Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-01 · Byla Nr. N-62-876-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
N-62-876-11
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00132-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-876/2011Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00132-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 50.15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarimu K. M. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 7500 litų bauda su 490 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad K. M. 2010 m. vasario 14 d., apie 12 val. 30 min., lengvuoju automobiliu VW Passat vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Raigardo kelio postą, veiksmu ir žodžiu deklaruodamas, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, nepateikdamas prekių muitinės kontrolei, paslėpęs automobilio perdirbtame kuro bake, gabeno nedeklaruotų 490 pakelių cigarečių „FEST 7“ 3 023,30 Lt vertės, tuo pažeisdamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 str. reikalavimus. Pažeidėjo paaiškinimą kad apie įrengtą slėptuvę ir vežamas cigaretes nieko nežinojo, teismas vertino kritiškai ir atmetė, kadangi pažeidėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad pažeidėjas automobilio naudotoju buvo nuo 2010 m. sausio 15 d., iki pažeidimo padarymo dienos buvo pakankamas laikas (30 kalendorinių dienų) slėptuvės įsirengimui ir jos panaudojimui (per sieną važiuota 6 kartus).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. M. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas nevertino jo paaiškinimų, kad į Baltarusiją jis važinėjo pirkti degalų. Transporto priemone važiuodavo vienas, o vienam nuimti tokį perdirbtą kuro baką, ten paslėpti kontrabandines prekes ir vėl jį uždėti, nėra jokios galimybės. Mano, kad įsigyjant transporto priemonę joje jau buvo įrengta slėptuvė ir joje pamirštos kontrabandinės cigaretės. Apelianto nuomone, teismas pažeidė objektyvumo principą, nutarimą grindė nesvariais įrodymais, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai skyrė transporto priemonės konfiskavimą – automobilis priklauso D. G., tačiau jo teismas apie bylą neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas. K. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad nepateikdamas prekių muitinės kontrolei, paslėpęs automobilio perdirbtame kuro bake, gabeno nedeklaruotų 490 pakelių cigarečių. Apeliantas teigia, kad apie bake paslėptas cigaretes nežinojo, kadangi automobilį buvo pirkęs neseniai. Tokie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad automobilį jis įsigijo 2010 m. sausio 15 d. (b. l. 16). Byloje esanti pareiškėjo paso puslapių kopija (b. l. 14-15) patvirtina, kad 2010 m. sausio 26 d. K. M. išduota Baltarusijos Respublikos viza, galiojanti nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2010 m. kovo 4 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2010 m. vasario 14 d. (t. y. 8 dienas) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į ir iš Baltarusijos Respublikos vyko net 7 kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, jog automobilis buvo pirktas neseniai ir jis nebūtų spėjęs jo perdaryti, yra nepagrįsti – nuo automobilio įsigijimo iki pirmo jo važiavimo į Baltarusijos Respubliką praėjo beveik mėnuo, kas laikytina pakankamai ilgu laiko tarpu kuro bakui perdirbti. Taip pat pažymėtina, kad byloje esančios nuotraukos (b. l. 9-11), Institucijos pareigūno paaiškinimas (b. l. 21) patvirtina, kad per automobilio apačią buvo matyti, jog automobilio bakas didesnis. Be to, pats pareiškėjas nurodė, jog jam buvo kilę įtarimų, kadangi automobilis ėmė per daug kuro (b. l. 20). Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius dėl nežinojimo apie bake įrengtą slėptuvę ir tuo pačiu patvirtina K. M. veikoje buvus kaltę.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantas K. M. teigia, kad konfiskuota transporto priemonė jam nuosavybės teise nepriklauso. Kaip matyti iš bylos medžiagos, transporto priemonė VW Passat yra įregistruota D. G. vardu, naudotoju nurodytas K. M. (b. l. 5-6). Bet D. G. dėl savo pažeistų teisių gynimo šioje byloje nėra pareiškęs jokių reikalavimų, o apeliantas K. M. nėra įgaliotas ginti jo interesų, susijusių su nuosavybės teisės apribojimais. Be to, iš paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, jog transporto priemonę jis yra nusipirkęs, tačiau neperregistravęs.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. M. pažeidimą padarė sąmoningai, todėl atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Pagrindų tenkinti K. M. apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarimą K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius