Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „CUST LT“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „CUST LT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. S-2023/168 (7-2023/152) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 1AE-446 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 18KP-16-168 (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas); 4) perduoti skundą nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad Vilniaus TM sprendimu pripažino neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal 2022 m. liepos 25 d. tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tranzito deklaracija), kuria atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 3 001 Eur muito, 10 328 Eur PVM bei 33 Eur muito delspinigių ir 657 Eur PVM delspinigių, iš viso 14 019 Eur bei 3 998 Eur baudos. Taip pat paaiškina, kad pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą bei skundo netenkino ir patvirtino Vilniaus TM sprendimą. Nesutikdama ir su Muitinės departamento sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2023 m. spalio 24 d. sprendimu patvirtino Muitinės departamento sprendimą. Pareiškėja su Komisijos sprendimu nesutinka. Nurodo, kad Vilniaus TM sprendimu iš esmės konstatavo, jog jos importo skola muitinei atsirado Europos Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 79 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu, nes ji nepateikė Tranzito deklaracijoje nurodytų prekių paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnio 1 dalies a punktas, ir šioms prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta. Muitinės departamentas ir Komisija savo sprendimuose šiai išvadai pritarė. Skunde pažymi, kad SMK 124 straipsnio 1 dalies k punkte įtvirtinta, jog skola muitinei, atsiradusi SMK 79 straipsnio pagrindu, išnyksta, kai muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) muitų teritorijos. Pagal SMK 124 straipsnio 6 dalį skola muitinei neišnyksta tik bandžiusiam apgauti asmeniui. Pareiškėjos vertinimu, Vilniaus TM, Muitinės departamentas bei Komisija, siekdami nepalankaus susiklosčiusios situacijos vertinimo rezultato jai, be jokio įtikinamo pagrindo sprendė, esą ji bandė apgauti muitinę, nes paskirties muitinės įstaigai neva nepateikė Tranzito deklaracijos ir joje nurodytų prekių, tarp kurių esą buvo ir dvejopos paskirties prekė, todėl apskritai laikė nereikšmingais jos pateiktus įrodymus, vienareikšmiškai pagrindžiančius prekių išvežimą iš ES muitų teritorijos ir tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjos įsitikinimu, nurodytas vertinimas yra visiškai nepagrįstas. Tranzito deklaracijoje nurodytos prekės kartu su pačia deklaracija buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą (Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą) transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina muitinės įstaigai pateiktas 2022 m. liepos 25 d. eksporto manifestas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Eksporto manifestas), kuriame buvo nurodyta ir Tranzito deklaracija bei kuris buvo užbaigtas 2022 m. liepos 29 d. Tuo tarpu tariamos dvejopos paskirties prekė („Padengimas iš plastiko“), sudaranti tik mažąją dalį iš ginčo prekių, buvo deklaruota Tranzito deklaracijoje ir būtent iš šios deklaracijos duomenų, neatlikusi jokio papildomo tyrimo, Vilniaus TM sprendė apie šios prekės dvejopą paskirtį. Esant tokioms aplinkybėms, išvados, kad ji bandė apgauti muitinę, yra visiškai nelogiškos ir nieko nepagrįstos, nes ji muitinei pateikė visą būtiną informaciją ir pristatė ginčo prekes į paskirties muitinės įstaigą. Pareiškėja nesutinka su skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada, kad ji netinkamai užbaigė tranzito procedūrą. Teigia, kad su skundais pateikė: Eksporto manifestą; 2022 m. liepos 25 d. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) Nr. 022/0091 su originaliais Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos muitinių spaudais; 2022 m. liepos 30 d. Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. Rusijos Federacijos muitinės elektroninės importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, patvirtintas šių įstaigų; Rusijos Federacijos Maskvos muitinės posto viršininko pavaduotojo 2023 m. kovo 23 d. rašto Nr. 56-15/0768 originalą. Mano, kad šie įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją buvo užbaigta ir Tranzito deklaracijoje nurodytos prekės buvo išvežtos iš ES muitų teritorijos. Skunde pabrėžia, kad Komisija šią, tinkamą tranzito procedūros užbaigimo, aplinkybę ignoravo, konstatuojant, jog esą negalima įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu. Pareiškėjos nuomone, toks Komisijos atmestinis įrodymų vertinimas nėra pagrįstas. Komisija, neva nustatydama ginčo prekių ne pristatymo į paskirties muitinės įstaigą ir jų paėmimo iš muitinės priežiūros faktą, rėmėsi ne surinktų ir pateiktų įrodymų visuma, bet niekuo nepagrįstu teiginiu, jog esą negalima įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu, tačiau, kokios konkrečios priežastys lemia abejones šiais dokumentais, taip ir neatskleidė. Pareiškėjos manymų, jos pateiktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad prekės buvo išgabentos iš ES muitų teritorijos ir net hipotetiškai negalėjo būti paimtos iš muitinės priežiūros. Skundą nagrinėjusios institucijos visiškai neatsižvelgė į šį prekių judėjimą bei nepaneigė fakto, jog prekės fiziškai buvo išgabentos iš ES teritorijos. Pareiškėja taip pat nesutinka su sprendimuose padaryta išvada, jog Tranzito deklaracijoje nurodytos prekės, išgabentos iš ES muitų teritorijos, negali būti laikomos muitinės administruojamų mokesčių objektu. Teigia, kad Tranzito deklaracijoje nurodytos prekės yra fiziškai išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl šias prekes apmokestinti importo PVM Lietuvoje nėra jokio teisinio pagrindo.

2. Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal SMK 233 straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022 m. liepos 30 d. Per nustatytą terminą Vilniaus TM Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (8.1/16) - 2V - 9996 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tyrimo eigoje procedūros vykdytojas kaip alternatyvų tranzito procedūros užbaigimo įrodymą, nurodytą Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje, pateikė Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Tyrimo metu taip pat buvo gautas paskirties muitinės įstaigos – Šalčininkų kelio posto atsakymas, kad nei prekės, nei tranzito lydintysis dokumentas T1 Nr. (duomenys neskelbtini) muitinei pateikti nebuvo. Pažymi, kad skola muitinei atsiranda jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne ES prekių įvežimu į ES muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Nurodo, kad Vilniaus TM nustatė, kad prekės, kurios buvo gabenamos pagal Tranzito deklaraciją, kartu su Tranzito deklaracija nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne ES prekėms. Paaiškina, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant ES tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant ES tranzito procedūros užbaigimą. Nei tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (toliau – ir CMR važtaraštis), nei komercinės sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje. Pažymi, kad Vilniaus TM išnagrinėjusi turimus dokumentus, nustatė, kad nurodytoje T1 deklaracijoje yra deklaruota dvejopo naudojimo prekė – „Padengimas iš plastiko Bi Component P9/PTFE FR“ (KN kodas (duomenys neskelbtini)), kurios išvežimui iš ES reikalingas leidimas, kaip nustatyta 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 821/2021, nustatančio Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą, 3 straipsnyje. Todėl Vilniaus TM padarė išvadą, kad nepateikus prekių kartu su Tranzito deklaracija paskirties muitinės įstaigai, pareiškėja bandė apgauti muitinę, siekiant išvengti prekių muitinio tikrinimo paskirties muitinės įstaigoje – Šalčininkų kelio poste. Tyrimo eigoje procedūros vykdytojas kaip alternatyvų tranzito procedūros užbaigimo įrodymą, nurodytą Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje, pateikė Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Atsakovas pabrėžia, kad prekių išvežimo iš ES faktas lemtų skolos muitinei išnykimą pagal SMK 124 straipsnio 1 dalies (k) punktą tik tuo atveju, jei asmens veiksmuose nebūtų pastebėta jokių bandymo apgauti požymių, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju SMK 124 straipsnio 1 dalies (k) punkto nuostatos netaikytos, kadangi, nepateikiant T1 deklaracijos ir prekių paskirties muitinės įstaigai, siekiant išvengti prekių muitinio tikrinimo, pareiškėja apgavo muitinę. Todėl Vilniaus TM taikė SMK 124 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią, kad skola muitinei neišnyksta bandžiusiam apgauti asmeniui ar asmenims. Todėl prekių nepateikimas paskirties muitinės įstaigai – Šalčininkų kelio postui sukėlė skolos muitinei atsiradimą pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo to, ar prekės buvo išgabentos iš ES, ar ne. Paaiškina, kad Vilniaus TM, atsižvelgdama į tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, bei vadovaujantis SMK 233 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją, nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje (prekių pateikimas paskirties muitinės įstaigai), neįvykdytos. Taip pat atsiliepime paaiškina, kad įforminus išorinio tranzito procedūrą ne ES prekės gali būti gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos vietos į kitą joms netaikant: importo muito; kitų privalomųjų mokėjimų, numatytų kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose; prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į ES muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos. Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja, kad elektroninis eksporto manifestas gali būti teikiamas Lietuvos Respublikos išvežimo muitinės įstaigai, kai eksportuojamas (reeksportuojamas) prekes ketinama išgabenti iš ES muitų teritorijos vienu iš būdų, nurodytų Taisyklių 5.1.2 papunktyje, t. y. jas perkrovus į kitą transporto priemonę ir gabenant kaip vieną prekių siuntą, arba atskiromis dalimis, arba kaip jungtinį eksportuojamų (reeksportuojamų) prekių krovinį. Vadovaujantis SMK 269 ir 270 straipsniais, eksporto procedūra įforminama iš ES muitų teritorijos išvežamoms ES prekėms. Iš ES muitų teritorijos išvežant ne ES prekes, kompetentingai muitinės įstaigai turi būti pateikta reeksporto deklaracija, tačiau ši nuostata netaikoma prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra ir kurios vežamos tik per ES muitų teritoriją. Atsakovo vertinimu, pareiškėja vykdydama išorinio tranzito procedūrą, bei įformindama elektroninį eksporto manifestą, pažeidė aukščiau išvardintas teisinio reguliavimo nuostatas, o, nepateikus prekių kartu su Tranzito deklaracija paskirties muitinės įstaigai, bandė apgauti Vilniaus TM, siekiant išvengti prekių muitinio tikrinimo paskirties muitinės įstaigoje. Nurodo, kad pagal SMK kodekso 124 straipsnio 1 dalį importo arba eksporto skola muitinei, be kitų atvejų, išnyksta ir kai ji yra atsiradusi pagal SMK 79 straipsnį ir muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš ES muitų teritorijos. Tačiau, vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi, ši nuostata netaikoma asmeniui, bandžiusiam apgauti muitinę. Atsižvelgiant į tai, kad Tranzito deklaracijoje buvo deklaruota dvejopo naudojimo prekė – „Padengimas iš plastiko Bi Component P9/PTFE FR“ (KN kodas (duomenys neskelbtini)), kurios išvežimui iš ES reikalingas leidimas, kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES) Nr. 821/2021 3 straipsnyje, todėl pareiškėja, vykdydama išorinio tranzito procedūrą, nepagrįstai įformindama elektroninį Eksporto manifestą, bei nepateikdama prekių kartu su Tranzito deklaracija paskirties muitinės įstaigai, bandė apgauti muitinę, siekiant išvengti prekių muitinio tikrinimo paskirties muitinės įstaigoje – Šalčininkų kelio poste. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjos pateikti alternatyvūs įrodymai nėra priimtini, nes nėra galimybės įsitikinti jų autentiškumu. Muitinės departamentas atsiliepime nesutinka su pareiškėja, kad Vilniaus TM išvada apmokestinti iš Lietuvos Respublikos išgabentas prekes PVM mokesčiu yra nepagrįsta, nes nebuvo įvykdytos importo PVM taikymo sąlygos – tranzitu gabenta prekė nepateko į Lietuvos Respublikos ekonominę apyvartą. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 123 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad ne ES prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į ES teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtos į ES teritoriją ne ES prekės laikinai saugomos, joms įforminama laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo įvežimo visai neapmokestinant importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra. Pastaraisiais atvejais laikoma, kad ne ES prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, jeigu nustojus taikyti laikinąjį saugojimą ar minėtąsias procedūras prekės tebėra šalies teritorijoje. PVM įstatymo 14 straipsnio 13 punktas nustato, kad prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus ES teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus. Kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas SMK nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola muitinei, jeigu prekėms šie muitai būtų taikomi. Nepagrįstai sumokėto PVM grąžinimą (atsisakymą išieškoti) reglamentuoja PVM įstatymo 121 straipsnio nuostatos, t. y. vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis išnyksta SMK 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Pažymi, kad pareiškėjai skola muitinei išnyktų vadovaujantis SMK 124 straipsnio 1 dalies k punktu. Atsakovo vertimu, nėra pagrindo teigti, kad neišnykus skolai muitinei pagal SMK 124 straipsnio 6 dalį, išnyksta prievolė mokėti importo PVM ar, kad apmokestinant ginčo prekes importo PVM buvo nesilaikyta minėtų įstatymo nuostatų. Taip pat pažymi, kad ginčo atvejis neįtrauktas ir į Atvejų, kai už importuojamas prekes sumokėtas pridėtinės vertės mokestis ir (arba) akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kai nepagrįstą.

Atsiliepime pritarė atsakovo Muitinės departamento pozicijai ir pateikė iš esmės tokius pačius argumentus. Papildomai pažymėjo, jog nustatė, kad ne ES prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne ES prekėms. Todėl laikytina, kad ne ES prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Tinkamas tranzito procedūros vykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas, sąlygojantis šios procedūros užbaigimą, pagal SMK nuostatas siejamas ne su tranzitu gabenamų prekių perdavimu vežėjui arba jų išvežimu iš ES muitų teritorijos, bet būtent su prekių, kartu su Tranzito deklaracija, pristatymu į paskirties muitinės įstaigą. Atsiliepime nesutinka su pareiškėjos argumentu dėl to, kad importo PVM apskaičiuotas nepagrįstai, nes gabentos prekės nepateko į Lietuvos Respublikos ekonominę apyvartą. Teigia, jog pareiškėja kaip tranzito procedūros vykdytoja, neįvykdė SMK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos – nepristatė ginčo prekių ir būtinos informacijos į paskirties muitinės įstaigą. Todėl pareiškėjos veiksmuose nustatytas bandymas apgauti muitinę, siekiant išvengti prekių muitinio tikrinimo paskirties muitinės įstaigoje, dėl to pareiškėjo pateiktų alternatyvių tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančių įrodymų nevertino, akcentuojant, kad prekių nepateikimas paskirties muitinės įstaigai – Šalčininkų kelio postui sukėlė skolos muitinei atsiradimą pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo to, ar prekės buvo išgabentos iš ES muitų teritorijos, ar ne. Tad, muitinės institucijos pagrįstai nepripažino tinkamais pareiškėjos pateiktų alternatyvių rašytinių įrodymų dėl ES tranzito procedūros užbaigimo. Mano, kad Muitinės departamentas ir Komisija, nagrinėjant pareiškėjos skundus dėl šio mokestinio ginčo, sutiko su jos padaryta išvada dėl pareiškėjos bandymo apgauti muitinę.

- pareiškėjos atstovas skundą ir jame nurodytus argumentus pilnai palaikė;

- atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjai už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 3 001 Eur muito, 10 328 Eur PVM bei 33 Eur muito delspinigių ir 657 Eur PVM delspinigių, iš viso 14 019 Eur, bei paskirta 3 998 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. 2022 m. liepos 25 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms: „Lanksčios membranos iš plastiko Porelle Dry PD-1“ (KN kodas (duomenys neskelbtini); 1027 kg.) ir „Padengimas iš plastiko Bi Component P9/PTFE FR“ (KN kodas (duomenys neskelbtini); 33 kg.) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją.

Su Tranzito deklaracija prekės, kurios atvyko iš Didžiosios Britanijos į Bendrovės įgaliotą gavėjo vietą su Tranzito deklaracija buvo reeksportuojamos į Rusijos Federaciją. Tranzito procedūros vykdytojas – Bendrovė (UAB „Cust LT“) turi leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Leidimo duomenys užregistruoti Garantijų valdymo sistemoje, garantijos referencinis numeris (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą (LTVK3000). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. liepos 30 d.; prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022 m. liepos 30 d.

6.2. Vilniaus TM NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir apie baigtą tranzito procedūrą, tad Vilniaus TM pradėjo tyrimą.

Apie pradėtą tyrimą, Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-9996 informavo procedūros vykdytoją (Bendrovę), prašydama procedūros užbaigimo įrodymui, pateikti alternatyvius dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

6.3. Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (8.2/16)-lKP-390 užklausė paskirties muitinės įstaigą – Šalčininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal Tranzito deklaraciją, pateikimo muitiniam tikrinimui.

Šalčininkų kelio posto viršininkas 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 22VK30S-027 informavo, kad nei prekės, nei Tranzito deklaracija su lydinčiais dokumentais muitinei nebuvo pateikti.

6.4. Vilniaus TM atlikusi tyrimą, vadovaudamasi SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, 2 dalies (a) punktu, 3 dalies (a) punktu, 87 straipsnio 2 dalimi, 215 straipsnio 2 dalimi, 233 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 42 straipsnio 1 dalimi, 2 d. (a) punktu, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SMK nuostatos, 77 straipsnio (a) įtrauka, PVM įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi ir 140 straipsniu, 2023 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją, nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje (prekių pateikimas paskirties muitinės įstaigai), neįvykdytos.

Vilniaus TM sprendimu, be kita ko, nusprendė: 1) pripažinti, kad tyrimas dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo baigtas 2023 m. vasario 28 d.; 2) pripažinti, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal Tranzito deklaraciją, atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 3 001 Eur muito ir 10 328 Eur PVM. Skolos muitinei atsiradimo data laikyti 2022 m. liepos 31 d. Skolos atsiradimo vieta – Vilniaus TM veiklos zona. Skolininkas – UAB „Cust LT“; 3) skirti Bendrovei 3 998 Eur baudos. Vilniaus TM taip pat priskaičiavo 33 Eur muitų delspinigių ir 657 Eur PVM delspinigių.

6.5. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Vilniaus TM sprendimu, kreipėsi į Muitinės departamentą.

Muitinės departamentas, vadovaudamasis MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2023 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti Vilniaus TM 2023 m. vasario 28 d. sprendimą.

6.6. Bendrovė nesutikdama ir su Muitinės departamento sprendimu, 2023 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Komisiją.

Tačiau Komisija 2023 m. spalio 24 d. sprendimu nusprendė patvirtinti Muitinės departamento 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą.

7. Pareiškėja nesutikdama su Vilniaus TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja, turinti leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui, vykdė muitinio tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją. Su nurodyta Tranzito deklaracija prekės, kurios atvyko iš Didžiosios Britanijos, buvo reeksportuojamos į Rusijos Federaciją. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą; tranzito terminas – 2022 m. liepos 30 d.

9. Vadovaujantis SMK 233 straipsnio 1 dalimi už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas (nagrinėjau atveju – pareiškėja). Jis atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teises aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, 1aikymąsi. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

10. Nagrinėjamu atveju, minėta, prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022 m. liepos 30 d. Tačiau Vilniaus TM nustatė, kad nei prekės, nei Tranzito deklaracija su lydinčiais dokumentais muitinei nebuvo pateikti.

11. Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktu skola muitinei atsiranda jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

12. Taigi, byloje nustatyta, kad prekės, kurios buvo gabenamos pagal Tranzito deklaraciją, kartu su Tranzito deklaracija nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o tai reiškia, jog šioms prekėms įforminta muitinės tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Be to, pabrėžtina, kad muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Tad visiškai pagrįstai muitinė konstatavo, kad dėl prekių ir Tranzito deklaracijos nepateikimo paskirties muitinės įstaigai atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.

13. Pareiškėja teigia, kad ji ginčo prekes pristatė į paskirties muitinės įstaigą transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); tai vienareikšmiškai patvirtina šiai muitinės įstaigai pateiktas Eksporto manifestas.

Teismas, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja iš viso neturėjo teisės teikti Eksporto manifesto. Plačiau dėl to pasisakyta šio teismo sprendimo 16 punkte. Antra, pareiškėja vykdė išorinio tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją. Tad muitinės paskirties įstaigai turėjo būti pristatytos prekės su Tranzito deklaracija, o ne teikiant Eksporto manifestą. Pabrėžtina, kad už tinkamą tranzito procedūros įforminimą buvo atsakinga būtent pareiškėja. Tad atsakovui nepateikus būtent Tranzito deklaracijos su ginčo prekėmis, - muitinė visiškai pagrįstai konstatavo, kad įforminta muitinės tranzito procedūra nebuvo užbaigta.

14. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja, sutinkamai su Įgyvendinimo reglamento 312 straipsniu, teikė muitinei alternatyvius įrodymus, jos nuomone, patvirtinančius tiek tranzito procedūros užbaigimą, tiek fizinį prekių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos.

15. Teismas pažymi, kad Vilniaus TM, išnagrinėjusi turimus dokumentus, nustatė, kad nurodytoje Tranzito deklaracijoje yra deklaruota dvejopo naudojimo prekė – „Padengimas iš plastiko Bi Component P9/PTFE FR“ (KN kodas (duomenys neskelbtini)), kurios išvežimui iš ES reikalingas leidimas, kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES) Nr. 821/2021 (2021-05-20) 3 straipsnyje. Nors pareiškėja teigia, kad šią aplinkybę dėl dvejopos paskirties prekės muitinė nustatė neatlikusi jokio tyrimo, tačiau pažymėtina, jo pati pareiškėja užkirto muitinei kelią išsamiau įvertinti minėtos prekės paskirtį, nes jų nepateikė, kartu su Tranzito deklaracija, muitinės paskirties įstaigai, o siekdama išvengti jų tikrinimo pateikė Eksporto manifestą.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai yra išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu; be to, ji turi AEO sertifikatą, kuriuo suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas, todėl Bendrovė yra muitinės palankiau vertinama muitinio tikrinimo požiūriu, atliekant fizinį ir dokumentinį tikrinimą.

Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes sutiktina su muitinės padaryta išvada, kad Bendrovė, nepateikdama prekių, tarp kurių buvo ir dvejopo naudojimo prekės, kurių išvežimui iš ES reikalingas leidimas, kartu su Tranzito deklaracija paskirties muitinės įstaigai, - bandė apgauti muitinę, siekiant išvengti prekių muitinio tikrinimo paskirties muitinės įstaigoje (Šalčininkų kelio poste).

16. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įforminus išorinio tranzito procedūrą ne Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą joms netaikant: importo muito; kitų privalomųjų mokėjimų, numatytų kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose; prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.

Taisyklės reglamentuoja, kad elektroninis eksporto manifestas gali būti teikiamas Lietuvos Respublikos išvežimo muitinės įstaigai, kai eksportuojamas (reeksportuojamas) prekes ketinama išgabenti iš Sąjungos muitų teritorijos vienu iš būdų, nurodytų Taisyklių 5.1.2 papunktyje, t. y. jas perkrovus į kitą transporto priemonę ir gabenant kaip vieną prekių siuntą, arba atskiromis dalimis, arba kaip jungtinį eksportuojamų (reeksportuojamų) prekių krovinį.

Vadovaujantis SMK 269 ir 270 straipsniais, eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Iš Sąjungos muitų teritorijos išvežant ne Sąjungos prekes, kompetentingai muitinės įstaigai turi būti pateikta reeksporto deklaracija, tačiau ši nuostata netaikoma prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra ir kurios vežamos tik per Sąjungos muitų teritoriją.

Atsižvelgiant į tokį teisinį muitinio tranzito ir eksporto procedūrų reglamentavimą, sutiktina su Muitinės departamento argumentu, kad Bendrovė, vykdydama išorinio tranzito procedūrą, bei įformindama elektroninį Eksporto manifestą, pažeidė aukščiau išvardintas teisinio reguliavimo nuostatas, o nepateikus prekių kartu su Tranzito deklaracija paskirties muitinės įstaigai, bandė apgauti muitinę, siekiant išvengti prekių muitinio tikrinimo paskirties muitinės įstaigoje.

17. Pagal SMK 124 straipsnio 1 dalies k punktą importo arba eksporto skola muitinei, be kitų atvejų, išnyksta ir kai yra atsiradusi pagal SMK 79 straipsnį bei muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Tačiau minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ši nuostata netaikoma asmeniui, bandžiusiam apgauti muitinę.

18. Nagrinėjamu atveju, minėta, nustatyta, kad Bendrovė bandė muitinę apgauti. Tad ginčo atveju SMK 124 straipsnio 1 dalies k punkto nuostata netaikoma. Todėl pareiškėjos prekių, kartu su Tranzito deklaraciją, nepateikimas paskirties muitinės įstaigai – Šalčininkų kelio postui, sukėlė skolos muitinei atsiradimą pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo to, ar prakės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, ar ne. Tuo pačiu tai reiškia, kad pareiškėjos teikti dokumentai, sutinkamai su Įgyvendinimo reglamento 312 straipsniu, nagrinėjamu atveju yra neaktualūs ir nereikšmingi, nes pats prekių išgabenimo faktas, konstatavus pareiškėjos siekį apgauti muitinę, nėra teisiškai reikšmingas. Tad ir pareiškėjos argumentai, kad Komisija netinkamai vertino pateiktus įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pareiškėja teigia, kad fiziškai išgabenus Tranzito deklaracijoje nurodytas prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, šios prekės negali būti laikomos muitinės administruojamų mokesčių (PVM) objektu.

20. PVM įstatymo 14 straipsnio 13 punktas nustato, kad prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus ES teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus. Kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas SMK nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola muitinei, jeigu prekėms šie muitai būtų taikomi.

Pagal PVM įstatymo 121 straipsnio 2 dalį prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis išnyksta SMK 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

21. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, sutiktina su Muitinės departamento argumentu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai skola muitinei galėtų išnykti SMK 124 straipsnio 1 dalies k punkto pagrindu. Tačiau, kaip anksčiau nustatyta, pareiškėja siekė muitinę apgauti, tad SMK 124 straipsnio 1 dalies k punkto nuostata netaikoma ir šiuo pagrindu pareiškėjai skola negali išnykti (SMK 124 straipsnio 6 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai skola muitinei neišnyksta nurodytu pagrindu, tad nėra ir jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjai išnyksta prievolė mokėti importo PVM ar, kad apmokestinant ginčo prekes importo PVM buvo nesilaikyta minėtų įstatymo nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad ginčo atvejis neįtrauktas ir į Atvejų, kai už importuojamas prekes sumokėti pridėtinės vertės mokestis ir (arba) akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330.

22. Pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti dėl apmokestinimo PVM netaikymu remiasi skunde nurodomais atitinkamais ES Teisingumo Teismo sprendimais (byla Nr. C-275/18; Nr. C-563/12; Nr. C-26/18; ir kt.).

Tačiau teismas susipažinęs su minėtais sprendimais pažymi, kad nagrinėti atvejai nėra identiški, nes ten nebuvo nustatyta aplinkybė, jog tranzito procedūros vykdytojas siekė muitinę apgauti, kaip yra šioje nagrinėjamoje byloje. Tad minėti sprendimai yra neaktualūs nagrinėjamam ginčui.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami Vilniaus TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tad juos panaikinti nėra jokio pagrindo.

Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo dėl minėtų sprendimų panaikinimo negali būti patenkintas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (pareiškėja šį reikalavimą formuluoja kaip perduiti skundą nagrinėti iš naujo).

Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas.

24. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „CUST LT“ skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.