Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 7 d. raštą Nr. (7.15.E)S-1754 (toliau – ir Sprendimas1), Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. (10.1)S-2132 (toliau – ir Sprendimas2), įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, iš atsakovės priteisti pareiškėjai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad pareiškėja J. J. (toliau – Pareiškėja) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui pateikė skundą atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai (toliau – Atsakovas arba Savivaldybė) dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. (7.15E)S-1754 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Ginčijamas raštas1 arba Sprendimas Nr. 1) ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. (10.1)S-2132 „Dėl prašymo“ (toliau – Ginčijamas raštas2 arba Sprendimas Nr. 2) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti J. J. 2021 m. birželio 30 d. prašymą Nr. GP-442 (J), kuris Savivaldybėje registruotas 2021-07-01 reg. Nr. GP-442 (J), ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. J. J. prašymą Nr. GP-503 (J), kuris Savivaldybėje registruotas 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. GP-503 (J), taip pašalinant padarytus pažeidimus. 2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (toliau – Komisija) priėmė sprendimą Nr. 21R3-165 (AG3-130/24-2021) (toliau – Skundžiamas sprendimas), kuriuo Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja nuo 2018 m. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. „(duomenys neskelbtini), kaip planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi, ir UAB „„(duomenys neskelbtini“ (į. k. „(duomenys neskelbtini), kaip projekto vystytoju, pradėjo planuoti vienos 2,0 MW galios vėjo elektrinės statybą bei eksploatavimą jai nuosavybės teise priklausančiame 35,7758 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Dar 2020 m. birželio 10 d. Pareiškėjos įgaliota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Atsakovą su prašymu Nr. 8 „Dėl patvirtinančio dokumento“, kuriame nurodė, kad, siekdami pasirašyti su Energetikos skirstymo operatoriumi (ESO) ketinimų protokolą, be kitų dokumentų, turi pateikti ir Atsakovo patvirtinimą, kad planuojamoje vietoje, Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus vienos 2 MW galios vėjo elektrinės statyba yra galima, todėl minėtu raštu paprašė Atsakovo išduoti patvirtinimą, kad planuojamoje teritorijoje, minėtame Žemės sklype, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus vienos 2 MW galios vėjo jėgainės statyba yra galima. Į šį prašymą buvo gautas formalus Atsakovo atsakymas, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą. Šiame atsakyme kaip prašymo netenkinimo priežastis Atsakovo buvo nurodyta vienintelė priežastis, - vadovaujantis Kelmės rajono bendrojo plano pakeitimo Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros schemos (toliau – Schema) sprendiniais, patvirtintais 2013 m. kovo 29 d. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-94 „Dėl Kelmės rajono teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis „(duomenys neskelbtini., nepatenka į Schemos sprendiniuose numatytas vėjo jėgainių plėtros teritorijas. Minėtu atsakymu kaip situacijos sprendimo būdą Atsakovas pasiūlė Pareiškėjai statyti ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, kadangi tokių elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, projektavimui ir statybai taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. Nuo to laiko sekė visa eilė Pareiškėjos Atsakovui teiktų raštų, prašymų ir paklausimų, tačiau į visus juos Atsakovas biurokratiškai atsakydavo iš esmės vienu ir tuo pačiu atsakymu, nepriklausomai nuo to, kokie argumentai bei klausimai Pareiškėjos ar ją atstovaujančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodomi paklausimuose. Ne išimtis buvo ir Ginčijamas raštas2, t. y. skundžiamas Atsakovo 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas Nr. (10.1)S-2132, į Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymą (Savivaldybėje registruotas 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. GP-503 (J)), kuriuo Atsakovo buvo prašoma dar kartą persvarstyti Pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą (reg. Nr. GP-442) naujai parengto ekspertinio nagrinėjimo kontekste ir pridėtas specialisto G. T. ekspertinis nagrinėjimas į klausimą, ar vienos vėjo jėgainės, galingesnės nei 500 kW, statyba (duomenys neskelbtini) neprieštarauja Kelmės rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniams (toliau – Ekspertinis nagrinėjimas). Iš Ginčijamo rašto2 turinio matyti, kad Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovui pateiktas prašymas iš viso nebuvo nagrinėtas, Atsakovas visiškai nevertino prie prašymo pateiktų naujų priedų su naujomis svarbiomis aplinkybėmis bei argumentais ir Ginčijamame rašte2 Atsakovas tik biurokratiškai bei itin formaliai nurodė, kad „Administracija yra išnagrinėjusi Jūsų 2021-06-30 prašymą ir pateikusi motyvuotą atsakymą 2021-07-07 Nr. (7.15.E)S-1754 (toliau – Ginčijamas raštas1 arba Sprendimas Nr.1). Naujų papildomų aplinkybių Administracija nenustatė“. Toks Atsakovo teiginys neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjos įsitikinimu, toks Atsakovo atsakymas tiek Ginčijamame rašte2, tiek ir ankstesniuose Atsakovo atsakymuose Pareiškėjai dėl pavienės vėjo elektrinės statybos pažeidžia Pareiškėjos teises, įskaitant ir jos teisę į gerą viešąjį administravimą, taip pat nebuvo įgyvendinti efektyvumo, įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kiti kertiniai viešojo administravimo principai, kuriais Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis savo veikloje. 2021 m. spalio 14 d. Pareiškėja su patikslintu skundu Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją dėl Atsakovo netinkamo teisės aktų taikymo ir neteisėtų bei nepagrįstų Ginčijamo rašto1 ir Ginčijamo rašto2 panaikinimo bei įpareigojimo Atsakovui pašalinti padarytus pažeidimus. 2021 m. lapkričio 25 d. Komisija priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu sprendimu ir jame nurodytais motyvais. Komisija 2021 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjos Žemės sklypui netaikomi Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano reglamentai, nustatyti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros teritorijoms. Komisijos vertinimu, Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano reglamento nuostata, kuria remiasi Pareiškėja, t. y. kad „Pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje“, taikoma atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros teritorijoms (dar konkrečiau: atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijoms, grafiškai pažymėtoms Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje ir Schemoje), o ne teritorijai, kurioje yra Pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas. Komisija darė prielaidą, jog pavienę vėjo elektrinę kitoje nei atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijoje galima statyti, tačiau tokiu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) nuostatos, nustatančios išimtis, kuomet atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba gali būti ir nenumatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Komisija, be kita ko, nesutiko su Pareiškėjos argumentu, kad teritorija atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai pagal Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 dalį gali būti parinkta ir projektuojama tik bendrajame plane nurodytose vietose, išskyrus nedidelius žemės sklypus, kurie negali būti išreikšti pagrindinio brėžinio mastelyje (t. y. mažesnius kaip 5-10 ha). Komisijos vertinimu, Pareiškėjos Žemės sklypas vėjo elektrinės statybai Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 dalies prasme, nors ir yra mažesnis nei 5 ha (t. y. Žemės sklypas sudaro 0,300 ha), tačiau negali būti priskiriamas nedidelio žemės sklypo kategorijai, todėl išlyga, jog teritorija atsinaujinančių išteklių objektų statybai nedideliuose žemės sklypuose nebūtinai turi būti parinkta ir projektuojama tik bendrajame plane nurodytose vietose, neva netaikytina. Komisija nurodė, kad būtina kompleksiškai ir sistemiškai taikyti visas Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano, jo priedų, Aiškinamojo rašto normas, o ne vadovautis atskiromis Bendrojo plano ir jo priedų normomis. Sistemiškai aiškinant ir taikant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, anot Komisijos, darytina išvada, jog pavienių vėjo elektrinių statyba galima ir visoje Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau jų galia ribojama iki 500 kW ir tokios vėjo elektrinės statybai taikomi supaprastinti reikalavimai, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalis). Į Pareiškėjos skundo argumentą, kad Kelmės rajono teritorijos Bendrajame plane nėra apribota, kokio aukščio ir kokio galingumo pavienių vėjo elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, Komisija atsakė, kad tai, jog Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamajame rašte bei prieduose nėra tiksliai apibrėžta ir konkretizuota, kokio galingumo, aukštingumo pavienių vėjo elektrinių statyba galima ne Atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie kriterijai, nustatyti kituose teisės aktuose, neturi būti taikomi. Visgi Komisija Skundžiamame sprendime nustatė, kad Atsakovas, priimdamas Ginčijamą raštą1, nepagrįstai rėmėsi ir taikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 63 punktu, kuris numato, jog Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Komisija pabrėžė, kad Taisyklių 63 punktu yra reguliuojami santykiai tik tuomet, kuomet žemės sklypo Projektas yra jau parengtas ir jis derinamas Taisyklių nustatyta tvarka su institucijomis, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, o nagrinėjamu Pareiškėjos atveju (t. y. Pareiškėja, kaip iniciatorė, pateikė Atsakovui prašymą organizuoti Projekto rengimą) Projektas, pagal Pareiškėjos prašymą, nėra parengtas, nes Atsakovas, kaip planavimo organizatorius, atsisakė jį rengti. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatavo, kad Ginčijamame rašte1 Atsakovo nurodytas teisinis pagrindas (t. y. Taisyklių 63 punktas) dėl atsisakymo tenkinti Pareiškėjos prašymą yra netinkamas, nes Atsakovas netinkamai susiejo taikytinas teisės normas su faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat pažymėtina, kad Komisija sutiko su Pareiškėjos argumentu, jog iš Ginčijamo rašto1 ir Ginčijamo rašto2 turinio nebuvo pakankamai aiški Atsakovo pozicija ir tam, kad Pareiškėjai būtų pakankamai aiškiai detalizuota, kaip ir kokius teisės aktų reikalavimus taiko Atsakovas, jai reikėjo apskųsti šiuos Atsakovo sprendimus. Komisija pažymėjo, kad Atsakovas taip detaliai ir konkrečiai kaip atsiliepime neišdėstė savo argumentų, kodėl atsisakė tenkinti Pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. Prašymą organizuoti sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovo 2012 m. priimtas politinis sprendimas leido pavienes vėjo elektrines, neatsižvelgiant į galią, statyti visoje Kelmės rajono teritorijoje. Pareiškėjos vertinimu, tai, kokia buvo Atsakovo tikroji politinė valia dėl pavienių vėjo elektrinių, neatsižvelgiant į jų įrengtąją galią, aiškiai atskleidžia 2012 m. balandžio 5 d. viešo svarstymo su visuomene protokolo dėl „Kelmės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimo“ projektas Nr. T10/12-7 (toliau – Viešo svarstymo su visuomene protokolas). Iš Viešo svarstymo su visuomene protokolo atsiskleidžia, dėl kokių priežasčių buvo inicijuotas Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano pakeitimas. Viena iš nurodomų pagrindinių priežasčių – atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo jėgainių ir kt.) plėtra. Viešo svarstymo su visuomene protokolo 9 punkte nurodyta: „Pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje. Vėjo ir saulės elektrinių grupės (parkai) galimi atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose“. Daugiau jokių išimčių ar ribojimų dėl vėjo elektrinių statybų, įskaitant ir apie jų įrengtąją galią, numatyta nebuvo, kas aiškiai parodo, kad visuomenei buvo pristatyti būtent tokie Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano pakeitimai ir nenurodyta apie jokias išimtis, kokioms sąlygoms esant ši nuostata būtų taikoma, o kurioms – ne. Įvertinus tai, yra pagrindas daryti prielaidą, jog visuomenė nebuvo informuota dėl jokių išimčių iš taisyklės „Pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje. Vėjo ir saulės elektrinių grupės (parkai) galimi atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose“, kadangi, rengiant Bendrojo plano pakeitimus, Atsakovas tokio politinio ketinimo pavienių elektrinių statybos galimumą susieti su jų įrengtąja galia net nebuvo nusimatęs, t. y. Atsakovo pozicija buvo leisti statyti pavienes vėjo bei saulės elektrines visoje Kelmės rajono teritorijoje, neatsižvelgiant į tokios pavienės elektrinės įrengtąją galią. Taigi, būtent iš šio Viešo svarstymo su visuomene, kurio metu Kelmės rajono savivaldybės administracijos atsakingi valstybės tarnautojai pristatė visuomenei pagrindines nuostatas, aktualias vėjo jėgainių statybų plėtrai, į Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelę (grafą „Reglamentai“) buvo perkelta nuostata, kad „Pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje. Vėjo ir saulės elektrinių grupės (parkai) galimi atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose“. Tai rodo, kad Kelmės rajono savivaldybės buvo priimtas politinis sprendimas, jog pavienės vėjo jėgainės leidžiamos statyti visoje Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje ir Atsakovo pozicija, kad pavienės vėjo jėgainės gali būti statomos tik pažymėtose Atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose, neatitinka Bendrojo plano keitimo tikslų. Pareiškėja atitinka reikalavimus pavienės 2 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype B1. Lingvistinis Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelės aiškinimas pagrindžia pavienių vėjo elektrinių statybos visoje Kelmės rajono teritorijoje galimybę. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus. Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8 skyriaus „Žemės naudojimas“ 8.3 dalyje „Teritorijos naudojimo reglamentai“ nustatyta, kad „ūkinės ir kitos veiklos, susijusios su žemės (teritorijos) naudojimu reglamentavimas pagal bendrąjį planą pasireiškia privalomų sąlygų nustatymu specialiesiems ir detaliesiems planams. Bendrojo plano organizatorius - savivaldybės administracijos direktorius, išduodamas planavimo sąlygas, nustato, kad rengiami teritorijų planavimo dokumentai negali prieštarauti bendrojo plano sprendiniams (išdėstytiems aiškinamajame rašte ir brėžiniuose). Taigi, tiek įstatymas, tiek ir Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamasis raštas įtvirtinta, kad atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi atitikti Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano sprendinius, t. y. Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamąjį raštą ir Schemą. Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelėje, kuri yra Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto sudėtinė dalis, atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijų grafoje „Reglamentai“ (83 psl.), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „Pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje. Vėjo ir saulės elektrinių grupės (parkai) galimi atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose“. Pastebėtina, kad Pareiškėja, Atsakovui pateikdama 2021 m. birželio 30 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (2021-07-01 reg. Nr. GP-442 (J), prašyme nurodė, kad viename žemės sklype, sudarančiame apie 0,3000 ha, numatoma vienos pavienės vėjo jėgainės statyba, o pagal Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano priedą – Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelę – leidžiama pavienių vėjo elektrinių statyba visoje Kelmės rajono teritorijoje. Taigi, 2021 m. liepos 7 d. Atsakovas visiškai nesureagavo į Pareiškėjos prašyme nurodytą argumentą, kad Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto priede, t. y. Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelėje, pats Atsakovas yra apsibrėžęs, jog „Pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje“. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjai nėra suprantama, kodėl Atsakovas savo 2021 m. liepos 7 d. atsakyme į Pareiškėjos prašymą, t. y. Ginčijamame rašte1, visiškai nesureagavo į Pareiškėjos konkrečiai nurodytą argumentą, jog pagal Kelmės rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano aiškinamojo rašto priedą – Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelę – visoje Kelmės rajono teritorijoje yra leidžiama pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba, tačiau jos prašymas netenkinamas, ir toks Atsakovo sprendimas motyvuojamas kitais teisės aktais, nekompleksiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, paneigiant Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano ir jo lydimųjų dokumentų, kaip pagrindinių teritorijų planavimo dokumentų, svarbą. Pabrėžtina, kad Atsakovas savo Sprendime Nr. 1 nė žodžiu nemotyvuoja, kodėl nesivadovauja teisės aktu, pagal kurį Pareiškėja prašo suteikti jai administracinę paslaugą, t. y. Kelmės rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano priedu, bei niekaip Pareiškėjai nepaaiškina, kaip, Atsakovo manymu, turėtų būti taikomos paties Atsakovo patvirtinto minėto Kelmės rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano priedo nuostatos, jog pavienių (1) vėjo elektrinių (2) statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje (3), o vėjo elektrinių parkai yra galimi tik atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose. Pažymėtina, kad Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelėje, grafoje „Reglamentai“, nurodyta, kad „skatinama vėjo ir saulės elektrinių bei kitų atsinaujinančių išteklių energijos objektų statyba žemės ūkio paskirties žemėje. Parengus ir patvirtinus teritorijų planavimo dokumentus, keičiančius žemės paskirtį, galima pritaikyti inžinerinės infrastruktūros teritorijoms ir pan. Pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje. Vėjo ir saulės elektrinių grupės (parkai) galimi atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose“ (83 psl.). Taigi, Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelėje, kaip ir kituose šio Bendrojo plano lydimuosiuose dokumentuose, pavienių vėjo jėgainių galingumas ar aukštis nėra reglamentuoti, taip pat nėra nurodyta, kiek vėjo jėgainių sudaro parką. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nėra „vėjo jėgainių parko“ sąvokos, taip pat jos nėra ir vėjo jėgainių statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tačiau, aiškinant šį terminą lingvistiškai, akivaizdu, kad vėjo jėgainių parką turi sudaryti bent kelios vėjo jėgainės, sujungtos į vieningą elektros surinkimo ir ryšio sistemą. Akcentuotina, kad Pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype siekia pasistatyti tik vieną vėjo elektrinę, todėl Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelės nuostata, kad vėjo elektrinių grupės (parkai) leidžiami tik atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose, jai nėra aktuali. Apibendrinant darytina išvada, kad nuosekliai, logiškai bei lingvistiškai aiškinant Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelėje nurodytą taisyklę ir joje aiškiai lingvistiškai išskirtą priešpriešą tarp taisyklės, taikomos pavienei vėjo elektrinei, ir vėjo elektrinių grupei (parkui) taikomą taisyklę, galima daryti išvadą, kad Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano lydimajame dokumente įtvirtinta taisyklė, jog vėjo elektrinių grupės (parkai) leidžiami statyti tik atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose, atvaizduotose Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Schemoje, o pavienės vėjo elektrinės statyba, neatsižvelgiant į galingumą, galima visoje Kelmės rajono teritorijoje, t. y. įskaitant, bet neapsiribojant, atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijas, pavaizduotas Schemoje. Atsakovas ir Komisija nesistemiškai taiko Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo išimtis Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano kontekste. Kaip jau buvo minėta, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus. Komisija Skundžiamame sprendime nurodė, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3, 5, 6 dalyse nurodytos išimtys neva paneigia Pareiškėjos argumentą, kad, jeigu būtų vadovaujamasi Atsakovo išsakyta pozicija aiškinant Kelmės rajono teritorijos Bendrąjį planą, Aiškinamąjį raštą, Bendrojo plano priedus, tai iš tokio Atsakovo aiškinimo sektų išvada, kad pavienių vėjo elektrinių statyba apskritai negalima visoje Kelmės rajono teritorijoje, kuri nepatenka į atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijas, pavaizduotas Schemoje. Pareiškėja nesutinka su tokiu Komisijos vertinimu bei Atsakovo selektyviu Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano interpretavimu. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. Pareiškėja nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis, kad bendrajame plane bei jo lydimuosiuose dokumentuose (šiuo atveju – Schemoje) neturi būti nurodoma atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba, atitinkanti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus – išimtis (pavyzdžiui, minimo įstatymo 49 straipsnio 3, 5, 6 dalys), nagrinėjamu atveju netaikoma. Pažymėtina, kad minėta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, kad kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams, turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai toje vietovėje, kurioje yra sklypas, Bendrasis planas, jo sprendiniai neribotų atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybos, bet ne tais atvejais, kai Bendrasis planas tokias statybas riboja. Tai svarbu, nes pagal Atsakovo, ir pagal Komisijos pozicijas (su kuriomis Pareiškėja nesutinka), tiek pavienės vėjo elektrinės, tiek vėjo elektrinių grupės (parkai), neatsižvelgiant į jų galingumą, gali būti statomos tik Schemoje grafiškai pažymėtose atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose. Vadinasi, tokios Atsakovo ir Komisijos teisės aktų interpretacijos veda į išvadą, kad yra biurokratiniais pertekliniais reikalavimais užkertamas kelias žemės sklypų savininkams pasinaudoti ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytais atvejais – išimtimis, leidžiančiomis supaprastintomis sąlygomis statyti nedidelės įrengtosios galios elektrines (iki 500 kW), nes, laikantis Atsakovo teisės aktų interpretavimo nuoseklumo logikos, toks įstatymų leidėjo valios įgyvendinimas teoriškai prieštarautų Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams, ir todėl nebebūtų sąlygų taikyti įstatyminiu lygiu numatytas išimtis. Pareiškėjos Žemės sklypui taikomi reglamentai, kiti teisės aktų reikalavimai neapriboja jai galimybės statyti pavienę 2 MW galios vėjo elektrinę. Pareiškėjos Žemės sklypas patenka į Kelmės rajono Teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje pažymėtą zoną Žiag-gk (gamtinio karkaso teritorija). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą Pareiškėjos Žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai; sklypo plotas – 35,7758 ha. Zonos Žiag-gk Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelėje, grafoje „Leistina kita naudojimo paskirtis, būdai ir pobūdžiai“, be kita ko, nurodyta: „inžinerinės infrastruktūros plėtra“, grafoje „Reglamentai“ nurodyta, kad „Veiklą reglamentuoja Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti LR aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 ir vėlesni pakeitimai“ (toliau – Gamtinio karkaso nuostatai) (80 psl). Gamtinio karkaso nuostatų 14 punkte numatyta, kad gamtinio karkaso teritorijoje planuojant ūkinę veiklą, įrašytą į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus, atliekamos atitinkamos poveikio gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei vertinimo procedūros, numatomos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede esančio Planuojamų ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 3.8 punkte nustatytos taisyklės dėl vėjo elektrinių įrengimo, t. y. atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama, kai: 1) įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau; 2) vėjo elektrinė įrengiama arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų. Taigi, Pareiškėjos norima statyti vėjo jėgainė neatitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nustatytų reikalavimų ir todėl jai nėra būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pareiškėjos Žemės sklypas patenka į Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtros brėžinyje pažymėtą vidutinio rekreacinio arealo teritoriją. Pažymėtina, kad ir Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamajame rašte vidutinio potencialo areale apribojimų statyti pavienes vėjo jėgaines nėra numatyta, priešingai – į vidutinio potencialo arealą Kelmės rajone patenka ir atsinaujinančių išteklių plėtros teritorijos, kuriose leidžiami statyti net vėjo jėgainių parkai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Pareiškėjos Žemės sklypui turi galioti Žemės naudojimo ir apsaugos reglamento zonai Žiag-gk taikomos nuostatos, leidžiančios inžinerinės infrastruktūros plėtrą, įskaitant ir jau ne kartą pabrėžtą nuostatą, kad pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje, o vėjo ir saulės elektrinių grupės (parkai) galimi atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose, todėl Atsakovas visiškai nepagrįstai riboja Pareiškėjos teisę jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype statyti vieną pavienę vėjo elektrinę, neribojant jos galingumo. Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 punktas taip aiškina Teritorijos naudojimo reglamentus: „1. Teritorija kitos paskirties objektų statybai (urbanizuotų teritorijų plėtrai, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui, tvenkinių įrengimui, pramonės ir ūkinių objektų statybai) gali būti parinkta ir projektuojama tik bendrajame plane nurodytose vietose, išskyrus nedidelius žemės sklypus, kurie negali būti išreikšti pagrindinio brėžinio mastelyje (t. y. mažesnius kaip 5–10 ha)“. Pažymėtina, kad Pareiškėja planuoja įrengti vėjo elektrinę iki 5 ha ploto žemės sklypo dalyje, todėl atitinka minėtame punkte nustatytą išimtį dėl teritorijos tinkamumo kitos paskirties objektų, įskaitant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, statybai. „2. Į bendrojo plano sprendiniuose numatytas žemės naudojimo teritorijas galima įterpti kitas veiklas, jeigu jos yra suderinamos su prioritetine veikla. Veiklų suderinamumui nustatyti turi būti atliekamos poveikio aplinkai ir / arba visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, vadovaujantis LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymu, LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašu, patvirtintu LR sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. Nr. V-474 ir kitais teisės aktais“. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašu, Pareiškėja yra įvykdžiusi reikalavimą atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrą. 2020 m. liepos 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko vertinimą ir priėmė sprendimą Nr. (6-11 14.3.4 E) BSV-15150 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos vėjo elektrinės įrengimo ir eksploatacijos, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini, veiklos galimybių. Šiame sprendime padaryta išvada: „Planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo užtikrinti, kad veiklos generuojama tarša už šia PVSV ataskaita nustatytų sanitarinės apsaugos zonos neviršytų visuomenės sveikatos teisės aktais nustatytų ribinių dydžių ir nepažeistų trečiųjų asmenų interesų, o pasikeitus veiklos apimtims, informuoti institucijas pagal kompetenciją“ ir konstatuota, kad planuojama ūkinė veikla, t. y. vienos vėjo elektrinės įrengimas ir eksploatacija, yra leistina pasirinktoje vietoje. „4. Žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo, žemės naudojimo būdų nustatymo ir keitimo procedūrą reglamentuoja LR teritorijų planavimo įstatymas ir LR žemės įstatymas bei kiti poįstatyminiai teisės aktai“. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui. Pabrėžtina, kad pagal Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano pakeitimą Pareiškėjos Žemės sklypas patenka į neurbanizuotą ir neurbanizuojamą teritoriją. Vadinasi, išanalizavus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, galima daryti išvadą, kad Pareiškėjos Žemės sklypo naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu. „5. Keičiant žemės naudojimo paskirtį, siekiant plėtoti gyvenamąją, visuomeninę, pramonės ir sandėliavimo, komercinę, rekreacinę ir naudingųjų iškasenų gavybos veiklas, teritorijose, nutolusiose nuo bendrajame plane numatytų urbanizuojamų (žymėjimas - U) ir gyvenamųjų vietovių plėtros (žymėjimas – Ug) teritorijų, tariamasi su Kelmės rajono savivaldybės administracija dėl lėšų, skirtų vietinės reikšmės ir vidaus kelių eksploatavimui bei viešojo susisiekimo organizavimui, kooperavimo“. Taigi, šis reglamento punktas nurodo, kad yra galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį į kitą teritorijose, nutolusiose nuo Bendrajame plane numatytų urbanizuojamų (žymėjimas – U) teritorijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Atsakovas nepagrįstai Pareiškėjos atžvilgiu atsisakė pritarti žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimui, parengiant žemės valdos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą planuojamo žemės sklypo daliai. Be to, svarbu pabrėžti, kad Komisija Skundžiamame sprendime sutiko su Pareiškėjos teiginiu, kad Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamajame rašte bei prieduose nėra tiksliai apibrėžta ir konkretizuota, kokio galingumo, aukštingumo pavienių vėjo elektrinių statyba galima ne Atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tai, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3, 5 dalyse yra numatytos išimtys, pagal kurias suteikiama galimybė statyti nedideles įrengtosios galios elektrines (iki 500 kW), reiškia tik tai, kad pavienės nedidelės (iki 500 kW) įrengtosios galios vėjo elektrinių statybai kaimo vietovėse taikomi tik supaprastinti projektavimo ir statybų reikalavimai (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje reglamentuota: „Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams“; minėto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad „Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams“). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatydamas galimybę kaimo vietovėse statyti pavienę ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, skirtingai negu interpretuoja Komisija ir Atsakovas, neturėjo ketinimo apriboti galimybę žemės sklypų savininkams kaimo vietovėse leisti statyti pavienes vėjo elektrines tik iki 500 kW įrengtosios galios. Nurodytas įstatyminis reglamentavimas, susietas su pavienių vėjo elektrinių galios suskirstymu iki ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios ir didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios elektrines, implikuoja tik tai, ar tai pavienei vėjo elektrinei kaimiškoje vietovėje bus taikoma supaprastintų reikalavimų procedūra, ar nesupaprastintų reikalavimų, t. y. standartinė projektavimo ir statybų procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, esančiame kaimiškoje vietovėje, siekia statyti 2 MW įrengtosios galios pavienę vėjo elektrinę, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas jai neužkerta kelio statyti tokią vėjo elektrinę, tačiau tik nurodo, kad tokiai vėjo elektrinei nebus taikomi supaprastinti reikalavimai, kurių taikymas susietas su pavienės vėjo elektrinės galia, o Kelmės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentai (Bendrojo plano priedai) suteikia Pareiškėjai teisę statyti pavienę vėjo elektrinę, neatsižvelgiant į jos galią, visoje Kelmės rajono teritorijoje. Atsakovas nesilaiko sistemingo ir kompleksinio teisės aktų normų aiškinimo. Pabrėžtina, kad Atsakovo atstovas skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu pats pripažino, kad Atsakovas taiko dvigubus standartus asmenims, siekiantiems pasistatyti pavienes vėjo elektrines, priklausomai nuo jų galingumo. Kaip jau buvo aptarta B.2 skirsnyje, jeigu būtų vadovaujamasi Atsakovo išsakyta pozicija aiškinant Kelmės rajono teritorijos Bendrąjį planą, Aiškinamąjį raštą, Bendrojo plano priedus, tai iš tokio Atsakovo aiškinimo sektų išvada, kad pavienių vėjo elektrinių statyba apskritai negalima visoje Kelmės rajono teritorijoje, kuri nepatenka į atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijas, pavaizduotas Schemoje. Taip pat B.2 skirsnyje jau buvo paaiškinta, kodėl, vadovaujantis Atsakovo pozicijos logika, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, kad kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams, Pareiškėjos atžvilgiu neturėtų būti taikoma: Atsakovo minima išimtinė nuostata turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai toje vietovėje, kurioje yra žemės sklypas, Bendrasis planas, jo sprendiniai nedraustų atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybos, o Atsakovas tvirtina, kad visų vėjo elektrinių (neatsižvelgiant, ar tai pavienė elektrinė, ar elektrinių grupės (parkai), taip pat neatsižvelgiant į galingumą) statybos galimos tik Schemoje grafiškai pažymėtose atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose. Atsakovo pozicijos prieštaringumas išryškėja toje vietoje, kad, nors jis Pareiškėjai neleidžia statyti pavienės 2 MW vėjo elektrinės remdamasis argumentu, kad Pareiškėjos Žemės sklypas nepatenka į Schemoje grafiškai pažymėtą atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritoriją, tiek jis Ginčijamame rašte1, tiek Komisija Skundžiamame sprendime Pareiškėjai primygtinai siūlo naudotis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi ir statytis ne didesnės nei 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę. Toks Atsakovo ir Komisijos siūlymas dėl aukščiau išdėstytų argumentų, vadovaujantis Atsakovo pozicijos nuoseklumo logika, taip pat turėtų būti neleistinas, nes kalbama apie tą patį Pareiškėjos Žemės sklypą, kuris nepatenka į Atsakovo Schemoje grafiškai pažymėtų atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijas, todėl, anot Atsakovo pozicijos, bet kokios pavienės vėjo elektrinės, neatsižvelgiant į jos galią, statymas toje teritorijoje yra neleidžiamas. Komisijos posėdžio metu, Pareiškėjos atstovui atkreipus dėmesį į šį Atsakovo pozicijos nelogiškumą bei nenuoseklumą, Atsakovo atsakovas sutiko, kad Atsakovas, skirtingai interpretuodamas tą pačią Schemą su grafiškai pažymėtomis atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijomis, taiko dvigubus standartus asmenims, siekiantiems pasistatyti pavienes vėjo elektrines, priklausomai nuo jų galingumo. Atsakovo atstovas Komisijos posėdžio metu tai pripažino ir pakomentavo, kad ne didesnės nei 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių statybos klausimą, vertindamas tos pačios Schemos su atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijų sprendiniais kontekste, pasirinktinai sprendžia liberaliai (pats Atsakovas, be kita ko, pažymėjo, kad galėtų to nedaryti ir liberaliai neinterpretuoti esančios Schemos bei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio nuostatų) ir leidžia statyti vėjo elektrines nepažymėtose atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose, o jau dėl vėjo elektrinių, kurių įrengtoji galia didesnė už 500 kW, sprendžia griežtai ir kategoriškai, nepaisant to, kad taip ribojamos Pareiškėjos konstitucinės nuosavybės teisės vykdyti veiklą savo sklype. Pareiškėjos įsitikinimu, toks Atsakovo laisvas tos pačios Schemos su atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijų sprendiniais, kuri yra Bendrojo plano dalis, pasirinktinis ir neobjektyvus interpretavimas yra ne tik nepagrįstas, neteisėtas, bet akivaizdžiai pažeidžia ir teisinio apibrėžtumo principą, sudaro sąlygas dvigubų standartų taikymui ir diskriminuoja žemės savininkus pagal tai, kokios galios pavienes vėjo elektrines jie rengiasi statyti. Visos teritorijos, kuriose būtų leidžiamos pavienės vėjo elektrinės statybos, negali būti sužymėtos Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano pakeitimo Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Schemos sprendiniuose dėl mastelio. Pareiškėja skunde Komisijai buvo nurodžiusi, kad, įvertinant tai, jog ji planuoja įrengti pavienę vėjo elektrinę iki 5 ha ploto žemės sklypo dalyje, ji atitinka Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 punkte nurodytą nuostatą, kad „Teritorija kitos paskirties objektų statybai (urbanizuotų teritorijų plėtrai, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui, tvenkinių įrengimui, pramonės ir ūkinių objektų statybai) gali būti parinkta ir projektuojama tik bendrajame plane nurodytose vietose, išskyrus nedidelius žemės sklypus, kurie negali būti išreikšti pagrindinio brėžinio mastelyje (t. y. mažesnius kaip 5–10 ha)“. Taigi, Pareiškėjos įsitikinimu, ji atitinka nustatytą išimtį, kad būtent dėl jos Žemės sklypo nedidelio dydžio objektyviai neįmanoma atvaizduoti jo Schemoje, kurioje grafiškai pažymėtos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijos. Komisija Skundžiamame sprendime nurodė, kad Pareiškėja netinkamai remiasi Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 nuostata ir cituoja tik dalį jos, nes Pareiškėjos cituojamame Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 dalyje taip pat atskleidžiama, kokie žemės sklypai priskirtini nedidelių žemės sklypų kategorijai. 47. Pažymėtina, kad Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 punkte nurodyta tokia pilna nuostata: „Teritorija kitos paskirties objektų statybai (urbanizuotų teritorijų plėtrai, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui, tvenkinių įrengimui, pramonės ir ūkinių objektų statybai) gali būti parinkta ir projektuojama tik bendrajame plane nurodytose vietose, išskyrus nedidelius žemės sklypus, kurie negali būti išreikšti pagrindinio brėžinio mastelyje (t. y. mažesnius kaip 5–10 ha). Numatomų tyrinėti angliavandenilių kitų naudingųjų iškasenų telkinių paieškos gali būti visoje rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus konservacinės paskirties žemę, valstybinių parkų ir draustinių teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo teritorijas. Gavus leidimą eksploatuoti šias naudingąsias iškasenas, žemės sklypai leidimą gavusiems asmenims įteisinami naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nedidelių žemės sklypų kategorijai priskirtini galimi angliavandenilių (naftos ir dujų) žvalgybos ir gavybos sklypai perspektyviame Kelmės plote („Angliavandenilių išteklių naudojimo Kelmės plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vilnius 2005“) ir Plungės ploto dalyje esančioje Kelmės rajono ribose (pagal 1994 06 07 d. LRV nutarimą Nr.445 LR Aplinkos ministerijos ir AB „Geonafta“ 2005 balandžio 21 dieną pasirašytą „Angliavandenilių išteklių naudojimo Plungės plote“ sutartį)“. Komisija netinkamai taiko šią nuostatą, interpretuodama, kad pagal ją nedidelių žemės sklypų kategorijai priskirtini tik galimi angliavandenilių (naftos ir dujų) žvalgybos ir gavybos sklypai perspektyviame Kelmės plote ir Plungės ploto dalyje esančioje Kelmės rajono ribose. Toks Komisijos interpretavimas yra netinkamas, kadangi nuostatoje yra nurodyta bendroji nuostata su baigtiniu atvejų sąrašu, t. y. urbanizuotų teritorijų plėtrai, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui, tvenkinių įrengimui, pramonės ir ūkinių objektų statybai, kuriems taikoma mažesnio kaip 5-10 ha žemės sklypo išimtis, kai jų negalima išreikšti pagrindinio brėžinio mastelyje. O Komisijos minimas detalizavimas, kad „Nedidelių žemės sklypų kategorijai priskirtini galimi angliavandenilių (naftos ir dujų) žvalgybos ir gavybos sklypai“ yra specialioji nuostata, detalizuojanti, kas būtent yra laikytina teritorijomis naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui, kuris paminėtas bendrojoje nuostatoje įtvirtintame sąraše. Jeigu minėta taisyklė būtų interpretuojama pagal Komisijos logiką, susidarytų nelogiška bei galbūt net ad absurdum situacija, kad teritorija tvenkinių įrengimui, nors ir mažesnė kaip 5–10 ha, dėl ko negali būti išreikšta pagrindinio brėžinio mastelyje, neatitinka išimties, nes, nors ir paminėta Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 punkte, nepriskirtina angliavandenilių žvalgybos sklypams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo laikyti, kad Pareiškėjos Žemės sklypas neatitinka Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 punkte nurodytos nuostatos, kai atsinaujinančių išteklių energijos plėtrai teritorijos negali būti išreikštos pagrindinio brėžinio mastelyje dėl žemės sklypų nedidelio dydžio (t. y. žemės sklypai mažesni kaip 5-10 ha). Vadinasi, Pareiškėjos Žemės sklypas dėl savo mažo dydžio elementariai negali būti išreikštas Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Schemos, kurioje grafiškai pažymėtos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijos, mastelyje, kas, vadovaujantis Atsakovo pozicijos logika bei klaidingu teisės aktų interpretavimu, užkerta Pareiškėjai kelią statyti bet kokio galingumo pavienę vėjo jėgainę (primintina, kad Atsakovo vertinimu, pavienių vėjo elektrinių statyba leidžiama tik Schemoje grafiškai pažymėtose atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose). Atsakovas bei Komisija nepagrįstai pažeidžia Pareiškėjos teisę į ūkinės veiklos laisvę jos privačioje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat kad Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, o Konstitucijos 23 straipsnis deklaruoja, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises gina įstatymai. Taigi, Konstitucija leidžia asmeniui savo privačioje nuosavybėje vystyti ūkinę veiklą, remiantis asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valstybė negali nepagrįstai riboti asmeniui savo nuožiūra disponuoti jo nuosavybe. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, nuosavybės teisei būdinga savininko nuožiūra, laisvė jį naudoti bei juo disponuoti, kiek to neriboja teisės aktai. Viešosios teisės normos įtvirtina sąlygas, kurioms esant turi būti leidžiamos vienos pavienės vėjo elektrinės statybos, nepaisant jos galingumo. Taigi, ginčo santykiams esant aiškiai reglamentuotiems viešosios teisės normomis, Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi įgaliojimų priimti kitokius, nei įstatymo numatyti, sprendimus, susijusius su sutikimu dėl pavienės vėjo elektrinės statybų, taip pat neturi teisės skirtingų asmenų atžvilgiu skirtingai interpretuoti tą pačią Schemą, kurioje grafiškai pažymėtos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijose, taip sukurdamas dvigubus standartus. Pabrėžtina, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu - „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Taigi, viešoji teisė riboja Pareiškėjos nuosavybę lygiai tiek, kiek konkrečiai nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose, kituose administraciniuose reikalavimuose, todėl Pareiškėja gali savo iniciatyva disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiame sklype tiek, kiek nėra uždrausta, nes privačios nuosavybės teisės kontekste tai, kas aiškiai neuždrausta, turi būti leidžiama. Atsakovas ir Komisija, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ir neleisdami Pareiškėjai jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype statyti pavienę vėjo elektrinę nustatyta bendrąja tvarka, pažeidžia tiek minėtas Konstitucijos nuostatas, tiek CK 4.37 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju, Atsakovas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos ir taip paneigia teisės aktų nuostatomis (Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano lydimuosiuose dokumentuose nurodytomis nuostatomis) Pareiškėjai suteiktą teisę statyti pavienę vėjo elektrinę Kelmės rajono teritorijoje, todėl Atsakovas, priimdamas tokį sprendimą, veikia neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydamas įgaliojimus). Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, tačiau jis ribojamas viešojo ir individualių interesų derinimu (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009). Nagrinėjamu atveju, Atsakovas nepagrįstai nekompleksiškai, dviprasmiškai, remdamasis vienas kitam prieštaraujančiais argumentais, vertina teisės aktų reikalavimus bei, Pareiškėjos manymu, klaidingai aiškina teisės aktų nuostatas, nesiekia viešųjų ir individualių interesų derinimo, taip pažeidžia Pareiškėjos teisę laisvai disponuoti savo privačios nuosavybės objektu, kiek to nedraudžia imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Konstitucijos 30 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovas Pareiškėjos atžvilgiu ne kartą pažeidė gero viešojo administravimo principą. Atsakovas Ginčijamu raštu2 Pareiškėjai tik formaliai atsakė, kad jos 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi jos prašymas jau buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas anksčiau. Visgi pažymėtina, kaip jau buvo minėta, ankstesniame Atsakovo atsakyme, t. y. Ginčijamame rašte1, nebuvo atsakyta į visus Pareiškėjos argumentus, pavyzdžiui, kodėl Atsakovas nesiremia paties patvirtintu Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano priedu – Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentele, Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamuoju raštu, pagal kuriuos Pareiškėjai turėtų būti leidžiama pavienės vėjo elektrinės statyba jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir pan. Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamajame rašte reglamentuota, kad „siekiant sukurti stabilesnį pagrindą Kelmės rajono savivaldybės ekonominei plėtrai bei plėtoti techninę viso regiono struktūrą, siūloma išnaudoti esamą inžinerinės infrastruktūros tinklą. Rajono teritoriją kertančių aukštos įtampos elektros linijų pagrindu plėtoti vėjo jėgainių parkų ir pavienių vėjo jėgainių energetinės plėtros arealus, neribojant galingumų“. Taigi, nors Atsakovas deklaruoja skatinantis ekonominę plėtrą bei išnaudoti esamą inžinerinės infrastruktūros tinklą Kelmės rajone, teigia leidžiantis plėtoti pavienių vėjo jėgainių energetinės plėtros arealus neribojant galingumų, Pareiškėjos situacijoje Atsakovas elgiasi priešingai, ne pagal galiojančius teisės aktus ir Pareiškėjai primygtinai siūlo atsisakyti savo ketinimų bei statyti pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuota, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, sprendimų išsamumo principais. Pareiškėjos nuomone, Atsakovas jos atžvilgiu nesilaikė paminėtų principų, kadangi dėl neaiškių priežasčių jai yra trukdoma įgyvendinti teisės aktuose nustatyta teisę - statyti pavienę vėjo jėgainę Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte apibrėžtas išsamumo principas, t. y. kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Atsakovas, atsakydamas į Pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą, pažeidė sprendimo išsamumo principą, kadangi neatsakė Pareiškėjai, kodėl nesivadovauja Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų lentelės nuostatomis, kad pavienių vėjo bei saulės elektrinių statyba galima visoje Kelmės rajono teritorijoje nepaisant to, ar sklypas yra įtrauktas į atsinaujinančių išteklių energijos plėtros teritorijas, bei Kelmės rajono teritorijos Bendrojo plano Aiškinamuoju raštu, kuriame įtvirtinta, kad Kelmės rajono teritoriją kertančių aukštos įtampos elektros linijų pagrindu leistina plėtoti vėjo jėgainių parkų ir pavienių vėjo jėgainių energetinės plėtros arealus, neribojant galingumų. Dar kartą pabrėžtina, kad Pareiškėja savo prašyme aiškiai atkreipė Atsakovo dėmesį į šiuos teisės aktus, tačiau Atsakovas dėl jų taikymo Pareiškėjos atveju visiškai nepasisakė ir nepagrindė, kodėl nesivadovauja šių teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad Komisija pagrįstai sutiko su Pareiškėjos teiginiu, jog tam, kad ji galėtų pilnai suprasti Atsakovo poziciją ir tai, kaip Atsakovas interpretuoja teisės aktų reikalavimus, Bendrojo plano reglamentus, Pareiškėjai neužteko Atsakovo pateiktų atsakymų (Ginčijamo rašto1 ir Ginčijamo rašto2), kurie buvo itin deklaratyvūs bei neišsamūs, ir todėl Pareiškėjai teko apskųsti minėtus Atsakovo atsakymus. Taigi, Komisija pagrįstai konstatavo, kad „Atsakovė skundžiamame 2021 m. liepos 7 d. rašte Nr. (7.15.E)S-1754 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ taip detaliai ir konkrečiai kaip atsiliepime neišdėstė argumentų, kodėl atsisakė tenkinti Pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. Prašymą organizuoti sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, o tai, Pareiškėjos įsitikinimu, reiškia ir tai, kad Atsakovas, kaip valdžios institucija, netarnavo žmonėms, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte apibrėžtą išsamumo principą, t. y. kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, todėl Komisijos konstatavimas, kad, nors Ginčijami raštai nebuvo detalūs bei konkretūs, tačiau jie neva nėra neatitinkantys individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nėra teisingas ir pakankamas, o Atsakovas turėtų būti įpareigotas Pareiškėjos prašymus tinkamai išnagrinėti iš naujo. Taip pat pažymėtina, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog Atsakovas Ginčijamame rašte1 nurodė netinkamą atsisakymo tenkinti Pareiškėjos Prašymą teisinį pagrindą, t. y. Taisyklių 63 punktą, kadangi Atsakovas netinkamai susiejo taikytinas teisės normas su faktinėmis aplinkybėmis. Tai dar kartą įrodo, kad Atsakovas netinkamai vykdo viešojo administravimo subjekto funkcijas, priima teisiškai nepagrįstus, netinkamai motyvuotus sprendimus ir todėl turi prisiimti iš to kylančią atsakomybę. Gero viešojo administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1445-502/2021). Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018; 2021 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1618-556/2021). Kadangi Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymas su naujais svarbiais argumentais, faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos anksčiau, Atsakovo liko neįvertintos, taipogi negalima laikyti, kad Atsakovas tinkamai ir detaliai išnagrinėjo Pareiškėjos situaciją, įvertino Pareiškėjos pateiktus dokumentus, laikėsi gero viešojo administravimo principo, vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti, kad Ginčijamas raštas2 yra teisėtas.