip kasininko, pareigas.Ieškovė nurodė, kad jeigu iš tiesų buvo į turto apskaitą neįtrauktų ekspozicijoje esančių baldų, tai taip pat neturi įtakos kasos likučiui, nes pinigai šiems baldams pagaminti (žaliavoms pirkti) buvo išleisti ir tokiu būdu įmonės kasoje pinigų kiekis sumažėjo. O tai, kad šie baldai po to nebuvo perkelti iš žaliavų į trumpalaikio ar ilgalaikio turto sąrašą, nepakeitė kasoje buvusio pinigų likučio, lyginant su tuo, koks jis buvo po to, kai šiems baldams gaminti buvo nupirktos žaliavos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti.Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalaujamų grąžinti dokumentų turinys, kaip ir patys dokumentai, jai neturi jokios esminės reikšmės, todėl juos laikyti ir negrąžinti jų ieškovei jokio tikslo neturi. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, kartu su juo pateikė ir įmonės įstatus, taip pat ir kasos knygą, o tai rodo, jog ieškovė pripažįsta, kad dalį prašomų grąžinti dokumentų – kasos knygą ir įstatus – ieškovė turi pati. Iš to darytina išvada, kad ieškovė iš atsakovės prašo grąžinti dokumentus, kuriuos turi pati ieškovė.Atsakovė nurodė, kad apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų atsakovė neturi jokių galimybių įvykdyti, kadangi nei kasos knygos, nei įstatų, nei socialinio draudimo pažymėjimo atsakovė neturi, nes dokumentus iš atsakovės 2014-01-08 jėga pagrobė M. M. ir E. R. ir visi šie dokumentai yra anksčiau nurodytų asmenų žinioje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija susipažinusi su visa civilinės bylos medžiaga konstatuoja, jog nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo priimta nutartimi ir neištyrė Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-09 nurodytas ištirti aplinkybes. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo net šešiuose teismo posėdžiuose. Šių posėdžių metu buvo išsamiai tiriamos Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-09 nutartyje nurodytos ištirti aplinkybės: analizuojami buhalteriniai dokumentai, kurių pagrindu susidarė grynųjų pinigų trūkumas; analizuojamos atsakovės pateiktos avansinės apyskaitos suvestinės; analizuojami išsamūs rašytiniai buhalterės paaiškinimai; apklausiami liudytojai, sprendžiamas klausimas dėl asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmeninis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas 2017-05-05 sprendime išsamiau ir nenurodė šalių pateiktų paaiškinimų, neanalizavo buhalterinių dokumentų, tačiau juos visus išsamiai ištyrė teismo posėdžių metu ir sprendime konstatavo, jog ieškinio reikalavimas pagrįstas buhalterinės kasos knygos duomenimis, rašytiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais – kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais, avanso apyskaitomis, o tuo tarpu atsakovės pozicija ir priešieškinis grindžiami pačios atsakovės paaiškinimais ir sudarytais skaičiavimais. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė iki 2013-12-13 buvo UAB „Deluxe baldai“ buvo vienintelė akcininkė ir iki 2014-01-07 pagal neterminuotą darbo sutartį ėjo įmonės direktoriaus ir kasininko pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės vadovas yra vienvaldis bendrovės valdymo organas, jam taikoma tokia pat atsakomybė, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes būdamas vienvaldis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 12 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padarius žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 255 straipsnio 5 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) (toliau – DK) darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 straipsnio 4 punktas). Lietuvos darbo teisės doktrinoje ši nuostata pripažįstama (DK 246 straipsnio komentaras; DK Komentaro III dalis, psl. 356-360, Justicija, Vilnius, 2004) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė buhalterinės kasos knygos duomenimis, rašytiniais paaiškinimais, liudytojos I. K. parodymais, rašytiniais įrodymais – kasos pajamų orderiais, pinigų paėmimo kvitais, avanso apyskaitomis. Taigi ieškovės pateikti įrodymai atitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.) ir kasacinio teismo formuojama praktika, jog juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2005-10-05 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-353/2005; kt.). Ieškovė 2014-01-07 atlikusi Kasos ir buhalterinės kasos knygos reviziją nustatė, jog kasoje turi būti 75 153,67 Lt (21 766, 01 Eur) grynųjų pinigų, tačiau kasoje jų nebuvo ir atsakovė jų neperdavė. Taigi grynųjų pinigų trūkumas kasoje buvo nustatytas remiantis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – remiantis finansinės apskaitos dokumentais, sudarytai komisijai atlikus reviziją. Pažymėtina, kad ieškovės sudaryta komisija atlikdama reviziją rėmėsi įmonės buhalteriniais dokumentais, už kurių apskaitos organizavimą ir materialinių ir piniginių vertybių apskaitą buvo atsakinga atsakovė. Nustačius, jog ginčo dėl to, jog atsakovė iki 2014-01-07 buvo įmonės vadovė, byloje nėra, todėl administracijos vadovo pareigos ir atsakomybė teko būtent atsakovei.Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sąlygos, sampratą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas, pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos (6 p.) ar kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitokių instrukcijų pažeidimo (8 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, ABĮ, CK ir kiti įstatymai, bendrovės įstatai, administracijos vadovo pareiginiai nuostatai. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad UAB „Deluxe baldai“ direktoriaus pareiginiuose nuostatuose Nr. 1, su kuriais atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, nustatyta, kad direktorius turi pareigą kontroliuoti, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės- buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles (2.8. punktas), bendrovės vardu pasirašyti sandorius, bankinius bei finansinius dokumentus, pavedimus (2.15. punktas). Taigi tiek anksčiau paminėti įstatymai, tiek bendrovės nuostatai nurodo, jog atsakovė buvo atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovės paaiškinimas, jog vadovauti gamybinei įmonei jai trūko patirties ir žinių, ir ji pasitikėjo gamybos vadovu ir buhaltere, nepaneigia atsakovės pareigų, tenkančių jai kaip bendrovės vadovei, kasininkei, kurios yra imperatyviai įtvirtintos įstatymo. Atsakovės argumentai, jog avansinės apyskaitos patvirtina, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama ne pagal faktą, todėl pasikliauti vien kasos knygoje nurodomu kasos likučiu negalima, nepaneigia buhalteriniais dokumentais nustatyto grynųjų pinigų trūkumo, juolab, kaip teigė pati atsakovė, avansinės apyskaitos buvo tvarkomos ir pasirašomos pačios atsakovės nustatyta tvarka ir grynųjų pinigų operacijos buvo tvirtinamos su atsakovės žinia ir parašu. Atsakovė pripažino, jog įmonėje buvo sukūrusi tvarką, pagal kurią ilgą laiką buvo vedama buhalterinė apskaita ir kuria vadovavosi ne tik atsakovė, bet ir kiti įmonės darbuotojai. Taigi atsakovė pripažindama, jog buhalterinė apskaita buvo vedama ne pagal faktą, ne tik kad patvirtino atsakovės, kaip įmonės vadovės, netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ir materialinių ar piniginių vertybių apskaitą, bet ir tokių neteisėtų veiksmų toleravimą. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog buhalterinius dokumentus ji pasirašė vienu metu, neįsigilinusi į juos, dar kartą įrodo ne tik atsakovės, kaip įmonės vadovės, netinkamai atliekamas pareigas – apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis), bet ir nepaneigia įmonėje nustatytą trūkumą, už kurį atsakinga būtent atsakovė.Pažymėtina, jog atsakovė apeliaciniame skunde pateikdama argumentus dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuolatos akcentavo, jog visi jos pateikti įrodymai nurodo, kad buhalterinė apskaita yra klaidinga, nepatikima ir ja remtis negalima. Tačiau tokiu atveju nesuprantama, kokiais duomenimis ir buhalteriniais dokumentais atsakovė rėmėsi atlikdama savo skaičiavimus ir teigdama, jog įmonės kasoje grynųjų pinigų negalėjo būti. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti paaiškinimai ir skaičiavimai prieštarauja įmonės atliktai revizijai, o teisėjų kolegija neturi specialių žinių, kad patikrintų atsakovės pateiktus skaičiavimus. Atsakovei manant, jog jos skaičiavimai yra teisingi, teisėjų kolegijai nesuprantama atsakovės pozicija atsisakyti paskirti buhalterinę ekspertizę, kurios paskyrimo galimybė buvo svarstoma teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija mano, jog būtent atsakovė tokiu būdu atsisakė galimybės paneigti ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir patvirtinti priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nes būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog revizijos metu nustatyto trūkumo negalėjo būti (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai nustatoma, kad įmonėje nėra turto, kuris turi būti, preziumuojama, jog už turtą atsakingas asmuo yra kaltas. Tokiu atveju pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka už turtą atsakingam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pateiktų įrodymų nepakanka paneigti ieškovės reikalavimą dėl padarytos žalos ir atsakovės priešieškiniui tenkinti, o ieškovės pateikti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė neteisėtais veiksmais padarė žalą įmonei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atlikus įmonės grynųjų pinigų reviziją ir nustačius, kad kasoje turi būti 75 153,67 Lt (21 766,01 Eur) grynųjų pinigų, atsakovė įmonei jų neperdavė. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo to, ar atsakovė šių pinigų įmonei tiesiog neperdavė ar trūkumas atsirado dėl to, kad atsakovė netinkamai organizavo įmonės buhalterinę ir materialinių ar piniginių vertybių apskaitą, ši atsakovės neteisėta veika vertintina kaip atsakovės kaltė dėl įmonei atsiradusios žalos.Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje egzistuoja visos sąlygos atsakovės, kaip įmonės vadovės ir kasininkės, materialinei atsakomybei taikyti, todėl pagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovės reikalaujamą sumą žalai atlyginti.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija mano, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nuosprendžiu, kuriuo M. M. ir E. R. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį už neatsargų atsakovės sužalojimą, kaip įrodinėjimo priemone, nes minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjama aplinkybė, ar konflikto metu minėti asmenys iš atsakovės paėmė kokius nors dokumentus.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimai, įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-07 apkaltinamasis nuosprendis yra tiesiogiai susijęs su ieškovės neturtinių reikalavimų dalimi. Šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria ir teisėjų kolegija. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis kaip vienu iš įrodymų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nuosprendžiu, nes baudžiamojoje byloje buvo tiriamas konfliktas tarp asmenų, konflikto priežastis – įmonės dokumentai, kuriuos atsakovė atsisakė grąžinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad būtent pas atsakovę po konflikto liko dokumentai, o nenustačius, kad dokumentus turi atsakovė, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę juos grąžinti ieškovei. Atsakovė neigia, kad turi ieškovės prašomus grąžinti dokumentus. Atsižvelgdama į nuodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio dalies dėl įmonei priklausančių dokumentų netenkino.Dėl kitų apeliantų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimą į apeliacinį skundą), todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.Atsakovė pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 700 Eur – apeliaciniame procese už apeliacinio skundo ir atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, tačiau patirtų išlaidų nekonkretino, todėl nesant galimybei nustatyti, kokią pinigų sumą sudaro apeliacinio skundo surašymas ir kokią – atsiliepimas į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė