Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-09-13 · Civilinė byla Nr. e2-6506-475/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-13
Bylos Nr.
e2-6506-475/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02259-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
R. Ž., D.
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6506-475/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02259-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2023 m. rugsėjo 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovei R. Ž., jos atstovei advokatei J. M.-D.,

viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Ž., D. Pb., D. P. patikslintą ieškinį atsakovei J. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečias asmuo notarė L. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai R. Ž., D. Pb. ir D. P. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovų tėvas M. P., miręs (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini g.) (buvusi (duomenys neskelbtini g.)), įgytą santuokos metu su atsakove J. B., įgijo asmeninės nuosavybės teise.

1.1. Ieškovai ieškinyje nurodė ir ieškovė R. Ž. bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovų tėvas M. P. mirė. Po tėvo mirties ieškovai, būdami pirmos eilės įpėdiniais, 2023 m. sausio 26 d. kreipėsi į Kauno rajono 2-ojo notaro biuro notarę L. V. dėl palikimo priėmimo. Tuo metu paaiškėjo, kad butas, kurį ieškovų tėvas (o tikėtina ir atsakovė) visąlaik laikė asmenine savo (M. P.) nuosavybe ir, kuris įregistruotas jo vardu, yra (pagal bendrąją prezumpciją) laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Visą šį laikotarpį, t. y. nuo pat 1999 metų iki dabar (beveik 24 metus) atsakovė nesirūpino butu, neprisidėjo prie jo išlaikymo, jame nesilankė, negyveno, nemokėjo jokių mokesčių, kadangi, ieškovų pagrįstu įsitikinimu, puikiai žinojo, jog šis turtas (jo dalis) jai visiškai nepriklauso. Kaip minėta aukščiau, šį butą ieškovų tėvas M. P. įsigijo sumokėdamas už jį savo turėtomis asmeninėmis lėšomis savo vardu, turto įgijimo metu aiškiai išreikšdamas valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tai patvirtina 1992 m. lapkričio 27 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tik su M. P. (pirkėju). Ieškovų tėvas, net ir tuo metu, kai dar buvo santuokoje su atsakove, laikė šį butą savo asmenine nuosavybe, visuomet apie šį turtą kalbėjo kaip įgytą sau, savo lėšomis. Pažymėtina, kad butas buvo tik išpirktas (privatizuotas) santuokos metu, tačiau suteiktas naudotis M. P. žymiai anksčiau. Jame M. P. gyveno vienas dar iki santuokos.

1.2. Ieškovai pažymi, kad jų tėvas M. P., būdamas gyvas, rūpinosi butu, jame gyveno, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, jį tvarkė. Jis visuomet butu disponavo, naudojosi ir valdė bei laikė savo asmenine nuosavybe. M. P. ne kartą minėjo savo vaikams (ieškovams), kad po jo mirties butą paveldės jie ir galės nuspręsti, kaip ir kokiu būdu juo disponuoti.

1.3. Kaip minėta aukščiau, visą šį laiką ieškovai manė, kad Butas priklauso jų tėvui asmeninės nuosavybės teise ir tik po tėvo mirties sužinojo, kad jis laikytinas bendru su atsakove turtu, kol neįrodyta priešingai, t. y., kol nenuginčyta įgyto santuokoje turto bendrumo prezumpcija.

1.4. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė, labiausiai tikėtina, pripažins, kad butas yra (buvo) ieškovų tėvo M. P. asmenine nuosavybe, tačiau šiuo metu atsakovės galutinė pozicija ieškovams nėra žinoma, nes jų ryšiai nutrūkę, ieškovams niekaip nepavyko gauti jos kontaktų (telefono). Ieškovai kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo asmenine ieškovų tėvo M. P. nuosavybe, nes tik tokiu būdu ieškovai gali nuginčyti prezumpciją, kad santuokos metu įgytas (nupirktas) butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

2. Atsakovei J. B. atsiliepimas į ieškinį ir teismo šaukimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo L. V. atsiliepime į ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, byla nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Bylos šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovų R. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) d., D. Pb., gimusios (duomenys neskelbtini) d., ir D., gimusio (duomenys neskelbtini) d. tėvas M. P..

5. M. P. mirė (duomenys neskelbtini) d. Ieškovai yra vieninteliai M. P. vaikai, kurie po jo mirties (duomenys neskelbtini) d. priėmė jo palikimą (e. b. l. 15).

6. M. P. buvo susituokęs su J. B. ((duomenys neskelbtini) d. – (duomenys neskelbtini) d.) (e. b. l. 12). Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1762/1999 M. P. ir J. B. santuoka nutraukė. P. N. turto registro centrinio duomenų banko duomenis, M. P. vardu daiktinės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, kurio nukalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). (buvusi (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 7–8). Į bylą pateikta sutartis patvirtina, kad M. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo 1992 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek buto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas.

8. Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

9. Ieškovų nurodytus argumentus, kad ieškovų tėvas M. P. 1992 m. lapkričio 27 d. iš savo asmeninių lėšų įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė J. B. sutiko, kad M. P. taptų šio buto savininku patvirtina byloje pateikti ir teismo vertinami rašytiniai įrodymai: 1992 m. lapkričio 27 d. sutartis, iš kurios matyti, kad M. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo savo vardu. Byloje pateiktas M. P. ir J. B. susitarimas, iš kurio matyti, kad M. P. 2000 m. liepos 18 d. sumokėjo J. B. 2 500 Lt. Iš byloje esančių Taupomojo pranešimų matyti, kad M. P. sumokėjo 5 343 Rub. ir 770 Rub. už butą. Taigi, palikėjas M. P. ginčo turtą, turtinę teisę įgijo nors ir santuokos metu, tačiau būsto įsigijimui panaudodamas savo asmenines lėšas. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. B. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjusi prie šio ginčo turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Jokių pretenzijų dėl šio turto priklausymo M. P. ar jo naudojimo nėra pareikšta. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės R. Ž. paaiškinimais, patvirtinančiais faktą, kad ginčo turtas, turtinė teisė buvo įsigyti už asmenines M. P. lėšas.

10. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovai paneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre įgytas turtas taip pat įregistruotas vieno palikėjo M. P. vardu. Aplinkybė, kad M. P. savo vardu įsigijo butą ir savo (o ne abiejų sutuoktinių) vardu jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, pagal susiformavusią teismų praktiką yra pakankama vertinti kaip aiškiai išreikštą M. P. valią įgyti nekilnojamąjį daiktą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

12. Teikdami ieškinį, ieškovai sumokėjo 482 Eur žyminį mokestį. Šiuo atveju patys ieškovai inicijavo procesą bei sieja šio ieškinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu. Atsakovės kaltų veiksmų šioje byloje teismas nenustatė, o ieškovai neprašo priteisti iš atsakovės jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos bei teismo pašto išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 19,92 Eur teismo patirtos pašto (procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. Pb., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė