Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis Z. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinant nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu Z. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį 25 MGL dydžio (3125 Lt) bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. R. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 12.10 val., P., vairuodamas automobilį BMW 525, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 146, 152 punktų reikalavimus. Jis, išvažiuodamas iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, įvažiavo į P. gatvę prieš šia gatve iš kairės artėjantį automobilį BMW 530, vairuojamą R. M., neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, taip sudarė kliūtį R. M. vairuojamam automobiliui ir su juo susidūrė. Z. R. įvažiavo į P. gatvę ir darė posūkį į kairę taip, kad kelių sankirtoje jo vairuojamas automobilis atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią gatvės važiuojamosios dalies priešingų krypčių puses. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta R. M. sveikata, o jo automobilio keleivei D. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme

Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes neatliko įrodymų tyrimo, nors, vertindamas įrodymus kitaip, kasatoriaus nuomone, tai padaryti privalėjo.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Pakartotinai ištirti įrodymus būtina ir tada, kai apeliacinės instancijos teismo posėdyje reikia BPK 329 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą. Be to, pakartotinai ištirti įrodymus būtina ir tais atvejais, kai nuteistieji, kurie nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (BPK 246 straipsnis), apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu (BPK 438 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo atlikti įrodymų tyrimo, nes visos bylos aplinkybės buvo visiškai ištirtos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Teismai nustatė, kad Z. R. automobiliu BMW 525 išvažiavo į kelią – P. gatvę – iš šalia esančios teritorijos darydamas posūkį į kairę prieš šia gatve iš kairės artėjantį R. M. vairuojamą automobilį BMW 530. Z. R. automobilis į P. gatvę pradėjo važiuoti iki R. M. automobilio esant apie 87 metrų atstumui ir iki susidūrimo vietos važiavo apie 3,6 sekundes. R. M. link susidūrimo vietos važiavo P. gatvės, kurios važiuojamoji dalis yra 15,4 metro pločio, paženklinta dviguba ištisine kelio ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, o jo važiavimo kryptimi yra 7,5 metro pločio, pirmąja eismo juosta. Pamatęs į P. gatvę pradėjusį važiuoti Z. R. automobilį, R. M., vengdamas susidūrimo, pakeitė važiavimo kryptį, suko į kairę. Susidūrimo metu BMW 530 priekiniu dešiniuoju kampu smogė į BMW 525 priekinį kairį kampą. Automobiliai kelio pločio atžvilgiu susidūrė prie pat dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino tuos pačius vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Z. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 146, 152 punktų reikalavimus. Jis, išvažiuodamas iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, įvažiavo į P. gatvę prieš šia gatve iš kairės artėjantį automobilį BMW 530, vairuojamą R. M., neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, taip sudarė kliūtį R. M. vairuojamam automobiliui ir su juo susidūrė. Z. R. įvažiavo į P. gatvę ir darė posūkį į kairę taip, kad kelių sankirtoje jo vairuojamas automobilis atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią gatvės važiuojamosios dalies priešingų krypčių puses. R. M., viršydamas toje vietoje leistiną maksimalų 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu kaip 87 km/h greičiu. Pamatęs į P. gatvę pradėjusį važiuoti Z. R. automobilį, R. M., vengdamas susidūrimo, pakeitė važiavimo kryptį ir suko į kairę, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 173 punktą, kuriame nurodoma, jog atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę. Vairuotojas gali apvažiuoti kliūtį, tačiau turi tai padaryti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Nuosprendis naikintinas dėl kitų esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas pats neįvertino visų nustatytų faktinių aplinkybių visumos, kelyje susidariusią situaciją vertino dalimis, įvykį vertino ne nuo jo pradžios, vertino tik tai, kas įvyko vėliau, ir todėl nustatė tik artimiausią šio eismo įvykio priežastį, be to, vertindamas vienus įrodymus, neatsižvelgė į kitus įrodymus, turinčius reikšmę bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tuo, kad automobilių susidūrimo vieta yra priešpriešinėje R. M. važiavimo kryptimi antrojoje eismo juostoje, į kurią ir suko Z. R. vairuojamas automobilis, o susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu tuo momentu, kai Z. R. vairuojamas automobilis pradėjo važiuoti į P. gatvės važiuojamąją dalį, R. M. būtų važiavęs šiame kelio ruože maksimaliai leistinu 70 km/h greičiu ir nebūtų keitęs važiavimo krypties (būtų toliau važiavęs pirmąja eismo juosta). Be to, Z. R. vairuojamas automobilis P. gatvės pirmąją eismo juostą, t. y. tą juostą, kuria važiavo R. M., pravažiavo per 2 sekundes, todėl R. M. net ir viršydamas leistiną greitį, važiuodamas pirmąja eismo juosta ir nekeisdamas važiavimo krypties, galėjo saugiai pravažiuoti P. gatvės ir išvažiavimo iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos sankirtą. Todėl šiuo atveju Z. R. vairuojamas automobilis galėjo būti kliūtis nebent antrojoje eismo juostoje R. M. važiavimo kryptimi važiavusiems automobiliams, o ne R. M. pirmąja eismo juosta vairuojamam automobiliui.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas suteikė lemiamą reikšmę vienam iš bylos įrodymų, visiškai nevertindamas kitų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumos, ir todėl neteisingai nustatė priežastinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp Z. R. veiksmų ir atsiradusių padarinių nėra priežastinio ryšio, neatsargus paties nukentėjusiojo manevravimas pažeidžiant KET 173 punktą, t. y. bandant iš kairės pusės apvažiuoti transporto priemonę, darančią posūkį į kairę, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, t. y. buvo tiesioginis priežastinis ryšys su atsiradusiais padariniais.

Pagal Kelių eismo taisyklių 145 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, pagal 146 punktą, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, o 8 punktas paaiškina, ką reiškia duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Ekspertui atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad kai Z. R., matydamas iš kairės jam atvažiuojančią transporto priemonę, įvažiavo į P. gatvę, liko tik 3,6 sekundės, kol šią vietą privažiuos R. M. automobilis, o pirmąją eismo juostą Z. R. automobilis atlaisvino per 2 sekundes, taigi likus 1,6 sekundėms. Pagal Kelių eismo taisyklių 53 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, netrukdyti eismo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertas autotechnikas vertindamas šią situaciją laikė, kad Z. R. padarė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 146 punktų pažeidimus, nes jis sudarė kliūtį R. M. vairuojamam automobiliui, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui.

R. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punktą, važiavo viršydamas leistiną greitį ir iškilus grėsmei eismo saugumui nesilaikė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimo – jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. R. M. laiku nestabdydamas suko į kairę, dėl to neteko techninės galimybės išvengti eismo įvykio.

Apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimams prieštaraujantis nukentėjusiojo R. M. manevravimas buvo padarytas po to ir dėl to, kad Z. R. padarė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 146 punktų pažeidimus, sudarė kliūtį R. M. vairuojamam automobiliui, sukeldamas grėsmę eismo saugumui.

Apeliacinės instancijos teismas padarė jokiais įrodymais neparemtą išvadą, kad R. M. padarytas Kelių eismo taisyklių 173 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Teismas nepaneigė autotechninės ekspertizės akte padarytos išvados, kad pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo Z. R. padaryti Kelių eismo taisyklių 53, 145, 146, 152 punktų pažeidimai, nes visai dėl to nepasisakė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.