- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-28-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- UAB „Žemės vystymo fondas 11“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 28 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-500-857/2010 pagal ieškovo UAB „Žemės vystymo fondas 11“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 18 713,91 Lt skolą už privačios žemės nuomos mokestį, 922,27 Lt skolą už nesumokėtą privačios žemės mokestį, susidariusią nesumokėjus pagal tarp šalių sudarytas 2007-06-13 privačios žemės nuomos sutartis Nr. 11-ŽNS-255, Nr. 11-ŽNS-256, Nr. 11-ŽNS-257, Nr. 11-ŽNS-258, Nr. 11-ŽNS-259, Nr. 11-ŽNS-260, Nr. 11-ŽNS-261, Nr. 11-ŽNS-262, Nr. 11-ŽNS-263, Nr. 11-ŽNS-264, Nr. 11-ŽNS-265, Nr. 11-ŽNS-266, Nr. 11-ŽNS-267, Nr. 11-ŽNS-268, Nr. 11-ŽNS-269, Nr. 11-ŽNS-270, Nr. 11-ŽNS-271 bei PVM sąskaitomis faktūromis: 2009-03-27 Nr. ŽVF 11000684, 2009-11-16 Nr. ŽVF 11000740; 785,45 Lt delspinigių; 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje (b. l. 140-142) ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus – atsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovas po ieškinio pateikimo teismui dalį ieškinio reikalavimų įvykdė. Prašė priteisti iš atsakovo tik 785,45 Lt nesumokėtų delspinigių, 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 210 Lt už advokato pagalbą bei 613 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 392,73 Lt delspinigių (dėl žemės nuomos sutarčių nevykdymo) 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 601 Lt žyminio mokesčio ir 1 210 Lt advokato pagalbai apmokėti. Taip pat priteisė iš atsakovo 19,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad tarp šalių 2007-06-13 buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys: Nr. 11-ŽNS-255, Nr. 11-ŽNS-256, Nr. 11-ŽNS-257, Nr. 11-ŽNS-258, Nr. 11-ŽNS-259, Nr. 11-ŽNS-260, Nr. 11-ŽNS-261, Nr. 11-ŽNS-262, Nr. 11-ŽNS-263, Nr. 11-ŽNS-264, Nr. 11-ŽNS-265, Nr. 11-ŽNS-266, Nr. 11-ŽNS-267, Nr. 11-ŽNS-268, Nr. 11-ŽNS-269, Nr. 11-ŽNS-270, Nr. 11-ŽNS-271. Minėtų sutarčių 4.1-4.2 punktuose nurodyta, kad šalys susitarė, jog nuomos mokestis už žemės sklypo vieną žemės ūkio naudmenų hektarą yra nuo 110 iki 200 Lt (priklausomai nuo sklypo). Šalys susitarė, kad nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius metus turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Nors teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtino atsakovo turėtą įsiskolinimą, tačiau nustatyta, kad atsakovas skolą ieškovui sumokėjo po ieškinio teismui pateikimo.
Teismo nuomone, tarp šalių sudarytose žemės nuomos sutartyse numatyti 0,2 procentai delspinigių yra aiškiai per didelės netesybos ir prieštarauja tiek CK nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog dėl nesumokėtų prievolių jis patyrė nuostolių. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, netesybų dydį sumažino iki 0,1 procento. Teismo nuomone, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 ir 4 d., atsakovas privalo mokėti ieškovui 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad atsakovui įvykdžius dalį ieškovo reikalavimų, jis privalo ieškovui atlyginti sumokėtą žyminį mokestį šioje ieškinio dalyje, kadangi yra toks ieškovo prašymas (CPK 3 str. 6d., 94 str. 2d.), kas sudaro 589 Lt. Kadangi teismas delspinigius sumažino nuo 785,45 Lt iki 392,73 Lt, t. y. ieškinio reikalavimas patenkintas šioje dalyje 50 procentų, todėl žyminį mokestį priteisė ieškovui iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) – 12 Lt, viso – 601 Lt žyminio mokesčio. Be to, kadangi ieškovas turėjo išlaidų, susijusių su advokato pagalba (procesinių dokumentų rengimą) – 1 210 Lt, todėl šią sumą ieškovui priteisė iš atsakovo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pažeidė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., nes netesybas sumažino per mažai.
2. Teismas priteisė ieškovo naudai per dideles procesines palūkanas – 8,28 procentus. Tokios procesinės palūkanos yra per didelės, be to, šioje byloje netaikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kadangi atsakovas šiuo atveju nėra ūkio subjektas šio įstatymo prasme. CK nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.). Būtent CK 6.210 str. turėjo būti taikomas ir šioje byloje.
3. Teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. O būtent – nors ieškovas pateikė dokumentus, jog advokato pagalbai turėjo 1 210 Lt išlaidų, tačiau nepaisant to, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies, jis ieškovui priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne jų dalį, proporcingai patenkintų reikalavimų kiekiui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju delspinigių dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, t. y. žemės nuomos sutarčių 9.1 p., todėl atsižvelgiant vien į šią aplinkybę ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime jau sumažino sutartyse nustatytų delspinigių dydį iki 0,1 procento, atsakovas nepagrįstai ginčija priteistų delspinigių dydį, prašydamas juos sumažinti iki 0,02 procento. Be to, besąlyginis netesybų mažinimas paneigtų pačių netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, prasmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad 0,02 procentų delspinigių dydis nėra vienintelis galimas teisingas delspinigių dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad 0,1 procento ir netgi 0,2 procento delspinigių dydis yra protingas ir leidžiamas.
Vadovaujantis LR ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d., ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Atsižvelgiant į tai, kad ūkininkas traktuotinas kaip asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, darytina išvada, kad ūkininkui, įregistravusiam ūkį, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra taikytinas. Todėl, priešingai, nei nurodo apeliantas, teismas sprendime tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, priteisdamas ieškovui 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Mano, jog teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovo ir atsakovo, susijusias su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu. Šioje byloje ieškovas pateikė prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios buvo apskaičiuotos neviršijant LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintų dydžių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, jog tarp šalių 2007-06-13 buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys: Nr. 11-ŽNS-255, 11-ŽNS-256, 11-ŽNS-257, 11-ŽNS-258, 11-ŽNS-259, 11-ŽNS-260, 11-ŽNS-261, 11-ŽNS-262, 11-ŽNS-263, 11-ŽNS-264, 11-ŽNS-265, 11-ŽNS-266, 11-ŽNS-267, 11-ŽNS-268, 11-ŽNS-269, 11-ŽNS-270, 11-ŽNS-271 (b. l. 6-73). Nors šalys susitarė, kad nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius metus turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d., tačiau atsakovas sutartyse nurodytais terminais sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Iš mokėjimo nurodymo 2010-05-04 Nr. 655989 (DnB NORD bankas) (b. l. 135) nustatyta, kad atsakovas su ieškovu dalinai atsiskaitė, t. y. pervedė ieškovui 19 636,18 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisė 392,73 Lt delspinigių, t. y. teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, netesybų dydį sumažino iki 0,1 procento, kai tuo tarpu ieškovas prašė priteisti 785,45 Lt nesumokėtų delspinigių (0,2 procentus). Be to, teismas priteisė 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 601 Lt žyminio mokesčio ir 1 210 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad ieškovo naudai priteisti 0,1 procentai delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną yra baudinio pobūdžio netesybos, kurios neleistinos įstatymo, taip pat teismas priteisė ieškovo naudai per dideles procesines palūkanas bei pažeidė CPK 93 str. 2 d.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2009) išaiškinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, sprendimą motyvavo tuo, kad šalių sudarytose žemės nuomos sutartyse numatyti 0,2 procentai delspinigių yra aiškiai per didelės netesybos ir prieštarauja tiek CK nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, be to, ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad dėl nesumokėtų prievolių jis patyrė nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, teismas netesybų dydį sumažino iki 0,1 procento.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl protingo delspinigių dydžio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė sutartį būdamos lygiateisėmis santykio dalyvėmis, o tokiu netesybų dydžiu ieškovui ir buvo užtikrintas atsakovo prievolių įvykdymas, todėl jų dar kartą sumažinimas, kaip reikalauja apeliantas, kolegijos nuomone, paneigtų pačių netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, prasmę.
Kaip matyti, atsakovas V. T. yra ūkininkas, kurio ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, ūkiui suteiktas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Jis užsiima ūkine komercine veikla iš žemės ūkio, siekia iš jos pelno, todėl pagal veiklos pagrindą jis laikomas ūkio subjektu, kurio atžvilgiu už netinkamą prievolių vykdymą gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873) (CK 6.37 str. 2 d). CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, t. y. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas Įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str. nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomas procesines palūkanas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (CK 6.37 str. 2 d.). Pažymėtina, jog šalys galėjo susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį, tačiau šiuo atveju to nepadarė.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas. Kaip matyti, ieškovas nuo ieškinio dalies – skolos priteisimo atsisakė, nes, pareiškus ieškinį, atsakovas geruoju sumokėjo žemės ir žemės nuomos mokestį. Tokiu būdu, ieškovas turėjo teisę į turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.), o teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti laiku, turėtų išlaidų dydis atitiko CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, bylos apimtį, sudėtingumą (yra mažesnis už maksimalius dydžius) (CPK 93 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.