Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-23 · Civilinė byla Nr. 2A-617-123/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-23
Bylos Nr.
2A-617-123/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
UAB „Vitės valdos“
Atsakovas
V. V., E. V.
Advokatai
Darius Sauliūnas, Lina Zamulskienė
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-617-123/2010

Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorijos

35.4; 35.5; 121.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant J. Ušakovai, dalyvaujant ieškovės UAB „Vitės valdos“ atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, atsakovo atstovei advokatei Linai Zamulskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vitės Valdos“ ieškinį atsakovams V. V. ir E. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovų V. V. ir E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Vitės valdo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų V. V. ir E. V. 2012,99 Lt skolą, susidariusią už buto eksploataciją, pastato administravimą, kaupiamojo mokesčio, remonto darbus ir kitas paslaugas nuo 2007-04-01 iki 2008-07-31, 63,00 Lt žyminio mokesčio ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie nuo 2007 metų nemokėjo mokesčių.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime su pareikštu turtiniu reikalavimu sutinka iš dalies ir pripažįsta namo eksploatacijos, administravimo bei kitų paslaugų 388,26 Lt išlaidas, likusios 1 624,73 Lt skolos dėl kaupiamojo namo mokesčio bei atliktų remonto darbų, nepripažįsta, nes šios lėšos buvo panaudotos šilumos punkto renovacijai bei remonto darbams, o atsakovai nuo 1997 m. lapkričio mėnesio atsijungė savo butą nuo (duomenys neskelbtini), pastato bendros šildymo sistemos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų 1 624,73 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-07-31 ir 63,00 Lt bylinėjimosi ieškovei bei priteisė iš atsakovų po 8 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, jog atsakovai neįrodė, kad bendroji sistema jiems neteikia ir nešildo vandens bei nenuneigė, kad naujasis šilumos punkte surinktas ir esantis šilumos mazgas veikia kaip vienas įrenginys. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovų lėšos yra apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. liepos mėnesio imtinai ir įrodyta byloje esančia medžiaga, todėl tenkintinos.

Atsiliepimas

Atsakovai 2009-12-18 pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog ginčas kilo dėl gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), šilumos punkto renovacijos darbų. Apeliantai nurodo, jog ieškovės 2007-07-10 akte „Dėl (duomenys neskelbtini) namo šilumos punkto rekonstrukcijos kaupiamųjų lėšų rinkimo“ reziumuojama, kad buto savininkams už stogo remonto darbus reikės sumokėti 27 000,00 Lt, todėl nėra aišku ką bendrovė organizuoja rekonstruoti ar renovuoti. Apeliantai, nurodo, jog bendraturčiai privalo mokėti išlaidas, susijusias su bendru daikto (turto) išlaikymu, tačiau išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai, atsižvelgiant į bendro turto naudojimąsi. Ieškovė atliko šiluminio punkto renovaciją. Apeliantai nuo bendro šildymo sistemos atsijungė dar 1997 m. ir bendra šildymo sistema nesinaudoja. Ieškovė, skaičiuodama rekonstrukcijos darbų išlaidas, neatsižvelgė į interesų pusiausvyrą ir visiems namo gyventojams paskaičiavo vienodai. Ieškovė, kaip administruojanti įmonė, nerūpestingai atlieka savo pareigas. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų bylos šalių pareikštų reikalavimų ir neatsižvelgė į apeliantų geranoriškumą ir bandymą išspręsti bylą taikiai. Taip pat nurodo, jog yra galimybė paskaičiuoti procentaliai kaip veikia naujai įrengtas šilumos mazgas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantai iki šiol gauna ir apmoka sąskaitas už bendrų patalpų apšildymą ir karštą vandenį. Apeliantai taip pat nurodo, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi įrodinėjimo pareiga dėl bendrosios sistemos proporcingo naudos tiekimo gyventojams negali būti perkelta vartotojui, vadovaujantis CK 6.188 str. 2 d. 18 p.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su skunde pateiktais argumentais ir laiko juos nepagrįstais ir atmestinais. Ieškovė nurodo, jog apeliantai neginčijo daugiabučio namo savininkų sprendimo dėl namo šilumos punkto renovavimo, todėl šis sprendimas jiems tapo privalomas ir yra teisingas ir teisėtas. Taip pat nurodo, jog bendraturčių pareiga tinkamai prižiūrėti, remontuoti bendrojo naudojimo objektus, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namo išlaikymui, o taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti niekaip nėra susieta su bendraturčių teise naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais bei gauti bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Todėl nepriklausomai nuo to, kiek naudos iš bendrojo naudojimo objekto gauna kiekvienas bendraturtis, jis privalo išlaikyti ir prižiūrėti šį objektą proporcingai jam priklausančiai turto daliai. Ieškovė nurodo, jog administruojančios įmonės pareigas atliko apdairiai, sąžiningai ir patalpų savininkų interesais, kadangi vadovavosi įstatymų numatytomis normomis bei visų namo gyventojų interesais. Dėl šilumos punkto procentinių dalių nustatymo, ieškovė nurodo, jog apeliantų argumentai yra nepagrįsti, kadangi šilumos punktą renovavusi įmonė pateikė labai aiškų ir jokių abejonių nekeliantį atsakymą, kad šilumos mazgas veikia kaip vienas įrenginys ir neįmanoma nustatyti jokių procentinių dalių, kuriomis jis veikia kaip šilumos transformatorius ir kuriomis kaip vandens šildymo įrenginys. Taip pat ieškovė nurodo, jog apeliantai nepagrįstai vadovaujasi CK 6.188 str. 2 d. 18 p. norma dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo, kadangi ši norma taikoma vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenimis, atsakovai V. V. ir E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Vitės valdos“, valstybės įmonė, kuri Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Atsakovams yra paskaičiuota 2 012,99 Lt įsiskolinimas nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. liepos mėnesio.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, apeliantai nurodo, kad ieškovės pateikti argumentai, jog šilumos punkto esantis šilumos mazgas veikia kaip vienas įrenginys ir neįmanoma nustatyti jokių procentinių dalių, yra visiškai nepagrįstas. Tačiau, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priešingą aplinkybę, kad galima nustatyti procentaliai kaip veikia naujai įrengtas šilumos mazgas, o vadovaujasi tik prielaida. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantai neįrodė, kad bendroji sistema jiems neteikia ir nešildo vandens bei nenuneigė, kad naujasis šilumos punkte surinktas ir esantis šilumos mazgas veikia kaip vienas įrenginys.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų, išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju, apeliantai neginčijo priimtų sprendimų dėl šilumos punkto rekonstrukcijos, todėl šie sprendimai yra teisėti ir atspindi bendrosios dalinės nuosavybės savininkų valią, todėl yra privalomi ir apeliantams.

CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Todėl apeliantų argumentas, jog išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu, turi būti paskirstomos proporcingai, atsižvelgiant į naudojimąsi bendru turtu, yra nepagrįstas ir prieštarauja proporcingumo principui. Apeliantų subjektinė teisė atsijungti nuo pastato bendros šildymo sistemos ir šiai daliai tenkančių mokėjimų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jų – kaip bendraturčių – pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrą turtą.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str. 4 d.), teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-20 sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėAlbina Pupeikienė