Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., A. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėja A. Z. ir A. Z. sudarė santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Z. (dabartinė pavardė – S) ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Z.. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notaro biurą įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, tačiau pareiškėja A. Z. likusiu turtu naudojasi, liko gyventi tame pačiame būste, jį prižiūri, moka mokesčius, naudojasi kitais asmeniniais mirusio sutuoktinio daiktais.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu A. Z. ir A. Z. įgijo turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), būdami santuokoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėja A. Z. po sutuoktinio A. Z. mirties toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte, naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. A. Z. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinio A. Z. mirties, ji perėmė jai priklausiusią turto dalį ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke. Suinteresuoti asmenys A. S. ir A. Z. prieštaravimų nepareiškė.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z. po savo sutuoktinio A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.