- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-962-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Romualdos Janovičienės
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-05-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 540/2009 kuria areštuotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius AB ,,Kretingos grūdai“ 2009-05-06 su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. B. ir įkeisto daikto savininkės V. B. kreipėsi į teismą ir prašė įteikti įspėjimus skolininkui ir įkeisto turto savininkui.
Nurodė, jog 2001-07-25 buvo sudarytas kontraktas Nr. 440/05120947/017-01 su Rusijos Fedaracijos įmone OOO ,,ALS-MEIER“. V. B. 2002-04-29 laidavimo sutartimi laidavo už tai jog įsipareigojimai pagal minėtą kontraktą bus įvykdyti. Laidavimo sutarčiai užtikrinti hipoteka buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, butas adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka įregistruota 2002-05-03. Laiduotojas atsako kaip solidarus skolininkas. Skolos sumą sudaro 78435 JAV doleriai už parduotą produkciją ir 14 118,30 JAV dolerių netesybos (kontrakto 9.1 punktas), viso skola 92 553,30 JAV dolerių. Skolininkui per hipotekos lakšte nurodytą terminą neįvykdžius prievolės kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-05-13 nutartimi kreditoriaus prašymas buvo patenkintas ir areštuotas įkeistas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe priklausantis V. B.. Skolininkas V. B. ir įkeisto daikto savininkas V. B. įspėti, jog negražinus 92 553,30 JAV dolerių skolos bei 132 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Teismas pažymėjo jog prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais pagal sutarties ar įstatymo nurodymus (LR CK 6.38 str.). Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės ir esant kreditoriaus kreipimuisi dėl priverstinio skolos išieškojimo teismas areštavo hipoteka įkeistą turtą, butą adresu (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe priklausantį V. B..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja (įkeisto turto savininkė) V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą kreditoriaus AB ,,Kretingos grūdai“ 2009-05-11 prašymą atmesti; sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus pagal hipotekos lakštą Nr. 01120020004244 bei sustabdyti 30 dienų terminą skolai sumokėti.
Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta. Pareiškėja nežino apie kredito sutartis, kurių viena iš šalių galėtų būti V. B.. Jai taip pat nėra žinoma apie tai jog prievolės įvykdymui buvo įkeistas butas adresu (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšte Nr. 01120020004244 jokia prievolė nėra minima, nors Civilinio kodekso 4.186 straipsnyje nurodomi reikalavimai keliami hipotekos lakštui. Hipotekos lakšte turi būti nurodyta įkeitimu užtikrinta prievolė. Tačiau nei kreditoriaus minima 2002-04-29 laidavimo sutartis, nei sutartis Nr. 440/05120947/017-01 hipotekos lakšte nenurodyti. Minėtos nuostatos įtvirtinimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2008-07-30 įsakymas Nr. 1R-314 ,,dėl sutartinės hipotekos, sutartinio įkeitimo, priverstinės hipotekos, priverstinio įkeitimo lakšų formų, sutartinės hipotekos sutartinio įkeitimo, priverstinės hipotekos, priverstinio įkeitimo lakšų pildymo instrukcijos, hipotekos registrų pažymėjimų išduodamų įregistravus sutartinę hipoteką, sutartinį įkeitimą, priverstinę hipoteką, priverstinį įkeitimą ir asmens prašymu, formos patvirtinimą. Minėtų argumentų pagrindu pareiškėjai neaišku kuo vadovavosi teismas priskirdamas hipoteką būtent AB ,,Kretingos grūdai“ nurodytai prievolei, atsiskaitymui su OOO ,,ALS-MEIER“ už gautą produkciją užtikrinti (CK 4.170 str.). Pastebėjo, jog yra akivaizdūs neatitikimai tarp kreditoriaus reikalavimo ir hipotekos lakšto teksto. Kreditorius prievolę kildina iš laiduotojo V. B. prievolės, tuo tarpu pačiame hipotekos lakšte V. B. vadinamas ne laiduotoju o skolininku. Laidavimo sutartis kurią 2002-04-29 pasirašė laiduotojas yra pasibaigusi ir jos pasibaigimo pagrindai reglamenuojami sutarties IV skyriuje. Kreditorius reikalavimą priverstinai išieškoti skolą kildina iš 2002 metų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios turėjo būti apmokėtos per 50 kalendorinių dienų ir šešių mėnesių laikotarpis per kurį kreditorius galėjo reikšti reikalavimus laiduotojui V. B. yra pasibaigęs ir nei laidavimo sutartis nei hipotekos lakštas neturi teisinės galios. Teismas neatsižvelgė į tai jog hipotekos lakšte yra nurodyta jog įsipareigojimo įvykdymo terminas yra 2003-04-28 ir tai įrodo jog laiduotojas prievolės įvykdymą užtikrino tik laikinai. Teismas nesivadovavo hipotekos sandorio nuostatomis ir laidavimo sutartyje įtvirtintu jos galiojimo terminu. Teismas neatsižvelgė jog hipotekos lakštas Nr. 01120020004244 buvo įformintas kaip pareikštinis dokumentas kuriame nenurodyta nei prievolė nei kreditorius kurio naudai įkeičiamas daiktas. 2009-04-23 pareikštinė hipoteka pakeista į vardinę ir kreditoriumi nurodomas AB ,,Klaipėdos grūdai“. Toks pakeitimas atliktas neteisėtai, pasibaigus hipotekos galiojimui ir prievolei pagal ją. Remdamasis Civilinio kodekso 4.185 straipsnio 4 dalimi nurodo, jog hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ir registruojami hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka. Pareiškėja nereiškė jokio reikalavimo pakeisti hipotekos lakšte esančius įrašus. Padaryti įrašai nebuvo patvirtinti nei notaro, nepasirašyti įkeisto daikto savininko bei skolininko.
Atsiliepimas
Kreditorius AB ,,Kretingos grūdai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti; priimti naujus rašytinius įrodymus.
Nurodo, kad jog pagal su Rusijos įmone OOO ,,ALS-MEIER“ sudarytą laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigojo laiduoti jog įsipareigojimai pagal kontraktą Nr. 440/05120947/017-01 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais bus įvykdyti ir įsipareigojimo užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą ne mažesnei nei 300 000 Lt sumai. Taip pat įsipareigojo sudaryti hipotekos sutartį tuo pačiu sukurdamas ne tik laidavimo bet ir įkeitimo teisinius santykius. Tačiau laiduotojas neįvykdė savo įsipareigojimo (sutarties 6.1 p.) nes neturėjo jokio turto išskyrus 2859 Lt vertės garažą. Esant tokiai padėčiai kreditorius negalėjo pradėti vykdyti minėto kontrakto.Tačiau pareiškėja 2002-04-30 sudarydama hipotekos sandorį įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio vertė 319 320 Lt ir kreditoriui pateikė pareikštinį hipotekos lakštą pasirašytą skolininko V. B. ir įkeisto turto savininkės V. B., todėl kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys jog sutartinė hipoteka pasibaigė 2003-04-28, nes hipotekos lakšto 7 punkte nurodomas įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o ne hipotekos sandorio pabaigos terminas. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2008-07-30 įsakymu Nr. 1R-314 ,,Dėl sutartinės hipotekos, sutartinio įkeitimo, priverstinės hipotekos, priverstinio įkeitimo lakšų formų, sutartinės hipotekos sutartinio įkeitimo, priverstinės hipotekos, priverstinio įkeitimo lakšų pildymo instrukcijos, hipotekos registrų pažymėjimų išduodamų įregistravus sutartinę hipoteką, sutartinį įkeitimą, priverstinę hipoteką, priverstinį įkeitimą ir asmens prašymu, formos patvirtinimą“, nes šis įsakymas įsigaliojo nuo 2008-08-10 ir atgaline data negali būti taikomas. Taip pat nepagrįstai remiamasi Civilinio kodekso 4.185 straipsnio 1,2 ir 4 dalimis. Kreditoriaus nuomone skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.) ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Sutinkamai su CK 4.174 straipsnio 1 dalimi hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas, arba pats skolininkas būdamas įkaito davėju, numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kaip matyti iš bylos medžiagos hipotekos lakštu užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Byloje nepateikti priešingi įrodymai, jog hipotekos lakštu užtikrinta prievolė yra įvykdyta, taip pat nepateikti įrodymai jog Hipotekos registre įregistruotos skolinio įsipareigojimo salygos būtų pakeistos, nepateikta duomenų jog šalys būtų susitarę dėl prievolės įvykdymo salygų ar kitų skolos gražinimo terminų.
Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis reglamentuoja įkeisto turto areštavimo tvarką, kuri konkrečiai nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ar įkeisto daikto savininką apie skolos negrąžinimo pasekmes.
Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorius turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Kadangi hipotekos kreditoriaus naudai skola išieškoma ne ginčo tvarka, skolininkas neturi teisės hipotekos teisėjui reikšti prieštaravimų dėl skolos dydžio ar kitų Hipotekos registro duomenų, o hipotekos teisėjas neturi įstatymino pagrindo spręsti tokius prieštaravimus ir tuo pagrindu stabdyti pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Kitaip būtų paneigta hipotekos esmė ir duomenų, įrašytų į Hipotekos registrą, teisingumo prezumpcija (LR CK 4.185 str. 5 d.). Įkeisto daikto savininkė bei skolininkas nesitikdami su tuo, kad kreditorius nukreipė išieškojimą į Hipotekos registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, butą adresu (duomenys neskelbtini) ar nesutikdami su skolos dydžiu savo teises gali ginti kitu būdu, t.y. ginčyti skolos dydį ar atsakovo nesąžiningumą, sandorio įvykdymo terminų praleidimą pareikšdami ieškinį teisme LR CPK nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi hipotekos procedūros pažeidimų ir remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas vadovaudamasis Hipotekos registro duomenimis pagrįstai areštavo įkeistą butą ir raštu įspėjo skolininką LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-05-13 nutartį Nr. 540/2009 palikti nepakeistą, o pareiškėjos (įkeisto turto savininkės) V. B. atskirąjį skundą atmesti.