Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.;1.2.14.13.; 1.1.8.3.; 1.1.8.13; 2.3.; 2.3.7.; 2.3.7.4

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis U kaime, Kretingos rajone, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y.

2013 m. spalio 26 d., apie 19.35 val. Kretingos rajone, Kurmaičių kaime Akmenos g. 3, maisto prekių parduotuvėje, S. T. parduotuvės pardavėjos J. R. ir S. V. akivaizdoje be priežasties garsiai necenzūriškai koliojo R. Š., jį pastūmė ir pagrasino jam fiziniu smurtu. R. Š. išėjus iš parduotuvės, S. T. jį užpuolė aikštelėje prie įėjimo į parduotuvę, ne mažiau kaip 2 kartus smogė R. Š. metaliniu strypu į galvą ir jį sužalojo, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus - nosies sumušimą su paviršine muštine žaizda - odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, nosies minkštųjų audinių patinimu; poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje. Dėl įžūlių S. T. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, kadangi nukentėjusysis R. Š. sužalotu ir sukruvintu veidu įėjęs į parduotuvę prašė iškviesti pagalbą, tokiu būdu sutrikdydamas parduotuvės pardavėjos J. R. rimtį ir įprastą darbo tvarką.

Teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu S. T. kaltę dėl inkriminuojamos veikos pripažino iš dalies. Nepripažįsta, kad sutrikdė viešą tvarką bei, kad sumušė R. Š. metaliniu strypu. Paaiškino, kad 2013-10-26 apie 19 val. iš savo namų, su pažįstamu S. V., tikslu nusipirkti maisto, atvyko į maisto prekių parduotuvę Kurmaičių kaime, Kretingos rajone. Buvo blaivus. Parduotuvėje susitiko pažįstamą neblaivų R. Š., kuris pirko maisto prekes. Jis pasakė R. Š.- „ką tu bizoriau“. Šis jam atsakė „atsiknisk ožy“ ir pasakė, kad palauks jo lauke. Neneigia, kad praeidamas pro R. Š. link parduotuvėje esančių šaldytuvų, kliudė R. Š. pečiu. Jis prekių neįgijo ir pirmas išėjo į lauką. Laukė išeinančio R. Š.. Išėjęs iš parduotuvės, ties įvažiavimu į parduotuvės kiemą, R. Š. spyrė jam į krūtinę. Gindamasis jis smogė vieną kartą R. Š. kumščiu, pataikė į smakrą, galėjo kliūti ir į nosį. Jis neturėjo metalinio strypo. Pašalinių nebuvo, įvykio niekas nematė. Po suduoto smūgio jis pasišalino iš įvykio vietos. Dėl savo padarytų neteisėtų veiksmų labai gailisi ir atsiprašo. Su pareikštais ieškiniais sutinka iš dalies ir sutinka R. Š. atlyginti 1000 Lt neturtinės žalos. Jis atlygino 153,70 Lt civilinį ieškinį Klaipėdos TLK.

Be to, jog teisiamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, jo kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinusiais įrodymais, t.y. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymais, liudytojų parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada bei kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2013-10-26 apie 19.35 val. buvo maisto prekių parduotuvėje Kretingos rajone, Kurmaičių kaime Akmenos g. 3. Pirko maisto prekes. Parduotuvėje buvo jis ir pardavėja J. R.. Vienu metu į parduotuvę įėjo buvęs draugas S. T.. Kiek vėliau į parduotuvės vidų įėjo S. V.. Būnat parduotuvėje, S. T. jam įžeidžiančiai pasakė „ką tu bizoriau“. Jis atsakė- „atsiknisk ožy“. Po šių žodžių, S. T. praeidamas pro jį, tyčia užkliuvo pečiu. Žodžiu pagrasino, jog išsiaiškins lauke. Viską girdėjo pardavėja J. R.. Jis susimokėjo už prekes ir ėjo namo. Išėjęs iš parduotuvės pamatė S. T., kuris stovėjo apie 7 metrus nuo parduotuvės durų. Ar kas dar buvo lauke, jis nematė. Pastebėjo, kad S. T. rankoje laikė apie 60 cm ilgio metalinį strypą. Jam reikėjo praeiti pro S. T.. Einant pro S. T. šis, nieko nesakęs, smogė strypu į galvos sritį. Jis kaire ranka sureagavo į smūgį, todėl smūgis kliuvo į kairės rankos dilbį. S. T. nieko nelaukdamas smogė strypu dar kartą. Jis į smūgį nesureagavo, todėl smūgis kliuvo į nosį. Ėmė stipriai bėgti kraujas. Jis grįžo į parduotuvę ir pardavėjos paprašė iškviesti med. pagalbą bei policiją. Įvykio metu aplinkui buvo pašalinių žmonių, kas jie buvo, neįsidėmėjo. Jis nesmurtavo S. T. atžvilgiu. Įvykio metu jis buvo neblaivus, bet įvykio aplinkybes atsimena gerai. Mano, kad įvykio metu S. T. buvo neblaivus. Dėl S. T. veiksmais padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jis reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro dėl sužalojimo patirtas fizinis skausmas, nes skaudėjo dilbis ir nosis, apie savaitę buvo sutinęs veidas, paakyje mėlynė bei įvairūs nepatogumai.

Liudytoja J. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji dirba pardavėja A. V. maisto prekių parduotuvėje Kretingos rajone, Kurmaičių kaime Akmenos g. 3. 2013-10-26 apie 19-20 val. į maisto prekių parduotuvę atėjo R. Š.. Pastarasis pirko maisto prekes. Vienu metu į parduotuvę įėjo S. T.. Kiek vėliau į parduotuvės vidų įėjo S. V.. Būnat parduotuvėje, S. T. R. Š. adresu pasakė „ką tu bizoriau“. R. Š. atsakė- „atsiknisk ožy“. Po šių žodžių, S. T. praeidamas pro R. Š., tyčia užkliuvo jį pečiu. S. T. išvadino R. Š. necenzūriniais žodžiais. Ji liepė abiem liautis ir nekelti triukšmo parduotuvėje. Po to S. T. pasakė R. Š. „na palauk, tu išeisi į lauką“ ir išėjo į lauką. R. Š. susimokėjo už prekes ir išėjo. Netrukus į parduotuvės vidų įbėgo R. Š., kuris buvo kruvinas, prašė iškviesti policiją. Sakė, kad jį lauke sumušė S. T.. Ji padavė R. Š. popierines servetėles apsivalyti kraują ir su S. V. išėjo į lauką. Matė, kad lauke stovėjo S. T. ir atsiprašinėjo R. Š. už tai, kad pastarąjį sumušė. Kad S. T. turėtų rankose metalinį strypą, nematė. Lauke buvo ir S. T. mama A. T., kuri, jai išėjus, sakė sūnui „durniau“. Dėl įvykusio konflikto viešoje vietoje buvo trumpai sutrikdytas parduotuvės darbas. Konflikto metu lauke buvo pašalinis asmuo, dėl ko, dėl įvykusio konflikto, ji negalėjo jo aptarnauti.

L. S. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2013-10-26 su šeima svečiavosi pas S. T.. Apie 19 val. S. T. paprašė jį a/m nuvežti į maisto prekių parduotuvę Kurmaičių kaime, nes pats a/m nevairuoja. Jis ir S. T. atvyko į parduotuvę. Pirmas į parduotuvę įėjo S. T.. Po jo į parduotuvę įėjo jis. Parduotuvėje buvo R. Š. ir pardavėja. Jis apžiūrinėjo prekes, todėl nematė ir negirdėjo konflikto tarp S. T. ir R. Š.. R. Š. susimokėjo už prekes ir išėjo. Netrukus į parduotuvės vidų įbėgo R. Š., kuris buvo kruvinas, prašė iškviesti policiją. Sakė, kad jį lauke sumušė S. T.. Pardavėja padavė R. Š. popierines servetėles apsivalyti kraują. Jis su J. R. išėjo į lauką. Lauke S. T. nebuvo. S. T. įvykio metu buvo blaivas, o R. Š., jo manymu, įvykio metu buvo neblaivus.

Liudytoja, kaltinamojo mama, A. T. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2013-10-26 apie 20 val. į jos namus atėjo sūnus S. T.. Atėjęs pasakė, kad ką tik susimušė su R. Š., nes šis jį parduotuvėje pavadino „ožiu“. Paprašė raktų nuo sandėliuko, nes nori pasiimti dviratį ir grįžti namo. Jos nebuvo prie parduotuvės.

2013-11-07 specialisto išvadoje Nr. G 2427/13(03) nurodyta, kad R. Š. nustatytas nosies sumušimas su paviršutine žaizda-odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, nosies minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kairiame dilbyje. Minimi sužalojimai galėjo būti patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nosį ir dilbį kietu buku daiktu. Padaryti sužalojimai padaryti 2013-10-26 paros antroje pusėje, (...) išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos (nosis, kairysis dilbis). R. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36).

S. T. psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neregistruotas (b. l. 48).

R. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 17), jam 2013-10-26 22.11 val. nustatytas 1,78 prom. girtumas ( b.l. 55).

Klaipėdos TLK civilinis ieškinys – 153,70 Lt (b. l. 41). Civilinis ieškinys sumokėtas 2013-11-25.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo S. T. ir jo gynėjos aiškinimą, kad S. T. neturėjo tikslo pažeisti viešą tvarką, o jo ir R. Š. konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų, todėl S. T. veika turi būti perkvalifikuota į LR BK 140 str. 1d.. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo S. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis pažeidė viešąją tvarką ir savo veiksmais padarė žalą. Kaltinamojo veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, visai be dingsties, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis neabejotinai sąmoningai sutrikdė visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje, t.y. maisto prekių parduotuvėje, matant ir girdint pardavėjai bei pirkėjui, necenzūriniais žodžiais išvadino R. Š., pavadino jį įžeidžiančiu žodžiu „bizoriau“, prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, t.y. pradžioje praeidamas pro R. Š.- jį tyčia pastūmė, vėliau lauke metaliniu strypu sumušė ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes po panaudoto smurto, nukentėjusysis R. Š. sužalotu ir sukruvintu veidu įėjęs į parduotuvę, prašė iškviesti pagalbą, tokiu būdu buvo sutrikdyta parduotuvės pardavėjos J. R. rimtis ir įprasta darbo tvarką. Kaltinamojo paskatos buvo chuliganiškos, be to, panaudodamas fizinį smurtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismas iš kaltinimo šalina sunkinančią aplinkybę- S. T. girtumą, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta rašytinių įrodymų, patvirtinančių S. T. girtumą nusikaltimo padarymo metu. Teisminio nagrinėjimo metu S. T. nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, o liudytojai J. R. ir S. V. nepaneigė, kad S. T. įvykio metu buvo blaivus. R. Š. aiškinimą, kad įvykio metu S. T. buvo neblaivus, teismas atmeta, nes įvykio metu R. Š. pats buvo neblaivus ir jo girtumas buvo vidutinis.

Teismas kritiškai vertina S. T. aiškinimą, kad jis sudavė tik vieną smūgį R. Š., t.y. ranka į nosį (o ne metaliniu strypu), nes šį S. T. aiškinimą paneigia nukentėjusysis R. Š., kurio parodymai nuoseklūs ir pastarasis paaiškino, kad S. T. jam sudavė metaliniu strypu du smūgius- į pirmą jis sureagavo ir atrėmė (sužalojimai kairiame dilbyje), o antras smūgis kliuvo į nosį (nosies sužalojimai), ką patvirtina specialisto išvada dėl R. Š. padarytų sužalojimų (dvi trauminio poveikio vietos (nosis, kairysis dilbis). Be to, teismas paneigia S. T. aiškinimą, kad R. Š., būdamas lauke, pirmas spyrė S. T. į pilvo sritį, nes nustatyta, kad S. T. jokie sužalojimai nepadaryti ir šią versiją sugalvojo kaip gynybinę taktiką. Šį S. T. teiginį paneigia nukentėjusysis R. Š..

Šie duomenys leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. T. nebuvo nuoširdus. Norėdamas suklaidinti pareigūnus ir teismą, sukūrė versiją, kurią pareigūnai ir teismas paneigia, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, byloje pareiškė 153,70 Lt civilinį ieškinį žalai atlyginti už nukentėjusiojo R. Š. gydymą. Teisiamasis minėtą civilinį ieškinį civiliniam ieškovui atlygino ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

N. R. Š. pareiškė civilinį 5000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro dėl sužalojimų patirtas fizinis skausmas (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), nepatogumai bei dėl padarytų nusikaltimų patirtas šokas, išgąstis, baimė, nepasitikėjimas, bendravimo su žmonėmis sumažėjimas ir kiti nepatogumai.

Teisiamasis S. T. su pareikštu ieškiniu 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti sutiko iš dalies ir sutinka atlyginti 1000 Lt neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo paaiškinimus, teismas mano, kad įvardintas 5000 Lt žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažintinas iki 3000 Lt. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, teismas atsižvelgia į tai, jog nusikaltimas nesunkus, teisiamasis sutiko atlyginti dalį neturtinės žalos. Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į kaltinamojo turtinę bei šeiminę padėtį. Kaltinamasis niekur nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio, augina nepilnamečiuos vaikus, papildomų pajamų neturi, bet yra darbingas, todėl 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir atitinka protingumo kriterijus.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas iš kaltinimo pašalino sunkinančią aplinkybę - girtumą. Teismas nelaiko teisiamojo lengvinančia aplinkybe gailėjimąsi, nes laikytina, kad S. T. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus. S. T. atlygino civilinį ieškinį Klaipėdos TLK, pripažino iš dalies nukentėjusiojo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teistumai išnykę. Šioje byloje kaltinamas tyčiniu nesunkaus nusikaltimo padarymu. Kaltinamasis buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant S. T. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteisiant S. T. paskiriant viešuosius darbus, kuriuos jis sutiko dirbti. Teismas sprendžia, kad būdamas laisvėje S. T. dirbs, todėl turės legalų pragyvenimo šaltinį. Turėdamas lėšų, S. T. atlygins padarytą žalą nukentėjusiajam.

Vadovaudamasis BPK 297, 298, 306, 432 str. ir BK 46 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti šešiais (6) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti 240 valandų, dirbant po 40 valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys.

Iš nuteistojo S. T. priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti R. Š. naudai. 3000 Lt sumą S. T. privalo atlyginti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo nuosprendžio gavimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.