Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. P. ir V. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas nustatė, kad gavus informaciją iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato apie tai, kad I. P. naudoja emocinį ir fizinį smurtą savo dukters M. P. atžvilgiu, 2019 m. spalio 23 d. nepilnametė paimta iš savo motinos ir apgyvendinta I. ir V. P. šeimoje. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintojais paskirti sutuoktiniai I. ir V. P., gyvenantys (duomenys neskelbtini), rūpybos vieta nustatyta rūpintojų gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu I. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 163 straipsnyje, už tai, kad ji, būdama atsakinga už savo vaiko M. P. auklėjimą ir priežiūrą, privalėdama užtikrinti aplinką, kurioje vaikas galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, turėdama pareigą užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalis, 3.271 straipsnio 1 dalies 1 punktas), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaiką, tai yra, laikotarpiu nuo apie 2010-07-07 iki 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamosiose vietose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų naudojo prieš M. P. fizinį smurtą – sudavė jai smūgius rankomis, kojomis, šluotos kotu, diržu, šatra į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama kūne sužalojimus, be to, sistemingai ant M. P. šaukė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, debile, daune, nevykėle, klupdydavo kampe ant kelių, liepė atsiklaupusiai virš galvos laikyti plytą, grasino padaryti invalide, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus, grasino sudeginti, nuskusti plaukus ir žirklėmis nukirpo didelę dalį plaukų, taip psichiškai gniuždė M. P., paskutinius kartus: 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, M. P. valantis dantis, šluotos kotu trenkė jai į ranką, taip nuskėlė jai dantį bei sukėlė fizinį skausmą; 2017 m. rudenį, bet ne vėliau kaip 2017-10-22, tiksliau nenustatytu laiku, šluotos kotu trenkė į ausį ir į koją, taip sukėlė jai fizinį skausmą; 2017-10-22, apie 19.00 – 20.00 val., tiksliau nenustatytu laiku ranka trenkė du kartus per galvą, šepečio kotu sudavė į ranką, tampė už plaukų, spyrė ne mažiau du kartus į kojas, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir smurto naudojimo metu ant žemės gulinčiai M. P. padarė sužalojimą – odos nubrozdinimą nugaroje, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be to, grasino sudeginti, nuskusti plaukus, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus ir naktį iš 2017-10-22 į 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, žirklėmis nukirpo didelę dalį M. P. plaukų ir dėl psichotraumuojančio ilgalaikio fizinio ir emocinio smurto I. P. sukėlė savo artimam giminaičiui – vaikui M. P. – adaptacijos sutrikimus (duomenys neskelbtini) ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas psichologas L. J. patvirtino, kad atsakovė dvylika kartų lankėsi jo konsultacijose dėl santykių su dukra M. atstatymo. I. P. motyvuota, orientuota į santykių atkūrimą, tačiau M. stipriai konfliktiška, jos jausmai perėję į neapykantos jausmą motinai, motinos ir dukters emocinis ryšys yra nutrūkęs, šiuo metu jo atkurti nėra galimybių. Mergaitė nepalankiai žiūri į jos sugrąžinimą motinai, yra išsakiusi suicidines mintis, todėl mergaitės gyvenimas kartu su mama faktiškai neįmanomas.

Nepilnametė M. P. teisme paaiškino, kad ji kategoriškai atsisako grįžti į motinos šeimą, kur ji jaučiasi nemylima, nereikalinga, nesaugi, jos įsitinimu, mamai, labiau rūpi sugyventinis nei vaikai. Ji atsisakė priimti dovanas iš mamos, nes jai jos nereikalingos. Jei teismas nuspręstų grąžinti ją mamai, ji tokio sprendimo nepaisytų ir iš motinos namų pabėgtų. Savo tėvo ji nėra mačiusi, su juo nebendrauja, jokios materialinės paramos iš jo negauna.

Liudytoja I. P. parodė, kad jos nuo 2017 m. spalio 24 d. jos šeimos globojama M. P. puikiai jaučiasi jų namuose, gerai sutaria su ja ir jos sutuoktiniu, kitais vaikais, į savo tikrąją šeimą, pas mamą M. grįžti nenori, tam priešinasi įvairiausiais būdais.

Liudytoja A. K., socialinė darbuotoja, parodė, kad atsakovė I. P. šiuo metu tinkamai tvarkosi buityje, nevartoja alkoholio, jos namuose tvarkinga, švaru, pagaminta maisto, vaikai, kurie auga jos šeimoje, prižiūrėti, aprengti pagal sezoną, aprūpinti mokykliniais reikmenimis.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad, augindama dukrą M., atsakovė I. P. nesudarė tinkamų gyvenimo sąlygų dukrai, neužtikrino saugios aplinkos, naudojo smurtą dukters atžvilgiu, tokiu būdu piktnaudžiavo motinos teisėmis ir vengė atlikti pareigas, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką dukrai. Po dukros paėmimo iš atsakovės šeimos, atsakovei nepavyko atkurti gerų santykių su dukra, dėl jos kaltės nutrūkusio emocinio ryšio. Atsakovė nenurodė aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad po kurio laiko jos ir dukros santykiai pagerės, yra galimybių jų nutrūkusiam emociniam ryšiui atkuri. Tokių aplinkybių teismui nepavyko nustatyti. Nepilnametės M. P. tėvas atsakovas V. P. yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukters auginimo ir auklėjimo, faktiškai savo dukra visiškai nesirūpina, su ja nebendrauja, jos nelanko, išlaikymo neteikia. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, jų abejingumo, asocialaus gyvenimo būdo jų nepilnametė dukra M. P. liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia atsakovams apribotina neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad M. P. rūpintojai netinkamai atlieka rūpintojų pareigas, nėra, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo M. P. gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinaisiais rūpintojais I. P. ir V. P., juos paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnametei M. P. po 80 Eur per mėnesį, nenurodo, kokie nepilnametės poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašomo priteisti išlaikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Abu atsakovai darbingo amžiaus, duomenų, kad kurio nors iš jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų nepilnametės dukters, kurios jie neaugina, poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 18 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovų priteistinas išlaikymas po 80 Eur kas mėnesį iš kiekvieno tėvo, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, suteikus jai antrinę teisinę pagalbą, šios išlaidos iš jos nepriteistinos. Iš atsakovo V. P. priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas); už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 28,80 Eur (80x12x3%=28,80) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovo priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos, t. y. 96,60 Eur (128,80x75%=96,60) (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Taip pat iš atsakovo V. P. priteistina valstybei pusė pašto išlaidų, susidariusių šioje byloje, kas sudaro 8,61 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jos laikinųjų rūpintojų I. P. ir V. P. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. rugsėjo 18 d. – iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. rugsėjo 18 d. – iki vaiko pilnametystės.

Paskirti laikinuosius rūpintojus I. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos M. P. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. P. 105,21 Eur (vieną šimtą penkis eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.