- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 2-2075-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19774-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- G. S.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė: 1) santuoką tarp ieškovės L. S. ir atsakovo G. S., sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Kazlų Rūdos sav. administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; 2) po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo nereikalauja iš atsakovo, o atsakovui išlaikymas – nepriteisiamas; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui – S.; 4) dukros M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. S.; 5) priteisti iš atsakovo G. S. dukros M. S., išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 150 Eur; 6) ieškovę L. S. paskirti dukros M. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į ieškovės, atsakovo ir vaiko interesus; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Kazlų Rūdos sav. administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo, išsiskyrė požiūriai į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą, šeimos materialines ir dvasines vertybes, žmonos ir vyro pareigas šeimoje, vaikų auklėjimą ir rūpinimąsi. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. gyvena atskirai, atsakovas gyvena užsienyje, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Vadovaujantis išdėstytu yra priversta kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Su atsakovu gyvendami kartu susilaukė dukros M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė gerai prižiūri ir auklėja dukrą, dukros auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei į tai, kad vaikams daugiau reikia motinos globos, teismo prašo dukros M. S. nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove. Dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 300,00 Eur, iš kurių skiriama: 90,00 Eur maistui, 25,00 Eur maistui mokykloje, 20,00 Eur būsto išlaidoms, 25,00 Eur išlaidos drabužiams, 20,00 Eur mokymosi ir lavinimo priemonėms, 25,00 Eur sveikatos priežiūros išlaidoms, 25,00 Eur higienos priemonėms, 30,00 Eur laisvalaikio išlaidos, 20,00 Eur išlaidos šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.), 20,00 Eur nenumatytoms išlaidoms. Dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo skirti ieškovę L. S.. Teismo prašo išlaikymo dydžio vertę nustatyti skaičiuojant po 150 Eur periodinių išmokų kiekvienam tėvui. Mano, kad tokia teismo priteista suma atsakovui nesudarys keblumų, kadangi atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi apmokamą profesiją, dirba užsienyje, gauna dideles pajamas, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Dėl dalyvavimo vaikų auklėjime: L. S. be svarbios priežasties nekliudo G. S. be jokių apribojimų matytis su dukra, jeigu tai nepažeidžia teisėtų vaiko interesų. Pasimatymų su dukra vieta, laikas, kitos aplinkybės nustatomi remiantis protingumo kriterijais. Prašo teismo nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į ieškovės, atsakovo ir vaiko interesus. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Patvirtino, jog jokio santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo turto neturi. Patvirtino, jog nei kartu, nei kiekvienas atskirai kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui – S.. Prašo neskirti termino susitaikymui, nes akivaizdu, kad šeimos išsaugoti neįmanoma.
Atsakovas G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė teismui tarp ieškovės ir atsakovo 2018-02-13 sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė:
„1. Ieškovė L. S. ir atsakovas G. S. susitaria, kad bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pabaigs taikiai;
2. Santuoką tarp ieškovės L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruota Kazlų Rūdos sav. administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) - nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui;
3. Ieškovė L. S. ir atsakovas G. S. nereikalauja vienas iš kito išlaikymo;
4. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui – S.;
5. Dukros M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)
6. Tėvas G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) išlaikymą kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės;
7. 150 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) sumą G. S. iki kiekvieno mėnesio 15 dienos įsipareigoja pervesti į L. S. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas;
8. Šalys sutaria ieškovę L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti dukros M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
9. Ieškovė L. S. ir atsakovas G. S. nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką nustato laisva valia atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo vaiko interesus;
10. Ieškovė L. S. ir atsakovas G. S. patvirtina, kad neturi turto priklausančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o visas turtas įgytas iki santuokos lieka kiekvienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybe;
11. Ieškovė L. S. ir atsakovas G. S. patvirtina, kad visus kilnojamuosius daiktus bei namų apyvokos daiktus pasidalino;
12. Ieškovė L. S. ir atsakovas G. S. patvirtina, kad neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų;
13. Ieškovė L. S. dėl šios santuokos nutraukimo bylos neturi jokių pretenzijų atsakovui G. S., o G. S. - neturi jokių pretenzijų L. S.;
14. Ieškovė L. S. ir atsakovas G. S. neprašo priteisti vienas iš kito savo patirtų išlaidų advokatų ir/ar advokato padėjėjos pagalbai. Šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.“
Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas į teismo posėdį neatvyko pateiktoje išvadoje (b. l. 29) nurodė, kad daro išvadą, jog M. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistinos lėšos dukters išlaikymui. Ieškovės prašoma dukters išlaikymui priteisti piniginių lėšų suma padidintina iki 200 eurų per mėnesį kas atitiktų vaiko interesus.
Šalies argumentai
Teismas nurodo, jog remiantis CPK normomis negalimas santuokos nutraukimas taikos sutartimi, tokio pobūdžio bylose taikiai ginčas gali būti sprendžiamas CPK XXXV skyriaus tvarka, pateikiant teismui tvirtinti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Tokio prašymo turinį reglamentuoja CPK 539 straipsnis. Be to, su minėtu prašymu sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pateikta šalių taikos sutartis iš esmės neatitinka CPK ir CK minėtų straipsnių reikalavimų.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas atsisako tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį santuokos nutraukimo byloje, tačiau priimant sprendimą atsižvelgia į šalių taikos sutartyje jų sutartas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Byloje pateiktas įrodymas – santuokos sudarymo įrašas (b. l. 16) patvirtina, jog ieškovės L. S. ir atsakovo G. S. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog santuoka bus nutraukiama pripažįstant, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.
Teismas, susipažinęs su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, todėl bendras šeimyninis gyvenimas negalimas. Dėl šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai).
Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, šalims paliktinos pavardės, kurias ieškovė nurodė ieškinyje, ir šalys aptarė taikos sutarties 4 punkte: ieškovei L. S. - „K.“, atsakovui G. S. - „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims nurodžius, jog išlaikymo vienas iš kito jie neprašo priteisti, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).
Esant pateiktiems įrodymams, kad šalys santuokoje neįgijo turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu (b. l. 11-13), šalims nurodžius, jog jie neturi nei bendrų nei kiekvieno atskirai kreditorių, teismas, nutraukdamas šalių santuoką šių, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – gimimo liudijimas (b. l. 15) patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą M. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka (b. l. 32-33).
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 29) nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Nesant tarp ieškovės ir atsakovo ginčo su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo gyvens jų nepilnametė dukra, ieškovei ieškiniu prašant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas (CK 3.174 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma sudaro 300,00 Eur. Šalys bylos nagrinėjimo metu susitarė, jog atsakovas teiks nepilnametei dukrai išlaikymą po 150,00 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės (b. l. 32-33).
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 29) nurodė, kad atsakovas turėtų teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį.
Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas išlaidas, kurios patiriamos nepilnametės dukters išlaikymui, į šalių susitarimą dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio, teismas daro išvadą, jog nurodyto dydžio išlaikymas (po 300,00 Eur per mėnesį, išlaikymą teikiant tiek ieškovei, tiek ir atsakovui) bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui iki dukters pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Ieškovė ieškinyje nenurodė, kokią konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką prašo nustatyti, nurodydama, kad prašo nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į ieškovės, atsakovo ir vaiko interesus. Pateiktoje taikos sutartyje (b. l. 32-33) ieškovė ir atsakovas taip pat nenurodė konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
Pažymėtina, jog nesant šalių valios dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas neturi galimybės už ieškovę, atsakovą ir jų nepilnametę dukrą nuspręsti dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, kuri geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, atmestinas.
Šalims išaiškintina, kad CK 3.170 straipsnis nustato, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Pasikeitus aplinkybėms, siekiant nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ieškovė arba atsakovas gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šalims susitarus likti prie savo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 32-33), teismas, priimdamas sprendimą nesprendžia ieškovės ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas priteisiant po lygiai iš ieškovės ir atsakovo, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. palikti ikisantuokinę pavardę – „K.“, atsakovui G. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“.
Nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2017-10-04, iki vaiko pilnametystės, atsakovą G. S. įpareigojant išlaikymo sumą pervesti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į L. S. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.
Ieškovę L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.