Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta GailevičienėCivilinė byla Nr. e2S-984-777/2016Teisėja Vida ButanavičiūtėProceso Nr. 2-46-3-00715-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1; 3.3.2.4; 3.5.1.17; 2.3.2.9.2(S)

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims E. G., I. G., antstoliui K. Košiui dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2016-04-05 Tauragės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Prašė nustatyti E. G. ir I. G. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti E. G. nuosavybės teisę į ½ dalį I. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.Pareiškėja nurodė, kad gavo antstolio K. Košio raštą, kuriuo siūloma pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko E. G. (toliau – skolininkas) turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo. Antstolis vykdo vykdomąsias bylas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo, Šilalės rajono apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus dėl bendrai likusios 3 197,41 Eur sumos išieškojimo iš skolininko valstybei. Antstolis nustatė, kad skolininkas savo vardu jokio registruotino turto neturi, piniginių lėšų kredito įstaigos skolininko vardu atidarytose sąskaitose nėra. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-06 nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino. Nustatė, kad skolininkui E. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. G. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio ar kitų pajamų.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo, Šilalės rajono apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus dėl bendrai likusios 3 197,41 Eur sumos išieškojimo iš skolininko valstybei. Skolininko turto ir piniginių lėšų nepakanka pareiškėjos reikalavimui patenkinti. Skolininko sutuoktinė dirba, duomenų, kad skolininkas ir jo sutuoktinė būtų sudarę vedybų sutartį ar nusistatę turto dalis nėra. Todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą.Suinteresuotas asmuo I. G. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Sustabdyti E. G. skolos išieškojimą ir jos darbo užmokesčio.Apeliantė skunde nurodė, kad su skolininku susituokė 2010-07-03, 2010-09-13 gimė sūnus. Faktiniai ryšiai su skolininku nutrūko, nes jis 2015 m. liepą paliko apeliantę su mažamečiu vaiku. Apeliantė su sūnumi išvyko gyventi pas savo tėvus. Nuo 2015 m. liepos nepalaiko jokių ryšių su skolininku, sūnui išlaikymo jis neteikia, su sūnumi nebendrauja. Santuokos nutraukimo bylos nepradėjo, nes neturi lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir neturi duomenų apie skolininko gyvenamąją vietą.Apeliantė nurodė, kad nuo 2015 m. liepos jų bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, nes sutuoktiniai gyvena skyrium. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą jos neinformavo, nesuteikė galimybės pateikti atsiliepimą (paaiškinimus).Apeliantė nurodė, kad antstolis iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo, pradėjo skolininko skolų išieškojimą iš jos darbo užmokesčio.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka.Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad apeliantė teigia, jog nuo 2015 m. liepos kartu su sutuoktiniu negyvena, tačiau nepateikė teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija). Faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium, nesudaro pagrindo nustatyti, kad nuo šio momento bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė. Duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų nutraukta, nėra. Duomenų, kad sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto padalinimo negauta. Skundo dėl antstolio veiksmų nepateikta. Duomenų, kurie paneigtų LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ar leistų nukrypti nuo lygių dalių principo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis (ieškinio kopiją), kad 2016-05-06 Tauragės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo (civilinė byla Nr. 2-1148-607/2016). Ieškinio kopija buvo išsiųsta pareiškėjai, antstoliui pasiūlant iki 2016-06-10 pateikti nuomonę dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos. Antstolis nurodė, kad neprieštarauja, jog šis dokumentas būtų pridėtas prie bylos. Pareiškėja nustatytu terminu nuomones nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės pateikta ieškinio kopija pridėtina prie bylos, nes šių duomenų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.(LR CPK 42 str., 314 str.).Skundui nagrinėti iš antstolio išreikalautos vykdomosios bylos Nr. 0118/13/00290/2, Nr. 0118/11/00187/1, Nr. 0118/10/00775/2 ir 0118/08/07748/2.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis pareiškėjo teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos (išieškotojos) prašymu nustatyta, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ dalis darbo užmokesčio ar kitų pajamų priklauso. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius ir išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti ir nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis, CPK 667 straipsnio 4 dalis). CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepranešė apie bylos nagrinėjimą ir nesuteikė galimybės jai pateikti įrodymus, paaiškinimus apie suinteresuotų asmenų turto režimą. Ši skundo nuostata pagrįsta. CPK 593 str. 3 d. nustatyta, kad vykdymo procese antstolio ir kitų asmenų pateikti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims, tačiau kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priverstinis išieškojimas iš skolininko pagal Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-742-799, išduotą 2008-09-12 vykdomas nuo 2008 metų, pateiktas antstoliui 2008-10-28 (vykdomoji byla Nr. 0118/08/07748/2.), kai šalys nebuvo sudariusios santuokos. Kitos vykdomosios bylos užvestos šalims gyvenant santuokoje, tačiau antstolis siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo pateikė beveik praėjus 3 metams nuo paskutinės vykdomosios bylos užvedimo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, apie bylos nagrinėjimą suinteresuotų asmenų (apeliantės) neinformavo, apeliantė neturėjo jokios galimybės pateikti atsiliepimo bei jį pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas apie bylos nagrinėjimą nepaskelbė ir specialiame interneto tinklalapyje CPK 130 str. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimui neišsireikalavo iš antstolio ir vykdomųjų bylų, nors to prašė pareiškėja.Apeliantė su atskirajame skunde nurodė, kad faktiniai ryšiai su skolininku (sutuoktiniu) nutrūko nuo 2015 m. liepos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Tauragės rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1148-607/2016 dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo, kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, tarp jų ir pripažinimo, kad skolininko turimos skolos, kurias išieškojo antstolis K. Košys, yra jo asmeninės prievolės. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino, netyrė, nesuteikė apeliantei galimybės pateikti reikšmingų įrodymų, todėl buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai, rungimosi ir betarpiškumo principas tiriant byloje esančius įrodymus (CPK 14, 15 straipsniai).Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino bylai reikšmingų įrodymų, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes būtų pažeista apeliantės teisė į apeliaciją vertinant naujai pateiktus reikšmingus įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylą nagrinėjant iš naujo svarstytinas klausimas, ar nėra pagrindo spręsti nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos 2-1148-607/2016 sujungimo klausimą.Pažymėtina, kad iš antstolio pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, jog apeliantė 2016-03-14 kreipėsi į antstolį dėl arešto panaikinimo jos sąskaitai į kurią pervedamas darbo užmokestis ir pinigų grąžinimo. Tuo atveju, jei apeliantė nesutinka su antstolio atliekamais veiksmais, ji turi teisę LR CPK 510 str. nustatyta tvarka ir terminais pateikti skundą dėl antstolio atliekamų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.