Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, institucijos, priėmusios nutarimą - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovui Algirdui Rimgailai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą nutarimą priėmusiai institucijai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyriui dėl 2013-05-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5 AM 082685 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundas, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2013-05-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5 AM 082685 motyvuojant tuo, jog jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, žala nustatyta nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymėjo, kad jog akmens skalda buvo paskleista ne bet kokiame miško plote, o tik miško kelio teritorijoje. Tokiu būdu buvo siekiama išvengti žalos atsiradimo, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, valdytojai ar savininkai privalo atlikti miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. keliuko, kuris buvo užpiltas akmens skalda, nesukūrė savavališkai, juo jau seniai yra naudojamasi susisiekimo su gretimais žemės sklypais tikslu, be to, kelias nebuvo padengtas gyvąja miško augmenija ir iki šiol nėra aišku, kam ir kokia žala buvo padaryta bei kokios vertingosios miško savybės buvo sunaikintos. Pabrėžė, kad kaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 68 straipsnyje, suformuluotas neaiškiai ir nekonkrečiai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, asmuo negali gintis nuo kaltinimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. ir jo atstovas advokatas E.Karbauskas skundą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė nutarimą panaikinti.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdžio metu su skundo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad protokolą surašant rėmėsi 2005 m. vykusia miškų inventorizacija, miškotvarkos projektu. Duomenų – kaip ir kada atsirado kelias nuo 2005 m. iki V. P. tapo minimo miško savininku (iki 2012-10-18), neturi, nes nebuvo fiksuojama.

Liudytojais apklausti M. R. ir R. S. (56-57 b.l.) teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo ginčo vietoje ir matė natūralų pravažiavimo su transporto priemone vietą, miško paklotės sunaikinimo nematė, užfiksavo, kad buvo keliukai, užpilti žvyru, iš žvyro struktūros matėsi, kad jis užpiltas ne šviežiai. Liudytojas K. S., buvęs miško savininkas, iš kurio V. P. 2012-10-18 įsigijo žemės sklypą, teismo posėdžio metu nurodė (63 b.l.) neatsimenąs – ar buvo kelias, nes visas sklypas buvo apaugęs žole – gal po ja ir buvo kelias – nematė, tačiau nurodė, kad yra kanalas, prie kurio turėtų būti privažiavimas. Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu (63-64 b.l.) nurodė, kad nematė – ar ten yra kelias – ar ne. Nurodė, kad samanų paklotės sunaikinti negalėjo, nes ten kitokie miškai, kuriuose nėra samanų paklotės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas, nutarimas naikinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. 2012-10-18 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,9477 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r.(23-26 b.l.), kuriame be visko nurodyta 6.6. ir 6.10 punktuose kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, kurie buvo nustatyti 2008-08-20 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-5818-(1.3) nuo 2008-11-04. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba 2013-03-01 pavedė atlikti patikrinimą V. P. valdomame miške, esančiame (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r. dėl savavališko miško kirtimo (16 b.l.). 2013-03-04 buvo surašytas Privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 1, kuriame A.Rimgaila nurodė, kad nesilaikoma specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nurodytų žemės nuosavybės dokumente ir miškotvarkos projekte, bei kitų aplinkosauginių reikalavimų, be to, nustatė kitus pažeidimus – nurodyta, kad sunaikinta miško paklotė, užpilant akmens skalda 505,21 kv. m miško žemės plotą (17-18 b.l.), skaičiavimą grindžia toponuotrauka, miškų kadastro žemėlapiu ir savo paskaičiavimais (20-22 b.l.). V. P. 2013-03-04 paaiškinime nurodė, kad sklypą valė nuo krūmų, vėjovartų ir ten buvusius keliukus atgaivino pažvyruodamas, su tikslu juos naudoti (27 b.l.). LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinis poskyris 2013 m. balandžio 25 d. V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 5-049826, kuriame nurodė, kad jis nuosavybės teise priklausančiame miške 2013 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r. VĮ Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paskleisdamas akmens skaldą sunaikino 505,21 kv m ploto miško paklotę ir padarė 2526,05 Lt žalą aplinkai, pažeidė LR miškų įstatymo 9 str. 2 ir 3 dalis bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 68 straipsnio 1 dalyje (11 b.l.). 2013 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą Nr. 5 AM 082685, kuriame nurodė, kad V. P. 2013 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r. esančiame jam nuosavybės teise priklausančiame miške paskleisdamas akmens skaldą sunaikino 505,21 kv. m. miško paklotę, tuo padarė 2526,05 litų žalą aplinkai, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 bei 3 dalis bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 68 straipsnio 1 dalyje (11 b.l.). Institucija, vadovaudamasi LR ATPK 30, 30², 31, 32, 286 str. bei 287 str. 1 d. 1 p., paskyrė V. P. 125,00 Lt baudą.

LR ATPK 68 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas – savavališkas miško paklotės naikinimas, žalojimas ar rinkimas, o Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 2 bei 3 dalyse įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatas, jog miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, be to, miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu V. P. suformuotas kaltinimas pažeidus minėto Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, analogišką veiką nurodė ir skundžiamame nutarime.

Lietuvos Respublikos ATPK 259 str. 1 d. nurodyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime konstatuota, jog V. P. pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinis kaltinimas pažeidėjui turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N575–1263/2009, N62-2901/2010). Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Nagrinėjamoje byloje pažeista asmens teisė pasirengti gynybai pagal suformuluotą kaltinimą, nes administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime neaprašyta minėto Įstatymo pažeidimo esmė, t.y. neaišku – ką V. P. padarė – ar jis kaip miško savininkas nesaugojo miško nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, ar laiku ir tinkamai neatkūrė iškirsto miško, o gal mišką naudojo tokiais būdais, kurie didino neigiamą poveikį aplinkai, neracionaliai ūkininkavo miško žemėje (miške), nepalaikė dirvožemio našumo, nesaugojo biologinės įvairovės, ar nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; taip pat neaišku – ar jis yra laikomas miško naudotoju, kuris privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Tokių duomenų byloje nenustatyta, įrodymu šia linkme institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą, nerinko. Taip pat visiškai neaiškus ir niekuo nepaaiškinama protokole nurodyta nustatyta pažeidimo data – 2013 metų sausio mėnuo. Byloje nėra jokių duomenų, kad takelių žvyravimą galima buvo atlikti sausio mėnesį.

Be aukščiau minėtų tiek protokole, tiek nutarime įstatymo reikalavimų pažeidimų, nurodyta, kad V. P. kaltinamas LR ATPK 68 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, t.y. kad jis savavališkai naikino, žalojo ar rinko miško paklotę.

Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti – ar V. P. suardė ir sužalojo miško paklotę, nes duomenų apie tai, kad jis ją rinko – byloje nėra.

Pažymėtina, kad institucija, surašydama 2013-03-04 aktą, protokolą ir priimdama nutarimą vadovavosi 2005 m. vykusia miškų inventorizacija, miškotvarkos projektu. Teismas akcentuoja, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, duotų paaiškinimų bei esant nurodytai įstatyminei reglamentacijai, labiau tikėtina V. P. nurodyta versija, kad takeliai buvo iš anksčiau, kad ten miško paklotės nebuvo ir jis tik atgaivino miško takelius, nurodytą versiją patvirtino ir liudytojais apklausti M. R. ir R. S.. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos nepaneigė ir liudytojais apklausti K. S. bei D. N.. Taip pat pažymėtina, kad nuosavybės dokumentuose nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. 2012-10-18 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,9477 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)Kretingalės sen., Klaipėdos r., kuriame 6.6. ir 6.10 punktuose nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, servitutas nustatytas 2008-08-20 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-5818-(1.3) nuo 2008-11-04.

Taip pat pažymėtina, kad specialistas, priimdamas nutarimą, vadovavosi ATPK 30, 30², 31, 32, 286 straipsniais bei 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu. ATPK 31 straipsnyje įstatymo leidėjas nurodė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, 32 straipsnyje – atsakomybę sunkinančias, tačiau yra neaišku – kokios buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, kaip yra neaišku ir kokios buvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai taip pat nėra detalizuota – kokia nurodyto straipsnio dalis ar koks punktas priimant nutarimą buvo taikomas.

Taip pat šioje byloje svarbu pažymėti, kad institucijos atstovo teiginys, jog V. P. suardė miško paklotą niekuo nepagrįstas – yra neaišku, koks buvo paklotas ir ką jis sunaikino ir kokiais būdais – už kokių augalų ar pan. yra paskaičiuota žala gamtai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų, parodymų negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad V. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 68 str. 1 d., nes asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus šias bylos aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad V. P. padarė jam inkriminuojamą veiką, todėl skundžiamas nutarimas dėl jam inkriminuojamos veikos, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkinamas ir nutarimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296, 302 straipsniais, teismas

nutarė:

skundą tenkinti, 2013-05-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5 AM Nr.082685 panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos ATPK 68 tr. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo V. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.