Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei L. M. ir jos atstovui advokatui A. Račkauskui, atsakovui Ž. Š., Institucijos atstovui A. B., nedalyvaujant bendraieškoviui Š. M., apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendraieškovio Š. M. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo jam priteisimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų Šarūną, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini). Sūnus jai gimė nesant santuokoje, todėl jo pavardė gimimo liudijime buvo įrašyta pagal jos pavardę. Grafoje tėvas, Įrašytas tik vardas – Ž., o pavardė ir asmens kodas nenurodyti ir neįrašyti visai. Vardas ir tautybė nurodyti tikrojo tėvo, nes sūnaus Š. M. biologinis tėvas yra Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Tačiau atsakovas gera valia nenori pripažinti tėvystės, todėl ją turėtų nustatyti teismas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu Ž. Š. susipažino ir pradėjo draugauti 1994 m. pavasarį. 1995 m. liepos mėnesį ji pasijuto esanti nėščia, dėl to kartu su atsakovu išsinuomavo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pradėjo gyventi kartu. Gimus sūnui Š. spalio mėnesį, jis jį pripažino kaip savo vaiką. Lankė ieškovę ligoninėje tiek esant nėščiai, tiek po vaiko gimimo. Po vaiko gimimo, dėl gimdymo traumos vaikui, ieškovė su juo gulėjo visą mėnesį vaikų ligoninėje, tai atsakovas ieškovę su vaiku ligoninėje lankydavo kiekvieną vakarą. Iš ligoninės su vaiku ieškovę parsivežė taip pat pats atsakovas su savo mama. Gimus sūnui atsakovas visiems savo draugams ir giminaičiams girdavosi ir sakydavo, kad tai jo sūnus. Tačiau oficialiai tėvystės pripažinti nenorėjo dėl ieškovei nežinomų priežasčių.

Tačiau ieškovė ir toliau gyveno kartu su juo, vedė bendrą ūkį, nes atsakovas tuo metu dirbo, o ieškovė augino jų bendrą vaiką. 1996 m. pavasarį ( gegužės mėn. ) ieškovė vėl pasijuto esanti nėščia, tačiau vis tiek nutarė gimdyti, nors atsakovas vis dažniau išgėrinėdavo ir jie dėl to dažnai pykdavosi. Esant nėščiai, laukiantis antro vaiko, atsakovas ieškovę net buvo sumušęs. 1997-02-16 ieškovė pagimdė dvynukus L. ir K.. Tačiau dėl atsakovo netinkamo elgesio ir agresyvaus charakterio vaikų į namus po gimdymo parsivežti negalėjo. Todėl vaikai buvo apgyvendinti vaikų namuose „Mažoji bendruomenė“ kur augo iki 2 - jų metų amžiaus. Po pokalbio ŠVTAS atsakovas L. ir K. tėvystę pripažino ir davė jiems savo pavardes. Su vyresniuoju sūnumi Š. ir atsakovu ieškovė tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas niekur nedirbo, dažnai gerdavo, triukšmaudavo namuose, šmeiždavo ieškovę ir koneveikdavo vaikų akivaizdoje, grasindavo susidorojimu, smurtą pastoviai pradėjo naudoti ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš vaikus, buvo sumušęs sūnų L., jo vos taip pat nenuskandino inde su vandeniu. Todėl dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė nebegalėjo gyventi kartu ir išsikėlė gyventi pas savo mamą. Vėliau mama ieškovei su vaikais nupirko ir padovanojo bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini).

Kadangi atsakovas savo vaikų ieškovei išlaikyti nepadėjo nuo pat gimimo, ieškovė 2001-04-17 prisiteisė išlaikymą vaikams L. ir K. iš atsakovo, nes šiems vaikams atsakovas buvo pripažinęs tėvystę. Tačiau ir priteisus išlaikymą, vaikus atsakovas išlaikyti vengė. Jo įsiskolinimas 2012-03-01 dienai dėl L. ir K. išlaikymo yra 35 436,00 Lt.

Nuo 2001 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas visiškai nebelanko savo vaikų, tame tarpe ir sūnaus Š.. Šiuo metu su vaiko tėvu jokių ryšių ieškovė nepalaiko, nes tiek ji, tiek vaikai jo bijo. Kadangi atsakovas sūnumi nesirūpina, nepadeda materialiai išlaikyti jo nuo 2001 m., todėl nutarė prisiteisti išlaikymą sūnui Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvo Ž. Š.

Tačiau tam reikia nustatyti tėvystę. Atsakovas rašyti teismui pareiškimą, dėl tėvystės pripažinimo, kaip numatyta LR CK 3.145 str. 1 d., atsisako, todėl vadovaudamasi LR CK 3.147 str. 2 d. ieškovė prašys teismo pripažinti Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o Š. pripažinti Ž. Š. sūnumi. Tuo tikslu prašys teismo paskirti DNR ekspertizę kaip pagrindą tėvystei nustatyti.

Kad Ž. Š. yra sūnaus Š. tėvas, įrodinės byloje pateiktais dokumentais, savo parodymais, kitų liudytojų parodymais, kuriuos į teismą, esant reikalui, atsives pati.

Nustačius tėvystę, vadovaudamasi LR CK 3.167 str. 2 d. prašys teismo sūnui Š. palikti M. pavardę.

Vadovaudamasis LR CK 3.147 str. 3 d. teismas išsiųs sprendimą Šiaulių m. CMS įregistruoti tėvystės nustatymą. Tuomet nebesutaps duomenys vaiko gimimo liudijime ir vaiko gimimo įraše Šiaulių m. CMS, ir tai turės teisinių pasekmių ateityje ieškovei ir jos sūnui Š. Todėl, prašys teismo, kad jis savo sprendime įpareigotų Šiaulių m. CMS išduoti Š. M. naują gimimo liudijimą, kurio grafoje ,,TĖVAS“ įrašytų Ž. Š., kaip numatyta LR CK 3.294 - 3.295 str. str.

Nustačius tėvystę, vadovaudamasi LR CK 3.169 str. 2 d, prašys, kad teismas sūnaus Š. gyvenamąją vietą nustatytu pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas juo nesirūpina, o ieškovė, kaip motina augina, prižiūri, auklėja, leidžia į mokyklą sūnų Šarūną, todėl, siekiant apsaugoti vaiko interesus, turėtų būti nustatyta sūnaus Š. gyvenamoji vieta su ieškove. Atsakovas gali nekliudomai bendrauti su sūnumi Š. ir dalyvauti jo auklėjime, jei nedarys žalingos įtakos vaikui savo amoraliu elgesiu.

Atsakovas Ž. Š. nepadeda materialiai išlaikyti sūnaus Š. nuo 2001 m. Šiuo metu ieškovė yra dirbanti, tačiau gauna minimalų atlyginimą. Vaikus išlaiko iš jiems skirtų socialinių pašalpų ir savo atlyginimo. Kitų pajamų ar santaupų, turto (išskyrus mamos dovanotą bendrabutį) neturi, vaikus jai išlaikyti padeda ir jos mama.

Vaiko Š. išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 720 Lt. Sūnus yra 16 m. amžiaus, yra augantis ir bręstantis jaunuolis. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), 8 klasėje. Mokymo priemonėms (internetas, telefonas, pratybos sąsiuviniai, kopijavimas ir t. t.) į mėnesį reikia 105 Lt. Maistui papildomai išleidžia - 150 Lt, nes sūnus mokykloje gauna nemokamus pietūs. Aprangai išleidžia -100 Lt, būsto išlaidoms - 200 Lt, vitaminams, vaistams vaikui išleidžia - 70 Lt, poilsiui, laisvalaikiui, bokso treniruotėms - 70 Lt, higienos priemonėms - 25 Lt.

Atsakovas vaiko neremia ir auginti jo nepadeda. Atsižvelgiant į vaiko poreikius ir ieškovės turtinę padėtį, vadovaudamasi LR CK 3.194 str. 1 d. ir 3.196 str. 1 d. teismo prašys priteisti iš Ž. Š. sūnui Š. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės nuo 2012-01-01 dienos.

Vadovaudamasi LR CK 3.146 - 3.148 str., 3.167 str. 2 d., 3.169 str. 2 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. l d., 3.200 str., 3.293 - 3.295 str., LR CPK 30 str. 4 d., 135 str., 136 str., 387 - 389 str., 392 str., ieškovė teismo prašė:

1. Skirti DNR ekspertizę, patvirtinančią ar paneigiančią Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinę tėvystę Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Esam teigiamoms ekspertizės išvadoms, pripažinti, kad Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) yra Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o Š. M. yra Ž. Š. sūnus.

3. Nustačius tėvystę, sūnui palikti M. (jo pasirinktą) pavardę ir įpareigoti Šiaulių m. CMS Š. M. gimimo liudijimo grafoje ,,TĖVAS“ įrašyti -Ž. Š.

4. Nepilnamečio sūnaus Š. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

5. Priteisti iš Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2012-01-01 iki vaiko pilnametystės (vadovaujantis LR CK 3.208 str. išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją).

6. Nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas įpareigoti uzufrukto teisėmis tvarkyti L. M.

7. Visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas priteisti iš atsakovo Ž. S.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.

Su Ieškovės ieškiniu sutinku iš dalies. Pripažįstu, kad aš esu Š. M. tėvas, todėl neprieštarauju, kad Š. M. gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ būčiau įrašytas aš. Sutinku, kad nepilnamečio sūnaus Š. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir ji būtų paskirta Š. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Tačiau nesutinku su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš manęs nepilnamečio sūnaus Š. M. išlaikymui 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas.

Dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir Ieškovės paskyrimo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Nuo pat sūnaus Š. M. gimimo pripažinau, kad jis yra mano sūnus, rūpinausi juo. Vaiko gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ nebuvo įrašyti mano duomenys ne todėl, kad aš to vengiau ar nenorėjau. Tokį sprendimą buvo priėmusi ieškovė, kadangi tokiu būdu ji įgijo teisę gauti didesnes socialines išmokas.

Š. M. gyvena su ieškove, todėl neprieštarauju, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Kadangi nepilnametis sūnus Š. M. faktiškai gyvena su ieškove, todėl neprieštarauju, kad ji būtų paskirta nepilnamečio sūnaus Š. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo.

Nesutinku su ieškovės prašomu priteisti nepilnamečiam sūnui Š. M. išlaikymo dydžiu.

LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis šių kriterijų neatitinka. Mano turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Aš neturiu jokio nekilnojamojo turto. Aš esu neįgalus, man nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Mano gaunamos pajamos yra 350 Lt dydžio socialinė pašalpa. Dėl savo ligos aš negaliu dirbti jokio fizinio darbo. 2011-10-13 Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, jog aš negaliu dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg., dirbti darbą su priverstiniais liemens palenkimais. Dėl to aš net ir būdamas iš dalies darbingu, negaliu susirasti darbo bei gauti pajamų, iš kurių galėčiau išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Mane remia artimieji giminaičiai, pas kuriuos aš gyvenu, t.y. jie apmoka visas man tenkančias būsto išlaikymo išlaidas. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad mano turtinė padėtis neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui Š. M., kokio prašo ieškovė.

LR CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau ieškovė tos pareigos neįvykdė. Ieškinyje ji nurodo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia 720 Lt, tačiau nepateikia duomenų, kad ji tokią sumą išleidžia vaiko poreikiams, nurodo, kad gauna menkas pajamas, todėl akivaizdu, kad vaiko išlaikymui ji negali skirti 720 Lt dydžio sumos kas mėnesį.

Ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės apie mano netinkamą, žiaurų elgesį su ja bei nepilnamečiais vaikais yra išgalvotos, neatitinkančios tikrovės, mane šmeižia ir žeidžia. Visiškai neaišku, kokią įrodomąją galią tai turi šioje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Dėl šios priežasties aš svarstau galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižimo ir įžeidimo.

Manau, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą, skirtą nepilnamečiam sūnui Š. M.. LR CK 3.161 straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Nuosavybės teisę į tam tikrą turtą nepilnametis gali įgyti įvairiais būdais, tame tarpe ir gauti kaip išlaikymą. LR CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas bendras principas - vaikų ir jų tėvų turtas yra atskirti. Vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas įpareigoja išlaikymą vaikui iš tėvų (tėvo ar motinos), nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, priteisti asmeniškai vaikui, o ne uzufruktoriui, turto administratoriui. Tėvai tvarko vaikų turtą uzufrukto teise. Šios teisės turinys kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl amžiaus ir su juo susijusio veiksnumo apribojimo vaikas negali be atstovo pats įgyti, įgyvendinti ar atsisakyti teisių ir pareigų. Vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas įtvirtintas teisės normose, įpareigoja teismą išlaikymą vaikui iš tėvų (tėvo ar motinos), nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, priteisti asmeniškai vaikui, o ne uzufruktoriui, turto administratoriui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai vaikui yra nustatyta globa (rūpyba) ir išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Be to, LR CPK 38 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigą įtraukti į bylą nepilnametį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų atitinkamai viena iš šalių ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu. LR CPK 266 str. draudžia teismui spręsti dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, šios proceso įstatymo nuostatos pažeidimas yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl šių priežasčių ieškovė yra netinkamas ieškovas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui Š. M. priteisimo ir ieškinys jos atžvilgiu yra atmestinas, kaip pareikštas netinkamo ieškovo.

Todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, prašome ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui Š. M. atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažino su ieškovės L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovui Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir visais pridedamais dokumentais dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakovu susipažino 1994 metais. Ieškovės teigimu ji su atsakovu gyveno kartu vedė bendrą ūkį. Ieškovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus Š. M. Gimus sūnui atsakovas tėvystės neįteisino. Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaiku nesidomi, išlaikymo neteikia.

Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas yra Š. M. tėvas. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą Š. M. periodinėmis išmokomis po 300 litų iki sūnaus pilnametystės. Taip pat ieškovė teismo prašo nustatyti Š. M. gyvenamąją vietą kartu su ja.

Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, į vaiko interesų pirmumą, Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad tikslinga pripažinti Š. M., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame 1995-10-31 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą, kad Ž. Š. yra Š. M. tėvas, o esant ginčui tikslinga paskirti DNR ekspertizę.

Taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų pirmumą, į ieškovės paaiškinimus, Skyrius mano, jog tikslinga nustatyti Š. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina L. M.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatą kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, Skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui Š. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Klausimą dėl išlaikymo dydžio prašytume spręsti teismo posėdžio metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, Skyriaus atstovas pateiks patikslintą žodinę išvadą teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad atsisako vieno iš ieškinio reikalavimų, tai yra dėl tėvystės pripažinimo, kadangi atsakovas 2012-08-28 pripažino savo tėvystė bendraieškoviui Š. M., todėl dėl šio reikalavimo tarp šalių ginčo neliko. Papildomai pakartojo ieškinio motyvus dėl likusių reikalavimų ir prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tačiau nesutinka dėl prašo priteisti išlaikymo dydžio, kadangi šiuo metu tokių pajamų neturi. Be to teigė, kad šiuo metu sūnaus išlaikymui reikalingas dydis turi būti mažesnis. Teigė, kad artimiausiu metu medikai įvertins jo sveikatos būklę ir manytina, jog jam bus nustatyta jau didesnis neįgalumas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu jam padeda motina ir brolis, kuris dirba Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Teismas 2012-05-21 priėmė byloje nutartį ir pakeitė ieškovės L. M. procesinę padėtį, pripažindamas bendraieškoviu Š. M. ieškinio dalyje dėl jam reikalingo išlaikymo, o ieškove pripažinta bendraieškovio įstatymine atstove.

Ieškovės ir bendraieškovio ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė L. M. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus Š., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas Ž. Š., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (b.l. 6). CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. Š. įregistravo save vaiko Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu administracine tvarka. Tai patvirtina Š. M. gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ padarytas įrašas – Ž. Š. (b.l. 75). Dėl paminėto teismas priima ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti tėvystę, nes atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių (CPK 42 str. 2 d.). Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).

Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad Š. M. yra Ž. Š. ir L. M. sūnus (b.l. 75). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (b.l.4). L. M. šiuo metu dirba ir gauna nedidelį darbo užmokestį (b.l. 13). Atstovei ir jos vaikams, tame tarpe ir sūnui Š. M., atsižvelgiant į šeimos pajamas yra mokoma socialinė pašalpa ir išmokos vaikams (b.l.12). Atsakovas pastaruoju metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (b.l.30). Šiuo metu atsakovas yra tik iš dalies darbingas (b.l.31-32,36). Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui taip pat yra mokoma socialinė pašalpa (b.l.35). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dar nėra pasiruošęs sūnaus išlaikymui mokėti jo prašomo išmokos dydžio ar teikti kitą jam reikalingą paramą. Tačiau L. M. teigimu ji norėtų, kad sūnus ne tik sėkmingai mokytųsi progimnazijoje, bet ir toliau mokytųsi. Nors bendraieškovio motina šiuo metu dirba ir gauna atlyginimą, bei išmokas iš valstybės, tačiau šiuo metu ji viena jau negali sudaryti sūnui reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir mokymuisi. Atsakovas kol kas geranoriškai sūnui ir kitiems vaikams reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia (b.l.11). Dėl to teismas, atsižvelgdamas į bendraieškovio prašymą priteisti jam iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, daro išvadą, kad abu tėvai privalo sūnaus išlaikymui teikti jam reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad bendraieškovis būtų garantuotas, jog tokia būtina parama jam bus teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas bendraieškovio prašymas dėl jam reikalingų išlaidų maistui įsigyti.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą vaiko šiems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis. Dėl to tenkintinas bendraieškovio prašymas dėl jam reikalingų išlaidų mokymo priemonėms įsigyti.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas bendraieškovio prašymas ir šioje dalyje, tačiau iš dalies, kadangi nepateikta pakankamai įrodymų, susijusių su šiomis išlaidomis.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Šioje dalyje bendraieškovio prašymas tenkintinas iš dalies, nes nepateikta teismui pakankamai įrodymų, susijusių su jam tenkančią šių išlaidų dalimi.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti bendraieškovio prašymą šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu neteikia sūnaus išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau sutinka, kad ji tokia būtina (b.l. 27-29). Nors teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl bendraieškovio ieškinio reikalavimo jis pripažino, kad tokiu atveju išmokos dydis sūnui turėtų būti tik po 200 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau konstatuotina, jog toks atsakovo siūlymas leidžia užtikrinti tik iš dalies bendraieškovio poreikius, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. L. M. ir atsakovo Ž. Š. sūnus Šarūnas šiuo metu yra jaunuolis, baigė progimnaziją, mokosi toliau ir siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikinui mokantis toliau gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Bendraieškovio motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo pradinis siūlymas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, tai yra 200 Lt, šiandien jau būtų aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) tokio amžiaus vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad bendraieškovio ir jo atstovės prašomas priteisti iš atsakovo trijų šimtų litų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą, jog sūnui jo galimai teikiamas išlaikymo dydis turėtų būti 200,00 Lt per mėnesį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį bendraieškovio prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, kuomet dar dirbo, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems. Be to teismas mano, jog atsakovui nustatytas darbingumas objektyviai leidžia priteisti šį šalių iš dalies suderintą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės iš vis dirbti teismui nepateikė. Todėl pripažintina, kad toks teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas bendraieškoviui, beviltiškai nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę (b.l.31).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas bendraieškoviui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu bendraieškovio įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti sūnaus Š. M. išlaikymui tėvo Ž. Š. mokomas periodines išmokas ( CK 3. 190 str.).

Taip pat teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Dėl to atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, susijusius su išlaidomis vaiko išlaikymui, tenkintinas bendraieškovio prašymas ir jam iš atsakovo išlaikymui priteistina po 300 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2012-01-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į ją neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pažymėtina, kad bendraieškovui visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz. gydymo, slaugos ir kt.) ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutinka kompensuoti.

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl sūnaus Š. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. M., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Atskirai pažymėtina, kad Š. M. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, jeigu dėl infliacijos gaunamos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.

Ieškovės atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Kadangi teismas tenkina visiškai likusius ieškovės ir bendraieškovio ieškinio reikalavimus, tai ir bylinėjimosi išlaidos nuo kurių jie kreipdamiesi į teismą buvo atleisti, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo pagal patenkintas ieškinio dalis ir pagal ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo (CPK 87 str. 2d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto Š. M. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovės ir bendraieškovio ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Priteisti iš atsakovo Ž. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui Š. M. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų), pradedant mokėti nuo 2012-01-01 iki vaiko pilnametystės.

2. Paskirti L. M. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko Š. M. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo Ž. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

3. Priteisti iš atsakovo Ž. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 416,25 Lt (keturis šimtus šešioliką litų 25 ct) valstybės patirtų išlaidų už ieškovei ir bendraieškoviui suteiktas teisines paslaugas.

4. Priteisti iš atsakovo Ž. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 108,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą, 25 Lt žyminio mokesčio dalį už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 18,05 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 151,05 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt vienas litas 05 ct).

5. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui Š. M. priteisimo vykdomas skubiai.

6. Bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo nustatyti bendraieškoviui tėvystę nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.