- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-282-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00960-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-282-72/2012
2012 m. birželio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucijos įgaliotas pareigūnas A. K. 2011-04-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 367419 D. V.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad D. V. 2012 m. balandžio 12 d., 13.48 val., vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs dėl amžiaus, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną didžiausią 50 km/h greitį, važiavo 73 km/h greičiu, stabdant policijos pareigūnui, vengdamas atsakomybės, nestojo. Taip D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 17 p. ir 135 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 3 d., 130 str. 1 d.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-20 nutarimu D. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 3 d., padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 75 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 128 str., padarymą paskyrė 600 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., D. V. paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 600 Lt baudą, jos mokėjimą išdėstant per 12 mėnesių. Administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą D. V. pagal ATPK 130 str. 1 d., nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nustatė, kad nepilnametis D. V. 2012 m. balandžio 12 d., apie 13.48 val., vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. B., neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs dėl amžiaus, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, viršijo leistiną didžiausią 50 km/h greitį, važiavo 73 km/h greičiu, taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 3 d. ir 128 str. 1 d. (ATPK 284 str. 2 d.). Teismas nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus įrodyta jo paties prisipažinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Skirdamas administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismas atsižvelgė į D. V. padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimų padarymo motyvus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – 2011 m. lapkričio 23 d. buvo baustas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Tačiau vertindamas aplinkybes, jog D. V. yra nepilnametis (16 metų amžiaus), jo socialinė branda yra kiek atsilikusi, pats D. V. paaiškino labai išsigandęs policijos pareigūnų (kilo paniška baimė), teismas nusprendė, jog aptariamu atveju nebuvo nepilnamečio tyčios nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (teismas nustatė asmens valios (tyčios) deficitą), todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn, kuri numatyta ATPK 130 str. 1 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą D. V. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d. teisenos nutraukimo, paskiriant D. V. minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Nurodo, kad teismo nutarimas yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ATPK 284 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog D. V. veikoje nėra jam inkriminuojamo ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties. Teismas, nusprendęs, kad neįrodyta D. V. tyčinė kaltė dėl nepaklusimo sustabdyti vairuotą transporto priemonę, rėmėsi D. V. paaiškinimu, kad jis labai išsigando jį stabdžiusių policijos pareigūnų, jam kilo paniška baimė, todėl jis galėjo iš esmės nesuvokti, ką konkrečioje situacijoje reikia daryti. Mano, kad ši išvada nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Vertinant policijos pareigūnų A. K. ir J. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apie D. V. veiksmus jam pastebėjus jį stabdžiusius pareigūnus, nekyla abejonių, jog D. V. veikė sąmoningai, kryptingai siekė pabėgti nuo pareigą atliekančių pareigūnų ir taip išvengti administracinės atsakomybės. Jokių įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. V. galėjo būti ribotai veiksnus, nėra. Vien tik pateikti medicininiai dokumentai dėl D. V. susirgimų, fizinės ir socialinės brandos, nesant medicinos specialisto išvados, negali būti lemiami pripažįstant, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra tyčinės kaltės, juolab kad asmuo jau ne pirmą kartą pažeidžia KET reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimą. Nurodo, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve antra juosta. Kai pamatė policijos pareigūno ženklą sustoti, labai išsigando, galvojo, kaip stabdant nesukelti grėsmės kitiems eismo dalyviams. Jam iš dešinės buvo automobilių eilė, už jo – autobusas, todėl ties (duomenys neskelbtini) gatve išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Ten buvo šiukšliavežė, todėl atbuline eiga grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu išgirdo du šūvius. Išsigando taip, kad nelabai ką prisimena. Sustojo jam pažįstamame kieme Marijonų g. Iš nesuvokimo nesuprato, kas geriau: ar stoti čia pat stabdant policijos pareigūnui, ar sustoti saugioje vietoje. Pareigūnams nesipriešino, nemelavo. Nurodo, kad atsakomybės nevengė. Atbuline eiga važiavo važiuojamąja dalimi, jokio pareigūno arti nebuvo. Niekada nieko nedaro tyčia, gerbia mokytojus, pareigūnus. Pažymi, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytos administracinės nuobaudos negalėtų sumokėti, nes neturi pinigų. Yra V. Ž. gimnazijos 2 klasės mokinys, nori baigti 12 klasių, stengiasi mokytis, labai daug jam padeda mama (įstatyminė atstovė N. S.). Jokių pastabų dėl elgesio nėra gavęs. Be to, serga jaunatviniu idiopatiniu artritu, gydosi Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis skundžiamu teismo nutarimu D. V. buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Apeliacinį skundą padavusi Institucija su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas bylos dalį nutraukė, nesilaikydamas ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, iš esmės remdamasis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. paaiškinimu, kad jis labai išsigando jį stabdžiusių policijos pareigūnų, jam kilo paniška baimė, bei nepagrįstai nevertindamas policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių apie D. V. veiksmus jam pastebėjus jį stabdžiusius pareigūnus, kurie, Institucijos nuomone, neabejotinai įrodo, jog D. V. veikė sąmoningai, kryptingai siekė pabėgti nuo pareigą atliekančių pareigūnų ir taip išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat buvo surašytas už tai, kad jis, stabdant policijos pareigūnui, vengdamas atsakomybės, nestojo ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Vertindamas aplinkybes, jog D. V. yra nepilnametis (16 metų amžiaus), našlaitis, paimtas kitos šeimos globoti, jo fizinė ir socialinė branda yra kiek atsilikusi, pats D. V. paaiškino labai išsigandęs jį stabdžiusių policijos pareigūnų (jam kilo paniška baimė), teismas nusprendė, jog esant nustatytai situacijai, D. V. galėjo smarkiai išsigąsti ir iš esmės nesuvokti, ką konkrečioje situacijoje reikia daryti, atsižvelgiant dar ir į tai, jog D. V. nėra mokęsis nei kelių eismo taisyklių, nei automobilio vairavimo, t. y. teismas nusprendė, jog aptariamu atveju nebuvo nepilnamečio tyčios nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (teismas šioje situacijoje nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. valios (tyčios) deficitą), todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn, kuri numatyta ATPK 130 str. 1 d.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei pozicija, jog nagrinėjamoje byloje D. V. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, šiuo atveju - kaltės dėl tyčinio pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdymo.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių policijos pareigūnų A. K. ir J. B. tarnybinių pranešimų (b. l. 5, 6) matyti, kad juose išsamiai nurodytos aplinkybės apie D. V. veiksmus jam pastebėjus jį stabdžiusius policijos pareigūnus – pravažiavęs pro reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreiškusius patrulius ir įsukęs iš Smėlynės g. į Vilties g., esant transporto susigrūdimui, važiavo atbuline eiga, siekdamas kliudyti jį bandantį sulaikyti policijos pareigūną A. K., o pastarajam atšokus į šalį ir taip išvengus automobilio, bei tarnybiniu ginklu iššovus du šūvius į D. V. vairuojamo automobilio priekinę bei galinę padangas, toliau persekiojamas policijos pareigūnų automobilio su įjungtais spec. šviesos ir garso signalais važiavo iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur buvo sulaikytas. Sulaikius D. V., pastarasis paaiškino, kad yra nepilnametis, neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl vengdamas atsakomybės bėgo. Pats administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 str. 3 d. ir 128 str. 1 d. patrauktas D. V. pripažįsta, kad nestojo reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreiškusiems policijos pareigūnams, tačiau teigia, kad tai padarė iš baimės, kad labai išsigando policijos pareigūnų, suprasdamas, kad daro blogai vairuodamas automobilį neturėdamas teisės jį viruoti, jam kilo paniška baimė, nes policijos pareigūnai šaudė iš ginklo, jis girdėjo šūvius.
Pažymėtina, jog, sprendžiant patraukimo už ATPK 130 str. 1 d. nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. V. aiškiai suprato policijos pareigūnų išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tiek policijos pareigūnams jį stabdant (duomenys neskelbtini) g. po to, kai greičio prietaisu „SL 700“ Nr. SL 70366 (patikra 0865637), buvo užfiksuotas D. V. vairuojamas automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis didesniu nei leistinas didžiausias greitis - 50 km/h (važiavo 73 km/h greičiu), tiek pareigūnui stabdant automobilį paleidus į jo padangas du šūvius, tiek ir persekiojant jį su įjungtais garso ir šviesos signalais, tačiau sąmoningai jam nepakluso, kryptingai siekė pabėgti nuo pareigą atliekančių pareigūnų ir taip išvengti administracinės atsakomybės. Šias aplinkybes tuoj po sulaikymo D. V. nurodė ir policijos pareigūnams. Pagrindo manyti, kad minėti policijos pareigūnai yra suinteresuoti D. V. nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu, nenustatyta. Įstatymo leidėjas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus. Šį kriterijų D. V. atitinka. Taigi jokių įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. V. galėjo būti ribotai veiksnus, nėra. Vien tik pateikti medicininiai dokumentai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens susirgimų, fizinės ir socialinės brandos (serga jaunatviniu idiopatiniu artritu su enteritu), nesant kompetentingo medicinos specialisto išvados, negali būti lemiami pripažįstant, kad D. V. veikoje nėra tyčinės kaltės. Atsižvelgęs į byloje esančių pirmiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog D. V. kaltė padarius jam administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra įrodyta. Ta aplinkybė, jog D. V. aptariamą pažeidimą padarė iš baimės, išsigandęs policijos pareigūnų, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, jo atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina.
D. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas nepilnametis. Jo atsakomybę sunkina tai, kad 2011 m. lapkričio 23 d. buvo baustas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (vairavo dviratį nedėvėdamas dviratininko šalmo).
Skirdamas D. V. administracinę nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidimo padarymo motyvus, į pažeidėjo asmenybę – yra nepilnametis (16 metų amžiaus), mokosi V. Ž. gimnazijos 2 klasėje, baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, yra našlaitis, paimtas kitos šeimos globoti, serga jaunatviniu idiopatiniu artritu su enteritu, į D. V. turtinę padėtį (savarankiškų pajamų neturi), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Šios aplinkybės pripažintinos išskirtinėmis ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, yra pagrindas D. V. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą - baudą, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, skirtiną nepilnamečiams (ATPK 24 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 6 p., 30¹ str. teismas
nutaria:
Tenkinti dalį Institucijos - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimo dalį.
D. V. pripažinti kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir vadovaujantis ATPK 30¹ str., jam paskirti administracinę nuobaudą – 650 Lt baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šiuo nutarimu bei skundžiamu nutarimu pagal ATPK 124 str. 3 d. ir 128 str. paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. V. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 650 Lt baudą.
Baudą sumokėti į valstybės biudžetą (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030). Nesumokėjus baudos, ji bus priverstinai išieškoma iš jo globėjų (ATPK 314 str. 2 d.).
Išaiškinti D. V., kad jis, vadovaudamasis ATPK 313 str. nuostatomis, turi teisę per 40 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, pažeidėjo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.