- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- e2-2083-1031/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00150-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“
- Trečiasis asmuo
- R. Ž.
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė, Dovilė Boguševičienė
dalyvaujant ieškovei E. R., jos atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“ atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei - Gavorskienei ir trečiajam asmeniui R. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių kraštas“ ir trečiajam asmeniui R. Ž. dėl garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB “Šiaulių kraštas” paneigti 2017 m. lapkričio 4 d. laikraštyje ,,Šiaulių kraštas“ Nr. 213 (1 ir 3 puslapiuose) bei interneto svetainėje skrastas.lt paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovės garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti, ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą: “2017 m. lapkričio 6 d. laikraštyje ,,Šiaulių kraštas“ Nr. 213 (1 ir 3 puslapiuose) bei interneto svetainėje skrastas.lt buvo paskelbtas straipsnis su antrašte ,,Kovoje dėl žemės – valdininkės ,,ginklai”“. Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti ir E. R. garbę bei orumą žeminanti informacija, kad E. R. yra susijusi su straipsnyje aprašomu ginču, t.y. yra sudariusi žemės nuomos sutartį su A. T., anksčiau buvo sudariusi žemės nuomos sutartį su A. T. motina ir turėjo ginčų dėl žemės nuomos, kad E. R. šeimos nariai neteisėtai naudojosi A. T. žeme 2016 ir 2017 metais, kad E. R. yra įtakinga valdininkė, naudojasi pareigomis, daro įtaką kitiems žemės nuomininkams, kad E. R. ir jos šeimos nariai elgėsi agresyviai su meru A. B., A. T..
Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat ji pati ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-11-04 atsakovo UAB „Šiaulių kraštas“ leidinyje ,,Šiaulių kraštas“ Nr. 213 (1 ir 3 puslapiuose) bei interneto svetainėje www.skrastas.lt patalpintas straipsnis pavadinimu „Kovoje dėl žemės – valdininkės „ginklai“ apie ieškovę E. R., nurodant šiuos teiginius:
1) Iš Šiaulių rajono kilusi, trylika metų užsienyje gyvenanti A. T. redakcijai pasakojo, net ir per Vėlines atsidūrusi konflikto dėl nuosavos žemės epicentre. Moteris teigia buvusi įžeista ūkininko, kad nebenuomos jam žemės. O šis ūkininkas – įtakingos Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjos E. R. sūnus.
2) „Santykiai dėl žemės agresyvėja“, – situaciją komentavo rajono meras A. B. Po komentaro redakcijai, meras ir pats sulaukė reakcijos iš valdininkės šeimos.
3) Į redakciją atėjusi A. T. pasakojo, kad apie 3,3 hektaro jai dabar priklausančios žemės (duomenys neskelbtini), pagal sutartį buvo išnuomota ūkininkaujančiai rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos E. R. šeimai.
4) Iš pradžių, A. T. teigimu, žemę E. R. šeima nuomojusi iš mamos. Pirmasis konfliktas esą kilęs dar mamai esant gyvai dėl žemės nuomos pinigų.
5) „Paskambinau ir pasakiau E. R., kad nebenuomosime jiems žemės. Bet jie tą žemę jau buvo apsėję, tai nusileidau ir sakiau, kad kitais metais mūsų žemės nebesėtų“, – pasakojo „Šiaulių kraštui“ A. T..
6) Grįžusi 2016 metų rudenį paviešėti tėviškėje, A. T. pasakojo vėl radusi apsėtą savo žemę. „Paskambinau E. R. Ji paaiškino, kad pamiršusi ir apsėjusi. Ką darysi – apsėjo, tai apsėjo. Šių metų pavasarį dar kartą pasakiau, kad jiems žemės tikrai nebenuomosiu. Sutiko, bet iš kaimynų, būdama A., sužinau, kad jie vėl apsėjo dalį mano žemės“, – pasakojo A. T..
7) Žemės savininkė pasakojo, jog buvo sutarusi su dviem kitais nuomininkais dėl žemės nuomos, bet jie „pasitraukė vedėjai iš kelio“.
8) „Tačiau lapkričio 1-ąją susitinku su E. R. sūnumi ir viešoje vietoje esu įžeidinėjama, vadinama melage. Aš juk dvejus metus aiškiai sakiau, kad nebenuomosiu, bet vis tiek braunamasi į mano žemę“, – aiškino A. T..
9) Iš karto po A. T. vizito į redakciją telefonu susisiekėme su E. R. Ji buvo ne darbe – atostogavo. Pasakojo, kad žemės nuomos sutartis nutraukta, o jos sūnus P. su A. T. buvo susitikęs atsiskaityti už žemės nuomą, nes su sūnumi buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis.
10) Staiga kalbant su E. R. pasigirsta vyrišku balsu į telefono ragelį košiami rusiški keiksmai. Panašiu tonu kalbėta ir su žemės savininke?
Ieškovės vertinimu, nurodyti teiginiai straipsnyje neatitinka tikrovės, paskelbti akivaizdžiai nepatikrinus jų tikrumo, kritiškai neįvertinus informacijos šaltinio, atsakovui siekiant sukurti intrigą, tokiu būdu pritraukti skaitytojų ir atitinkamai gauti pelno.
Ieškovė papildomai paaiškino, kad žemės nuomos sutartį su A. T. 2015-11-02 penkerių metų terminui sudarė ne ieškovės šeima ir ne sūnus P., bet savarankiškas ūkininkas sūnus A. R.. Šios sutarties 11 p. nurodyta, kad už 2015 ir 2016 metus žemės nuomos mokestis sumokėtas ir kitas šalių susitikimas įvyks 2017 m. rudenį, todėl ieškovės sūnus visiškai teisėtai naudojosi nuomojama žeme tiek 2016, tiek ir 2017 metais. Su šia žemės nuomos sutartimi ieškovės sūnus P. ir vyras R. siūlė susipažinti tiek merui A. B., tiek ieškovė siūlė susipažinti žurnalistei, rengusiai straipsnį, tačiau abu tą padaryti atsisakė.
Ieškovė akcentavo, kad nei ieškovė, nei jos sūnūs A. R. ar P. R. niekada nesielgė agresyviai nei su A. T. ar jos motina, nei su meru A. B.. Pačios ieškovės su A. T. ar jos motina niekada nesiejo žemės nuomos santykiai, ieškovės žemės su A. T. žeme nesiriboja, todėl ieškovė apskritai nepagrįstai siejama su aprašomu ginču.
Ieškovė akcentavo, kad ji nėra įtakinga valdininkė, galinti daryti įtaką kitiems žemės nuomininkams, tuo tarpu straipsnyje sukuriamas įspūdis apie jos neva neteisėtą veiklą.
Nors ieškovė pripažino dirbanti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja, t.y. pripažintina viešuoju asmeniu, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalimi, tačiau atsakovo paskelbtame straipsnyje informacija yra pateikta apie faktus, susijusius ne su pačia ieškove ir jos valstybinio ar visuomeninio pobūdžio veikla, o su jos sūnaus neva netinkamu elgesiu. Ieškovės vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo sąžiningą elgesį paskleidžiant šiuos teiginius. Tokie teiginiai taip pat negali būti pripažintini asmens kritika pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Šiaulių kraštas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, taip pat atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo straipsnio rengimo pradžia buvo A. T. vizitas į redakciją, kur ji atvyko savo iniciatyva ir papasakojo apie situaciją, kurioje atsidūrė dėl savo žemės. A. T. savo pasakojime apie konfliktą daug kartų minėjo E. R. - nurodė, kad į ją kreipėsi, jai keletą kartų skambinusi, kad dėl žemės nuomos bendravusi būtent su E. R., ji buvo sudariusi nuomos sutartį su A. T. mama ir pan. Gavus tokią pirminę informaciją nutarta atlikti žurnalistinį tyrimą, išsiaiškinti kitos pusės poziciją dėl susiklosčiusios situacijos. Kadangi A. T. minėjo E. R. kaip asmenį, su kuriuo buvo bendrauta dėl nuomos santykių, kuriai žinomos visos situacijos aplinkybės, UAB „Šiaulių kraštas“ žurnalistė ir kreipėsi į Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus vedėją E. R. bei paprašė pakomentuoti situaciją. Susisiekus su E. R. telefonu, ji su žurnaliste bendravo, patvirtino, kad jai situacija yra žinoma, kad sutartį buvo pasirašęs jos sūnus, kad yra bendravusi su A. T., taip pat žurnalistei citavo sutarties turinį ir kt. Rengiant straipsnį taip pat skambinta Šiaulių rajono savivaldybės merui, kuris patvirtino, kad situacija jam yra žinoma, ją pakomentavo, pateikė savo bendro pobūdžio įžvalgas, pastebėjimus apie žemės nuomos santykius rajone. Straipsnyje pateikti, cituoti visų minėtų asmenų (A. T., E. R., A. B.) komentarai. Pačios žurnalistės originalaus teksto, teiginių, komentarų straipsnyje yra vos keletas.
Atsakovo atstovė akcentavo, kad surinkus informaciją iš skirtingų šaltinių buvo parengtas straipsnis, kuriuo per konkretų pavyzdį buvo siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą – konkurenciją tarp ūkininkų dėl žemės nuomos, žemės savininkų ir žemę siekiančių dirbti asmenų konfliktus ir pan. Dėl to buvo kalbintas ir rajono meras, kuris patvirtino, jog iš tiesų ūkininkaujančių yra nemažai, didėjant konkurencijai santykiai dėl žemės agresyvėja.
Atsakovo vertinimu, straipsnio turinys, pateikimas ir tonas atitinka žurnalistinės etikos principus, buvo išklausytos abi ginčo pusės ir pasiremta nešališko asmens - rajono mero A. B. - komentaru. Be to, žurnalistė tik cituoja A. T. pasakytus žodžius, taip pat cituojama ir pati atsakovė bei A. B., jų pasisakymų neiškraipant ir nesiekiant situacijos pateikti vienpusiškai. Visa tai rodo, kad viešosios informacijos rengimo ir skleidimo reikalavimai nebuvo pažeisti. Juolab, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog žiniasklaidos priemonė turi pareigą tiksliai ir neiškreiptai perteikti besiskundžiančiojo asmens žodžius, informaciją surinkti iš pakankamo kiekio šaltinių (ypač iš kitos ginčo pusės), pateikti abiejų šalių poziciją, kas ir buvo padaryta ginčo straipsnyje.
Atsakovo vertinimu, E. R. yra viešasis asmuo, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. E. R. būdama žemės ūkio skyriaus vedėja pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką laikytina viešuoju asmeniu. Tiek meras, tiek pati E. R. pripažino, kad jai dėl užimamų pareigų keltini didesni reikalavimai situacijose, susijusiose su žemės ūkio paskirties žeme, konkrečiai šiuo atveju, jos nuoma. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, tačiau tai neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Šią pareigą žurnalistė vykdė tinkamai, t. y. išklausė ne tik A. T., bet ir pačią E. R., aprašė straipsnyje jos poziciją, taip pat pateikė nešališką mero A. B. komentarą dėl situacijos. Kadangi straipsnis buvo parengtas laikantis sąžiningumo, žurnalisto etikos principų, neturint tikslo pažeminti E. R., atsakomybė atsakovo atžvilgiu netaikytina.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo straipsnio autorė žurnalistė R. Ž. su ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad į „Šiaulių krašto“ redakciją kreipėsi A. T., kuri žurnalistei R. Ž. papasakojo, kad per Vėlines įvyko nemalonus incidentas, kurio metu ją įžeidinėjęs Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos E. R. sūnus ūkininkas P. R.. A. T. išdėstė, kad E. R., jos sūnus buvo sudarę sutartis dėl A. T. priklausančios žemės nuomos (duomenys neskelbtini). Kol žemė priklausė dabar jau mirusiai A. T. mamai E. S., iš jos žemę nuomojosi ir sutartį buvo sudariusi pati E. R.. E. S. mirus pati A. T. sudarė sutartį su E. R. sūnumi A. R.. Tretysis asmuo pažymėjo, kad A. T. teigė, jog ji ne kartą sakė, kad žemės nuomą norėjusi ne kartą nutraukti, dėl to skambinusi E. R., tačiau dalis jos žemės ir po jos prašymo vis tiek buvo užsėta. Apie tai, kad dalis šios A. T. žemės buvo užsėta, žurnalistei patvirtino ir pati E. R., paaiškinusi net ir kokia kultūra užsėjo.
Tretysis asmuo pažymėjo, kad pakalbinus abi konflikto puses, žurnalistė telefonu paskambino Šiaulių rajono merui A. B., kuris tvirtino, kad žino konfliktą tarp E. R. ir A. T., kad santykiai dėl žemės agresyvėja, kad Savivaldybės skyriaus vedėjai keliami aukštesni reikalavimai, nei kitiems. Žurnalistei išklausius abi konflikto puses ir gavus Šiaulių rajono mero komentarą - paaiškinimą apie abi konfliktuojančias puses ir bendrą žemės nuomos situaciją minėtose apylinkėse ir jau rašant straipsnį, žurnalistei paskambino pats meras A. B.: jis aiškino, kad į jo kabinetą įsiveržė E. R. šeimos atstovai - įvardijo, kad sūnus ir vyras, kurie priekaištavo merui dėl komentaro apie A. T. žemės nuomą.
Tretysis asmuo atkreipė teismo dėmesį, kad rengiant minėtą straipsnį buvo kruopščiai laikomasi žurnalistų etikos normų, išklausytos abi pusės, pateiktas atsakingo pareigūno - rajono mero - apibendrinantis komentaras.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovė E. R. yra valstybės tarnautoja - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja. Ieškovė taip pat yra ūkininkė, ūkininkai yra ir abu ieškovės sūnūs – A. R. ir P. R.. Visi ūkininkauja Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje. 2017 m. lapkričio 6 d. laikraštyje ,,Šiaulių kraštas“ Nr. 213 bei interneto svetainėje skrastas.lt buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu ,,Kovoje dėl žemės – valdininkės ,,ginklai”. Tiek minėtas leidinys, tiek interneto svetainė priklauso atsakovui. Straipsnio autorius – tretysis asmuo - žurnalistė R. Ž.. Straipsnis buvo parengtas ir paskelbtas po to, kai į laikraščio ,,Šiaulių kraštas“ redakciją kreipėsi A. T.. Tretysis asmuo išklausęs A. T. pasakojimo, susisiekęs su ieškove ir išklausęs jos pozicijos bei išklausęs Šiaulių rajono savivaldybės mero komentaro šia tema parengė minėtą straipsnį. Minėtame straipsnyje nurodyti duomenys yra duomenys apie ieškovę ir jos minėtus ūkininkaujančius sūnus.
Ieškovės vertinimu, dalis straipsnyje pateiktos informacijos neatitinka tikrovės, yra žeminantys ieškovės garbę bei orumą, todėl tokie duomenys turi būti paneigti tokia pačia forma, kuria jie buvo paskleisti.
Ieškovės vertinimu, dešimt straipsnyje paminėtų teiginių neatitinka tikrovės. Straipsnyje nurodoma, kad 1) „ūkininkas – įtakingos Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjos E. R. sūnus“. 2) „Santykiai dėl žemės agresyvėja“, – situaciją komentavo rajono meras A. B. Po komentaro redakcijai, meras ir pats sulaukė reakcijos iš valdininkės šeimos. 3) Į redakciją atėjusi A. T. pasakojo, kad apie 3,3 hektaro jai dabar priklausančios žemės (duomenys neskelbtini), pagal sutartį buvo išnuomota ūkininkaujančiai rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos E. R. šeimai. 4) Iš pradžių, A. T. teigimu, žemę E. R. šeima nuomojusi iš mamos. Pirmasis konfliktas esą kilęs dar mamai esant gyvai dėl žemės nuomos pinigų. 5) „Paskambinau ir pasakiau E. R., kad nebenuomosime jiems žemės. Bet jie tą žemę jau buvo apsėję, tai nusileidau ir sakiau, kad kitais metais mūsų žemės nebesėtų“, – pasakojo „Šiaulių kraštui“ A. T.. 6) Grįžusi 2016 metų rudenį paviešėti tėviškėje, A. T. pasakojo vėl radusi apsėtą savo žemę. „Paskambinau E. R. Ji paaiškino, kad pamiršusi ir apsėjusi. Ką darysi – apsėjo, tai apsėjo. Šių metų pavasarį dar kartą pasakiau, kad jiems žemės tikrai nebenuomosiu. Sutiko, bet iš kaimynų, būdama A., sužinau, kad jie vėl apsėjo dalį mano žemės“, – pasakojo A. T.. 7) Žemės savininkė pasakojo, jog buvo sutarusi su dviem kitais nuomininkais dėl žemės nuomos, bet jie „pasitraukė vedėjai iš kelio“. 8) Tačiau lapkričio 1-ąją susitinku su E. R. sūnumi ir viešoje vietoje esu įžeidinėjama, vadinama melage. „Aš juk dvejus metus aiškiai sakiau, kad nebenuomosiu, bet vis tiek braunamasi į mano žemę“, – aiškino A. T.. 9) Iš karto po A. T. vizito į redakciją telefonu susisiekėme su E. R. Ji buvo ne darbe – atostogavo. Pasakojo, kad žemės nuomos sutartis nutraukta, o jos sūnus P. su A. T. buvo susitikęs atsiskaityti už žemės nuomą, nes su sūnumi buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis. 10) Staiga kalbant su E. R. pasigirsta vyrišku balsu į telefono ragelį košiami rusiški keiksmai. Panašiu tonu kalbėta ir su žemės savininke?
Byloje kilo ginčas, ar duomenys, paskleisti žiniasklaidos priemonėje – laikraštyje ir interneto portale – minėti dešimt teiginių atitinka tikrovę. Taip pat, ar tokie paskleisti duomenys, jei jie tikrovės neatitinka, laikytini žeminančiais ieškovės garbę ir orumą.
CK 2.24 straipsnis nurodo, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.
Minėto straipsnio 6 dalis nurodo, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
Toks norminis reguliavimas iš esmės reiškia, kad įstatyme numatyta teisių apsauga CK 2.24 straipsnio pagrindu privačiam asmeniui ir viešajam asmeniui nėra vienoda. Asmens pažeistų teisių gynimas vykdomas dvejopai – pirma, tikrovės neatitinkančios ir garbę žeminančios žinos yra paneigiamos ir antra – nukentėjusysis asmuo turi teisę į piniginę satisfakciją, t.y. jam gali būti priteista turtinė ir neturtinė žala. Vertinant minėto straipsnio 6 dalį darytina išvada, kad viešojo asmens satisfakcija yra tik duomenų paneigimas, tačiau jam netaikoma piniginė satisfakcija. Būtent toks teisių apsaugos skirtumas yra įtvirtintas tarp privataus ir viešojo asmens. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vieno iš struktūrinio padalinio – žemės ūkio skyriaus – vadovė. Ieškovė taip pat yra asociacijos „M. bendruomenė“ pirmininkė. Todėl ieškovė laikytina viešuoju asmeniu Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalies prasme. Nors ieškovė reiškiamu ieškiniu ir nekelia reikalavimo dėl žiniasklaidos priemonės civilinės atsakomybės (turtinės ar neturtinės žalos), ieškovės kvalifikavimas viešuoju asmeniu bylą nagrinėjančio teismo vertinimu yra svarbus ir paskleistos informacijos apimties, susijusios su tokio asmens šeimos nariais ar tokio asmens privačiu gyvenimu, aspektais. Tai reiškia, kad ir viešasis asmuo turi teisę į asmeninį privatų gyvenimą ir tokia jo teisė yra ginama.
Nagrinėjamu atveju paskleisti duomenys nors ir netiesiogiai, tačiau yra susiję su ta valdymo sritimi, kurios reguliavime valstybės tarnautojo pareigas eina pati ieškovė. Straipsnyje aprašyta situacija yra susijusi su žeme kaip žemės ūkio produkcijos kūrimo priemone. Ieškovei esant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjai, jos abu sūnūs yra ūkininkai, kurie ūkininkauja šiame rajone, ūkininke yra ir pati ieškovė, todėl vertinant aprašytą situaciją, ieškovė laikytina viešuoju asmeniu, o jos pačios ir jos šeimos narių veikla (ūkininkavimas) nors ir netiesiogiai, tačiau susijusi su sritimi, kurioje ieškovė eina valstybės tarnautojo pareigas. Todėl nagrinėjamojoje byloje paskleisti duomenys vertinami kaip duomenys, paskleisti apie viešąjį asmenį bei jo šeimos narius, o paskleisti duomenys yra susiję su ta sritimi, kurioje viešas pareigas eina (valdingus įgalinimus turi) ieškovė.
Dėl teiginio, kad straipsnyje minimas ūkininkas yra įtakingos Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjos E. R. sūnus.
Ieškovė nurodė, kad nelaiko savęs įtakinga valdininke, o būtent toks teiginys yra minėtame straipsnyje, taip siekiant sukurti įspūdį, kad ieškovė dėl savo užimamų pareigų daro įtaką kitiems žemės nuomininkams, sukuriant įspūdį apie ieškovės neva neteisėtą veiklą. Teismas vertinamo klausimo kontekste pažymi, kad būdvardis kaip kalbos dalis konkrečiam objektui ar asmeniui priskiria tam tikrą savybę, todėl tokios savybės kaip „geras“, „gražus“, „skanus“ ir pan. nesant objektyvaus kriterijaus, skirtingų asmenų gali būti suprantamas ir naudojamas skirtingai. Tokios savybės priskyrimas iš esmės išreiškia asmens, darančio priskyrimą, požiūrį, o ne objektyvią tiesą. Jei daiktas turi aiškią savybę (pavyzdžiui yra mėlynas), o jam yra priskiriama kita savybė (kad daiktas yra raudonas), tokios savybės priskyrimas neatitinka tikrovės ir tokie duomenys laikytini neatitinkančiais tikrovės, tačiau jei savybė nėra objektyvi, tai tokio būdvardžio vartojimas yra jį išsakančio asmens vertinimas, kuris nelaikytinas savaime neatitinkančiu tikrovės.
Ieškovė laiko, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, iš esmės vieninteliu kriterijumi, nes pati ieškovė nesijaučia įtakinga. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama žemės ūkio skyriaus vedėja, yra aukščiausias pareigas šioje konkrečioje srityje užimantis valstybės tarnautojas visame Šiaulių rajone. Ieškovė yra vienas iš asmenų, atsakingų tiek už valstybės žemės ūkio politikos, tiek už bendrosios ES žemės ūkio politikos įgyvendinimą šiame rajone. Kaip pripažino pati ieškovė, dėl savo pareigų ji yra kelių tarpinstitucinių komisijų narė ar pirmininkė. Pati būdama ūkininke ji yra žinoma ir kitiems ūkininkams Šiaulių rajone.
Teismas papildomai pažymi, kad įtakingumas gali būti suprantamas kaip realus ir kaip potencialus įtakingumas. Realus įtakingumas suprantamas kaip konkrečios įtakos įgyvendinimas konkrečiomis priemonėmis konkrečioje srityje. Potencialiu įtakingumu laikytinas kaip tam tikrų priemonių ar įgalinimų turėjimas, nebūtinai jomis naudojantis. Ieškovė pagal savo pareigas turi sprendimų diskreciją savo valdymo srityje, ieškovė atlieka viešojo administravimo funkcijas, priima sprendimus, jai yra prieinama tam tikra informacija ir pan. Ieškovei yra priskirtinas ir žinomumas, t.y. ji yra žinomas ir atpažįstamas asmuo konkrečioje srityje – žemės ūkio srityje Šiaulių rajone. Todėl, teismo vertinimu, straipsnyje minimas įtakingumas gali būti vertinamas kaip potencialus įtakingumas (įgalinimų ir funkcijų turėjimas, kurių kitas asmuo neturi, nes rajone yra tik vienintelė tokio skyriaus vedėja) ir toks teiginys, teismo vertinimu, nelaikytinas neatitinkančiu tikrovės.
Dėl teiginio, kad santykiai dėl žemės agresyvėja ir mero sulauktos reakcijos iš ieškovės šeimos.
Nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jos šeimos nariai su meru agresyviai nesielgė, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tokio teiginio straipsnyje nėra. Straipsnyje yra teiginys, kad santykiai dėl žemės agresyvėja. Teismas iš teikiamo garso įrašo nustatė, kad rengiant straipsnį žurnalistės kalbintas Šiaulių rajono savivaldybės meras nurodė, kad norinčių dirbti žemę yra daug – žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai, o kai kurie ūkininkai elgiasi agresyvokai. Ir į straipsnio autorės suformuluotą klausimą, ar santykiai dėl žemės agresyvėja? Meras pateikė teigiamą atsakymą. Todėl teismas daro išvadą, kad mero pateiktas apibendrinimas cituojamas teisingai, kokie duomenys žurnalistei buvo pateikti ir toks teiginys minėto straipsnio kontekste negali būti pripažintas neatitinkančiu tikrovės.
Teismas nagrinėjamos bylos kontekste atsakovo pateiktus žurnalistės padarytus garso įrašus (vieną įrašą su Šiaulių rajono meru, du įrašus su ieškove ir tris įrašus su A. T.) pripažįsta leistinais įrodymais nagrinėjamojoje byloje. Teismas tokį sprendimą daro vertindamas, kad įrašai padaryti trečiajam asmeniui atliekant tarnybines funkcijas – rengiant straipsnį. Be to, teismas tokį sprendimą daro ir vertindamas CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatytą įrodinėjimo naštos paskirstymą, kad duomenų tikrumą turi įrodinėti juos paskleidęs asmuo. Nelaikant teikiamų garso įrašų leistinais įrodymais būtų neproporcingai apribota atsakovo teisė atsikirsti į ieškinį.
Dėl teiginio, kad žemė buvo išnuomota ūkininkaujančiai rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos E. R. šeimai.
Ieškovės vertinimu, šis teiginys neatitinka tikrovės, nes nuomos sutartį A. T. buvo sudariusi ne su ieškovės šeima, o su savarankiškai ūkininkaujančiu ieškovės trisdešimtmečiu sūnumi A. R.. Teismas sprendžiamo klausimo kontekste pažymi, kaip teismas nustatė, kad tiek abu ieškovės sūnūs – P. ir A., tiek pati ieškovė yra ūkininkai. 2015 m. lapkričio 2 d. (21 b.l.) sudarytoje nuomos sutartyje ieškovės sūnaus A. R. adresas sutampa su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomu adresu (duomenys neskelbtini). Vertindamas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovei ir jos sūnums gyvenant kartu buvo pagrindas teigti, kad žemė buvo išnuomota ūkininkaujančiai ieškovės šeimai.
Teismas tokią išvadą daro ir vertindamas kitas byloje nustatytas aplinkybes. Akivaizdu, kad sutartį pasirašęs ieškovės sūnus yra jos artimasis giminaitis, o gyvenant kartu, gali būti laikomas šeimos nariu. Taip pat svarbu tai, kad iki minėtos sutarties sudarymo 2015 m. lapkričio 2 d. sutartimi išnuomotą žemę dirbo ir ją nuomojosi pati ieškovė. Kaip teismo posėdyje pripažino ieškovė, 2015 m. lapkričio 2 d. sudarytą sutartį yra surašiusi pati ieškovė, ieškovė taip pat tarėsi ir dėl sudaromos sutarties sąlygų, apmokėjimo ir kitų sutarties detalių. Tai, kad prieš tai minėtas teiginys atitinka tikrovę teismas daro išvadą ir vertindamas pačios ieškovės poziciją, tiek fiksuotą garso įrašuose, tiek pateiktą teismo posėdyje, iš kurios matyti, kad ieškovė buvo aktyvi šios nuomos santykio dalyvė – ji tarėsi dėl nuomos, bendravo su žemės savininke visais iškilusiais klausimai – pinigų, terminų ir t.t., žemės savininkė taip pat komunikavo tik su ieškove. Kalbėdama apie sūnaus sudarytą sutartį ir jos vykdymą, ieškovė nurodo, kad „mes dirbame“, „mes atsiskaitysime“, „kiek mes pinigėlių turim atiduoti“, „nusprendė mums nenuomoti“, „sakiau A., ar mūsų pinigai kitokie?". Vertindamas šias aplinkybes teismas laiko, kad straipsnyje pateikiami teiginiai, susiję su ūkininkaujančia ieškovės šeima, nurodyto straipsnio kontekste atitinka tikrovę.
Dėl teiginio, kad iš pradžių, A. T. teigimu, žemę E. R. šeima nuomojusi iš jos motinos, o pirmasis konfliktas esą kilęs dar mamai esant gyvai dėl žemės nuomos pinigų.
Kaip teismas nustatė, iki žemę pradėjo nuomotis ieškovės sūnus, tą pačią žemę ūkininkavimo tikslais nuomojosi pati ieškovė iš A. T. motinos. Nors ieškovė nurodo, kad jokio konflikto dėl žemės nuomos su A. T. motina nėra buvę ir jos sutardavusios geruoju, teismas pažymi, kad straipsnyje nurodoma, jog konfliktas buvo kilęs ne dėl žemės nuomos, kaip teisinio santykio, o dėl nuomos pinigų. Su šiomis aplinkybėmis sutiko ir pati ieškovė, kad žemės nuomos pinigus, kurie priklausytų A. T. motinai E. S. iš ieškovės buvo paėmusi A. T. sesuo ir kita E. S. duktė. Šią aplinkybę tikrai įvykus nurodė A. T. ir ją pripažino pati ieškovė, todėl teismas taro išvadą, kad ir šis teiginys atitinka tikrovę, nes straipsnyje nėra nurodyta, kad konfliktas yra įvykęs dėl nuomos, o konfliktas dėl nuomos pinigų iš tiesų yra buvęs.
Dėl teiginių, kad A. T. nurodžius, jog ji pageidaujanti daugiau žemės nenuomoti, tačiau ir po to žemė buvusi užsėta (ieškinyje nurodomi 5 ir 6 teiginiai).
Kaip jau minėta, aprašant situaciją buvo remtasi pačios A. T. paaiškinimais, šiuo konkrečiu atveju jos žodžius cituojant. Ieškovė dėl nurodytų aplinkybių iš esmės sutiko, kad žemė buvo užsėta. Tik, ieškovės vertinimu, tam buvęs teisėtas pagrindas, nes žemė buvo išnuomota. Straipsnyje nėra nurodoma, kad žemė užsėta buvo neteisėtai ir ieškovės sūnus žemę dirbo neteisėtai. Esant aiškiai nuorodai, kad tai yra A. T. pozicija ir vertinimas, atitikimas tikrovei vertintinas A. T. pranešimo kontekste. Žiniasklaidos priemonės teisingai nurodyti duomenys reiškia, kad tokius duomenis, minėtas ar cituojamas asmuo yra iš tiesų nurodęs, o šiuo atveju taip ir buvo, todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat negali būti pripažįstamos neatitinkančiomis tikrovės, o atitinkanti tikrovę informacija negali žeminti asmens garbės ar orumo.
Dėl teiginio, kad kiti žemės nuomininkai „pasitraukė vedėjai iš kelio“.
Straipsnyje pateiktas teiginys apie pasitraukusiuosius vedėjai iš kelio yra citata iš pokalbio su A. T.. Citata yra išskirta kabutėmis, todėl aišku kas yra cituojamas. Ieškovė pripažino, kad iš tiesų minėtą žemę norėjo nuomotis ir kiti asmenys, tačiau vis dėlto dėl nuomos su A. T. nesusitarė. Ieškovės vertinimu, šie asmenys dėl nuomos nesusitarė dėl žemės kokybės (derlingumo) ir dėl jos lokacijos (žemę sudaro keli atskiri sklypai, besiribojantys ar įsiterpę į ieškovės sūnaus žemę), tačiau ne dėl to, kad pasitrauktų vedėjai iš kelio. Taigi, ieškovės svarstymai, kodėl A. T. neišnuomojo savo žemės kitiems asmenims yra ieškovės nuomonė. Teismo vertinimu straipsnyje yra pateikta kitos asmens - A. T. - nuomonė ir susidariusios situacijos vertinimas. Esant aiškiai išsakytai nuomonei, su aiškia nuoroda į šios nuomonės šaltinį, teismas negali įpareigoti paneigti duomenis, kurie yra asmens nuomonė ar vertinimas ir iš straipsnio turinio bei struktūros lengvai galima nustatyti, kad kai yra asmens nuomonė.
Dėl teiginio, kad lapkričio 1-ąją susitikusi su E. R. sūnumi viešoje vietoje A. T. yra įžeidinėjama ir vadinama melage.
Aplinkybę, kad ieškovės sūnus P. minėtu metu buvo susitikęs su A. T., pripažino ir ieškovė. Ieškovė su A. T. buvo susitarusios, kad atsiskaitys už žemės nuomą, kadangi sūnaus A. nebuvo, nuomos pinigus nuvežė sūnus P.. Kaip pati ieškovė nurodė – tame susitikime ji pati nedalyvavo, todėl akivaizdu jai nėra tiksliai žinoma, ar A. T. buvo pavadinta melage. Tačiau pati ieškovė nurodė, kad dėl žemės nuomos sutarta buvo penkeriems metams, kad A. T. nuolat nurodydavo naujus motyvus, kodėl nenorinti nuomoti žemės, todėl pati ieškovė A. T. laiko melage. Vertinant ieškovės poziciją, kurią ji išsakė tiek teismo posėdyje, tiek rengiant straipsnį, kad A. T. iš tiesų melagė, teismas laiko, jog labiau tikėtina, kad būtent taip A. T. ir buvo pasakyta. Be to, ir šiuo atveju iš straipsnio konteksto ir struktūros aišku, jog yra pateikiama citata.
Dėl teiginio, kad nutraukus žemės nuomos sutartį ieškovės sūnus P. su A. T. buvo susitikęs atsiskaityti už žemės nuomą, nes su sūnumi buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis.
Ieškovė laiko, kad tikrovės neatitinka teiginys, kad žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne su pinigus atvežusiu ieškovės sūnumi P., o kitu sūnumi A. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad straipsnyje nėra nurodyta, kad sutartį buvo sudaręs P. R., tik teigiama, kad jis atsiskaitė su A. T., nes taip nurodė ir pati ieškovė. Ir nors dėl sakinio gramatinės struktūros ir jo konstrukcijos nėra visiškai aišku, ar sutartis buvo sudaryta su pinigus atvežusiu sūnumi, ar su kitu ieškovės sūnumi, toks teiginys negali būti laikomas žeminančiu ieškovės garbę ir orumą. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama valstybės tarnautoja, bendruomenės pirmininke, viešu ir žinomu asmeniu, galimai pavyzdžiu ar autoritetu savo kolektyve ar bendruomenėje, turėtų laikytis labiau solidžios pozicijos, kad netiksli sakinio formuluotė (sakinio mintis) galėtų žeminti jos garbę ir orumą.
Dėl teiginio, kad kalbant su E. R. pasigirsta vyrišku balsu į telefono ragelį košiami rusiški keiksmai. Panašiu tonu kalbėta ir su žemės savininke?
Teismas ištyręs garso įrašą nustatė, kad pokalbio su ieškove metu pasigirsta vyriškas balsas su nenormine ir grubia leksika. Po to seka ieškovės apgailestavimai dėl sūnaus elgesio. Nors atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad tai buvo kito pokalbio fragmentas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad formuluojamas klausimas nelaikytinas žinia. Šiuo atveju yra formuluojamas klausimas, kurio tikslas labiau akcentuoti bendravimo kultūrą, o ne teigti, kad būtent taip buvo bendraujama su A. T.. Tokio klausimo kėlimas tiek padaryti garso įrašo, tiek aprašomos situacijos, tiek straipsnio kontekste nelaikyta žinia ir negali žeminti ieškovės garbės ir orumo.
Civilinio proceso esmė ir prigimtis lemia tai, kad ieškovas savo teisėmis naudojasi dispozityviai, pats ieškovas sprendžia kokia apimtimi ir kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Pati ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką), prašo, kad būtų išspausdintas paneigimas, jog straipsnyje, be kitos informacijos, buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti ir E. R. garbę ir orumą žeminanti informacija, kad E. R. yra susijusi su straipsnyje aprašomu ginču, t.y. yra sudariusi žemės nuomos sutartį su A. T., anksčiau buvo sudariusi žemės nuomos sutartį su A. T. motina ir turėjo ginčų dėl žemės nuomos, kad E. R. šeimos nariai neteisėtai naudojosi A. T. žeme 2016 ir 2017 metais, kad E. R. yra įtakinga valdininkė, naudojasi pareigomis, daro įtaką kitiems žemės nuomininkams, kad E. R. ir jos šeimos nariai elgėsi agresyviai su meru A. B., A. T..
Teismas, vertindamas tokį paneigimo turinį, pažymi, kad gali būti paneigti tik tokie duomenys ir tokia informacija, kuri buvo paskleista minėtame straipsnyje. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad prašomame išspausdinti paneigime dalis informacijos net nebuvo minėtame straipsnyje. Minėtame straipsnyje nėra pateiktos informacijos, kad pati E. R. yra sudariusi žemės nuomos sutartį su A. T., nėra pateikta vertinimo ar išvados, kad E. R. šeimos nariai neteisėtai naudojosi A. T. žeme 2016, 2017 m., taip pat nėra pateikta ir informacijos, kad E. R. ir jos šeimos nariai elgėsi agresyviai su meru A. B. ir A. T.. Kaip teismas yra nustatęs, ieškovė iš tiesų anksčiau buvo sudariusi nuomos sutartį su A. T. motina, tačiau straipsnyje yra nurodyta, kad ginčas buvo kilęs dėl nuomos pinigų ir šios aplinkybės atitinka tikrovę.
Teismas jau yra pasisakęs dėl teiginio vertinimo apie ieškovės kaip valdininkės įtakingumą ir papildomai jų nekartoja. Straipsnyje nėra teiginio, kad ieškovė neteisėtai naudojasi pareigomis, o dėl teiginio „daro įtaką kitiems žemės nuomininkams“, teismas jau įvertino, kad tai buvo A. T. asmeninis vertinimas, juos nuomonė, jos supratimo išraiška.
Teismas, vertindamas pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu, ieškovės ieškinį sprendžia atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 943,80 Eur, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme išlaidos. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, laiko, kad jos atitinka bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę ir kitas aplinkybes, todėl jas iš ieškovės priteisia atsakovei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės E. R. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“, juridinio asmens kodas 144032335, naudai 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.