Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-317-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
1S-317-327/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-317-327/2017Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J. skundą dėl Alytaus rajono apy­linkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. J. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. J. lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. nuteistas 2006 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia – 2006 m. birželio 17 d., pabaiga – 2018 m. birželio 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai ir 25 dienos (skaičiuojant ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, nutarė netaikyti V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Ko­misijos nutarimo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pa­kankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lyg­ti­nai paleidus iš pataisos įstaigos jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenu­sikals.Nuteistasis V. J. skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad lanko anoniminių alkoholikų susitikimus, nors buvo baustas už alkoholio vartojimą, tačiau padarė išvadas, pažymi, jog anoniminių alkoholikų grupėje nedalyvauja joks specialistas. Nuteistasis pasiruošęs keistis, nori pradėti normalų gyvenimą. Teigia, kad kitos socialinės reabilitacijos programos pataisos namuose yra tik formalumas. Pažymi, jog nuo 80 iki 70 balų sumažėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika, stengiasi taisytis, lanko rea­bilitaciją, supranta, kad visos jo bėdos dėl alkoholio vartojimo, todėl šią problemą sten­giasi spręsti. Šiuo metu nuteistojo lankoma individuali programa jam labai padeda, tačiau pažymi, kad pataisos namuose nėra programos, kuri mažintų seksualinių nusikaltimų riziką. Atliekant bausmę ne tik apribota nuteistojo laisvė, bet ir laisvė išsakyti savo nuomonę. Nuteistasis taip pat pažymi, jog dabar turi tikslą – nori tapti geru virėju, sukurti šeimą ir pradėti normalų gyvenimą. Sutinka su griežčiausiais apribojimais, finansinių įsipareigojimų neturi, turi kur gyventi, pagal specialybę yra suvirintojas, įkalinimo įstaigoje dirba, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip impe­ra­tyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numa­ty­tą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nu­tarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados ati­­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra at­li­kęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio pa­lei­di­mo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus pakar­totinį nuteistojo nu­sikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. J. pri­klauso vidutinės rizikos grupei (70 balai). Ketvirtą kartą vertinant pagal „OASys“ me­todiką – balai nekito. Smurtinio nusikaltimo rizika vidutinė, seksualinio nusikaltimo rizika – aukšta. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą žmogaus sek­sua­linio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Ankščiau V. J. jau buvo teistas už išža­gi­ni­mą. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir tai patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra so­cia­liai pavojingas. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu V. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ana­li­zuo­jant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakan­ka­mu­mą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Teisėjų kolegija pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą bū­­tina nustatyti nekeliančią jokių abe­jonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką.Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka baustas 6 kartus, 11 kartų paskatintas. Ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, ko­legija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nu­teistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, sie­kiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina, jog paskutinė nuobauda buvo skirta praėjus beveik septyneriems metams nuo bausmės atlikimo pra­džios, kai nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos namuose galiojančią tvarką, tačiau vis tiek jai nepakluso. Nuteistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų balansas taip pat neteikia pagrindo spręs­ti apie pakankamą jo elgesio pažangą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad V. J. būdingas tų pačių klaidų kartojimas. Nusikaltimuose ir elgesyje kartojasi savitvardos praradimo ar agresijos panaudojimo atvejai, kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti, save pa­tei­sin­ti. Laisvėje alkoholio vartojimo problemos nesprendė, tačiau atlikdamas bausmę lanko ano­ni­minių alkoholikų grupes, tačiau pataisos namuose vieną kartą sulaikyta neblaivus. Frustracinėse situacijose būdingas autoagresyvus elgesys, įkalinimo įstaigoje, būdamas neblaivus, susižalojo rankos dilbį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo V. J. rizikos veiksniai: emo­cinė gerovė, mąstymas ir elge­sys, nuostatos. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia kons­ta­tuoti aki­vaiz­džios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atė­mi­mo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukš­tesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, su­formuotų nebau­džiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.Nors nuteistasis skunde teigia, jog elgesio pataisos programų lankymas yra tik formalumas, tačiau kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, psichologinė parama bei elgesio pataisos programos lankymas suteiktų galimybę koreguoti nuteistojo mąstymą ir padėtų pasirinkti tinkamus elgesio modelius.Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo tei­sė­tumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis išsamiai argumentuota, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, nu­tar­ties motyvų nekartoja. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nu­teis­tajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta. Konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. J., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos nai­kinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir Alytaus rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas