- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-3615-851/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00859-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. C.
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. 2015-01-09 apie 16.40 val., Vilniuje, Ateities g. 20, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, v/n. T09820, nepaliko tarpo iš šono, kliudė galinio matymo veidrodėliu priešinga kryptimi važiuojančio automobilio „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 220 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu A. C. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad važiavo baigęs klientų aptarnavimą į kitą adresą link Didlaukio 63-65. Oras buvo labai blogas, plikledis, be to kamštis, daug žmonių. Toje vietoje buvo 150 m atstumas, kur galima statyti automobilį prie bordiūro 75 laipsnių kampu. Važiavo mergina su BMW X5, jo greitis buvo apie 7 km/val., BMW važiavo šiek tiek greičiau. BMW važiavo per arti, užkabino apie pusantro centimetro, jo automobilio veidrodėliai automatiškai užsilenkė. Sustoti vietoje jis negalėjo, nes buvo didelė galimybė padaryti „domino“ efektą, pavažiavo 40 metrų, kur buvo kišenė, apsisuko, privažiavo atgal pažiūrėti, kas ten darosi su BMW automobiliu. Pamatė, kad BMW stovėjo 60 cm nuo bordiūro - tai tikrai didelis atstumas. Mergina minėjo, kad nematė bordiūro, nes ten buvo prisnigę. Jis BMW vairuotojai pasakė, kad yra nekaltas. Mano, kad dėl automobilių veidrodėlių kontakto yra kalta BMW vairuotoja. Veidrodėliai kontaktavo iš kairės pusės, jo automobiliui nebuvo jokio pažeidimo ant veidrodėlio, bet BMW buvo nukritusi plastmasinė detalė. Su BMW vairuotoja neišsiaiškino, kas kaltas, kai abu vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio, negalima traukti savo transporto priemonės, tačiau jis ten stovėti negalėjo, buvo užblokuotas visas Romerio rajonas, reikėjo patraukti automobilį, o BMW vairuotoja jam nepasakė, kad kvies policiją, nors ir nesakė, kad neturi pretenzijų. Jis išvažiavo, o po 3 val. atvažiavo policija ir surašė protokolą. Kai atėjo prie BMW automobilio, mergina nepasakė, kad kvies policiją, tuo atveju nebūtų išvažiavęs.
Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji E. M. paaiškino, kad eismo įvykis įvyko prie Romerio universiteto. Ji važiavo dešine puse, pažeidėjas - kaire ir jie tiesiog negalėjo prasilenkti, ten siaura gatvė, vienoje pusėje buvo daug sniego. Asmuo užkliudė jos automobilio veidrodėlį. Kai pajuto kontaktą su veidrodėliu, iškart sustojo, galvojo, ką daryti. Kito automobilio vairuotojas nuvažiavo toliau, apsisuko ir atvažiavo link jos, jie pakalbėjo, tačiau nieko nesutarė, jis negalėjo suprasti, kad ji neturi pretenzijų, ji tuo metu vyrui skambino ir klausė, ką daryti. Ji mano, kad jos automobilį kliudė, kadangi jos automobilio veidrodėlis susilenkė ir sulūžo, bet galėjo būti ir jos kaltė, nėra užtikrinta, kad eismo įvykis įvyko dėl pažeidėjo kaltės, tačiau tą reikėjo išmatuoti ir pažiūrėti, o pažeidėjas apsisuko ir išvažiavo. Ji paskambino į policiją. Atvykus pareigūnams, ji nebuvo niekur pajudėjusi, automobilis užblokavo net visą gatvę, nes buvo piko metas. Jeigu žmogui pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra taxi veikla, tad atimti teisių nereikia.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad yra vyr. patrulis, tą dieną gavo pranešimą apie eismo įvykį, iš kurio pasišalino kitas automobilis. Atvykus į vietą, BMW vairuotoja paaiškino, kad kitas automobilis kliudė BMW X5, vairuotojas atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. BMW vairuotoja paaiškino, kad ji sustojo praleisti automobilio ir kad automobilis kliudė jos veidrodėlį.
Nors A. C. nepripažino kliudęs kitą transporto priemonę ir ją apgadinęs bei pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, be teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiosios bei liudytojo parodymų, jo kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 29), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios automobilio 4,8 m pločio kelio dalyje, kurioje buvo galima važiuoti, labiausiai išsikišusi dalis yra 1.8 m nuo dešinio kelkraščio, taigi A. C. automobilis galėjo judėti 3 m. pločio kelio dalyje (b. l. 6--7), nukentėjusiosios E. M. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 10), M. R. paaiškinimu (b. l. 9), A. C. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 15-16), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 19-20), fotolentele (b. l. 21), kitais rašytiniais bylos dokumentais. Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad, A. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., įpareigojantį vairuotoją palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, ir 220 p. kuriame įtvirtinta eismo įvykio įforminimo tvarka (jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tokiais veiksmais A. C. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
A. C. teismo posėdžio metu laikėsi nuostatos, kad tarp jo automobilio ir automobilio BMW buvo kontaktas, užkabinti veidrodėliai, tačiau jis teigė, kad BMW vairuotoja važiavo toli nuo bordiūro ir todėl kliudė jo automobilio veidrodėlį, tai ji yra kalta dėl eismo įvykio. Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pažeidėjas paaiškino, kad apsisuko ir grįžo prie BMW automobilio, nes palikti nepatrauktą savo automobilį negalėjo dėl spūsties ir kitų automobilių, būtų užkirtęs jiems kelią ir sutrikdęs eismą visoje gatvėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad pasikalbėjo su BMW vairuotoja, ir, nors nieko nesutarė, neišsiaiškino, kas kaltas, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo. A. C. patvirtino, kad žino, jog negalima patraukti transporto priemonės iš eismo įvykio vietos, jei vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio, tačiau savo veiksmus aiškino tuo, kad nenorėjo užkirsti kelio kitiems automobiliams ir nesuprato, kad nukentėjusioji kvies policiją, todėl išvažiavo. Teismas kritiškai vertina tokius A. C. parodymais kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Manytina, kad vertinant jo parodymus, būtina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes, įvykį mačiusios liudytojos paaiškinimus bei nukentėjusiosios parodymus, nustatytus automobilių apgadinimus. Šiuo atveju tiek liudytoja M. R., tiek nukentėjusioji patvirtino, kad A. C. pastebėjo ir suprato, kad tarp automobilių veidrodėlių buvo kontaktas, nuo smūgio BMW automobilio šoninis veidrodėlis buvo beveik nulaužtas, abi transporto priemonės buvo sustojusios, pažeidėjas apsisukęs grįžo prie BMW automobilio, priėjo ir necenzūriniais žodžiais išreiškė nepasitenkinimą dėl E. M. vairavimo. Aplinkybės, kad A. C. pastebėjo pažeidimą, neneigė ir pats pažeidėjas, nurodydamas, kad po kontakto jo automobilio veidrodėlis automatiškai užlinko, bet ant jo nebuvo jokio pažeidimo, o BMW automobiliui buvo nukritusi plastmasinė detalė. Byloje esančios fotonuotraukos bei transporto priemonės apžiūros akto duomenys patvirtina, kad automobilio BMW kairės pusės šoninis veidrodėlis yra apgadintas, o paties A. C. veidrodėlio dalis yra apibrozdinta. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančios vaizdinės medžiagos (fotonuotraukų), apgadinimai tiek ant automobilio BMW, tiek ant paties A. C. vairuoto automobilio Ford yra akivaizdūs, nematyti jų pažeidėjas tiesiog negalėjo.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad A. C. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl, laikydamasis KET 220 p. reikalavimų, nepriklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Motyvuojamoji dalis
A. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, dirba taxi vairuotoju), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, manytina, kad A. C. atžvilgiu gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos skiriant švelnesnę, nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą, administracinę nuobaudą - minimalaus dydžio piniginę baudą ir mažesniam, nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui atimant teisę vairuoti transporto priemones. Taikydamas A. C. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgia į automobiliams BMW X5 ir Ford Galaxy padarytus nedidelius sugadinimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 127 str., 130 str., 286-287 str., teismas
nutaria:
A. C. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir skirti jam:
už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. C. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str., bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, AB „Swedbank“ – (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius – (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas – (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas 6030). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.