- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-488-634-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00368-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- J. A.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-488-634-2014
Teisėja Asta Vailionienė Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00368-2013-9
2014 m. birželio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistojo J. A. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2014 m. sausio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. G. V. ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš savo kompiuterio, socialiniame tinklalapyje www.facebook.lt pasivadindamas „nauji ir naudoti daiktai“, patalpino išgalvotą skelbimą, kuriame melagingai nurodė, jog yra parduodamas nenaujas išmanusis telefonas „Iphone 4s“, susirašinėjant su nukentėjusiuoju P. V., sutarė, kad išmanųjį telefoną „Iphone 4s“ parduos jam už 510 litų, tą pačią dieną, jis, susirašinėdamas socialiniame tinklalapyje, nurodė P. V. pervesti 510 litų į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, bei susirašinėjant pažadėjo P. V., kad jo pirktą išmanųjį telefoną išsiųs autobusų siuntomis jam, kai gaus pinigus, aiškiai žinodamas, kad išmaniojo telefono neišsiųs, ir 2013 m. liepos 6 d. P. V. pervedus 510 litų į minėtą M. V. sąskaitą, tokiu būdu šiuos pinigus apgaule įgijo savo naudai. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, parenkant kaip galima mažesnį jos dydį. Skunde nuteistasis nurodo, kad visiškai sutinka su jam inkriminuotos veikos faktine ir juridine kvalifikacija. Atkreipė dėmesį, kad nusikalstamą veiką padarė neteistas, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir paskirdamas jos dydį realiai į minėtas aplinkybes neatsižvelgė. Pažymėjo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neteisinga, todėl nuosprendis keistinas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. J. A. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas J. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią subendrino nepažeisdamas BK 63 str. nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad J. A. nusikalto būdamas neteistas, tačiau už analogiškas veikas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra nuteistas keturis kartus, jo atžvilgiu atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų veikų, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus nuosavybei, bendruomenės charakterizuojamas kaip neatsakingas, lengvabūdiškas jaunuolis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, tokios veikos sistemingai tęsiasi ilgą laiką, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai J. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Taigi BK 55 straipsnio nuostatos, įpareigojančios parenkant bausmės rūšį motyvuoti sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, nepažeistos.
Nors apeliantas mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nėra pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. A. už BK 182 str. 1 d. numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Be to, visiškai pagrįstai nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ str. nuostatas, todėl paskirtosios galutinės laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
Apelianto skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui pažymą, patvirtinančią 120 Lt dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam J. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. BPK 106 str. 2 d. nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taigi šioje normoje nenumatyta galimybė priteisti minėtas išlaidas iš nuteistojo apeliacinėje instancijoje, kai nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo J. A. turtinę padėtį, kuri kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos yra sunki, sprendžia, jog išlaidos už nuteistajam J. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Išlaidų už J. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo nepriteisti.