- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- ATP-336-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. A. skundą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 124² str. 2 d., už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 7 d., 23 val. 52 min., prie parduotuvės „Maxima“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, chuliganiškai vairavo automobilį „AUDI COUPE“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) Už šį administracinį teisės pažeidimą A. A. buvo nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.
Šalies argumentai
2012 m. gruodžio 28 d. A. A. skundu Švenčionių rajono apylinkės teismo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino A. A. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimas paliko nepakeistu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti liudytojus V. Z. bei G. B..
Apeliaciniame skunde nesutinkama su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio teiginiu, kad dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, dideliu greičiu apeliantas važiavo ratu, kelis sykius, versdamas automobilį slysti aplink savo ašį, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Nurodoma, kad aikštelėje automobilis slydo dėl slidžios, sniegu padengtos asfalto dangos, o ne dėl A. A. vairavimo dėl chuliganiškų paskatų. Aplink automobilio ašį apeliantas automobilio sukti nesistengė, pravažiuojant pro žmones automobilis neslydo.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu A. A. be viso ko nesutinka su jam inkriminuotais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nurodo, kad vairuojant automobilį jis ėmė slysti, net automobilį stengiantis atsargiai vairuoti, ne visada galima išvengti slydimo, o tai nėra chuliganiškas vairavimas. Automobilio slydimas nėra nepagarbos parodymo ženklas, todėl tai nėra Kelių eismo taisyklių 4 p. pažeidimas. Kokių būtinų atsargumo priemonių jis nesiėmė nenurodyta, todėl nėra ir Kelių eismo taisyklių 9 p. pažeidimo. Nutarimuose nenurodyta kokiu greičiu A. A. važiavo ir kokį leistiną greitį viršijo ir kiek, kokiais būdais nustatytas greičio viršijimas, todėl nėra Kelių eismo taisyklių 133 p. pažeidimo. Vien pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų liudytojo policijos pareigūno G. B. parodymų ir iš jo daromos išvados, kad jei automobilis slydo, vadinasi važiavo neleistinu greičiu neužtenka, kad asmeniui galima būtų inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.
Pažymi ir tai, kad stovėjimo aikštelėje adresu Vilniaus g. 37, Švenčionys, buvo žmonių, automobiliui slystant, ir jei šių žmonių saugumui (pareigūnų teigimu) apeliantas kėlė pavojų, kodėl šie žmonės, nei kaip liudytojai, nei kaip asmenys, kuriems buvo iškilęs pavojus nebuvo apklausti, vadinasi pareigūnai nesiėmė jokių įmanomų priemonių surinkti įrodymus, kuriais būtų užfiksuotas neva padarytas administracinės teisės pažeidimas. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos dėmesį ir į tai, kad žmonės, buvę stovėjimo aikštelėje į pareigūnus dėl neva daromo administracinės teisės pažeidimo, nesikreipė. Iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, kad kitiems žmonėms (pėstiesiems) joks pavojus taip pat nebuvo kilęs.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį nepakeista ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad apelianto padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
A. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. Tokią pačia išvadą padarė ir Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi netenkinęs A. A. skundo. Tačiau apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. nesutinka su jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymu, apeliacinį skundą grįsdamas tuo, kad jo veiksmuose nebuvo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., sudėties.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. A. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. inter alia nustatyta, kad administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Tačiau apeliantas neigia jų buvimą savo veiksmuose. Teigia, kad aplinkybės, dėl kurios automobilis netyčia paslydo slidžiame kelyje, negalima vertinti kaip chuliganiškų paskatų.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato patrulio G. B., tiesiogiai mačiusio daromą pažeidimą, tarnybinio pranešimo (b. l. 6) matyti, kad įvykio dieną buvo pastebėtas į parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Vilniaus g. 37, Švenčionys, aikštelę atvažiuojantis automobilis Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo metu aikštelėje buvo 6 – 7 žmonės ir keletas automobilių. Automobilis Audi Coupe, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A., įvažiavęs į minėta aikštelę, atliko posūkio manevrą, staigiai padidindamas greitį ir slysdamas šoniniu slydimu. Slysdamas šoniniu slydimu aplink kitus aikštelėje esančius automobilius, tarp kurių buvo ir policijos pareigūnų automobilis be skiriamųjų ženklų VW Caddy Life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis važiavo du kartus, kol jį sustabdė policijos pareigūnas. Tokius pačius parodymus liudytojas G. B. davė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Netikėti liudytojo G. B. parodymais, nėra pagrindo, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, neturi tiesioginio suinteresuotumo apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Nors apeliantas teigia, kad jis specialiai nedidino greičio ir neslydo šoniniu slydimu, tuo metu buvo slidu ir automobilio ratai paslydo savaime, jis tik ištiesino automobilio važiavimo kryptį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto aplinkybių išaiškinimas yra nepagrįstas bei prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams.
Važiuodamas šoniniu slydimu, A. A. sukėlė pavojų ne tik šalia buvusiems asmenims, bet ir aikštelėje stovėjusiems automobiliams, nekreipdamas dėmesio į galimas savo veiksmų pasekmes: kito asmens turto sugadinimą ar žmonių sužalojimą. Tai rodo asmens požiūrį į daromą veiką ir leidžia spręsti dėl tyčios jo veikoje buvimo. Būtent toks asmens elgesys, kai žinodamas galimas neigiamas savo veiksmų pasekmes, asmuo į jas neatsižvelgia, elgiasi nerūpestingai, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, ir yra laikomas chuliganišku. Todėl, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad A. A. vairavimas buvo chuliganiškas.
Apeliaciniame skunde, be viso ko, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apelianto vairavimas kėlė pavojų aplinkinių žmonių saugumui. Apeliantas nurodo, kad nei vienas asmuo, tuo metu buvęs minėtoje aikštelėje, nesikreipė į policijos pareigūnus dėl pastarojo veiksmų, todėl negalima konstatuoti, kad buvo sukeltas pavojus kitiems aikštelėje buvusiems žmonėms. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokį skundo argumentą pabrėžia, kad vien tai, jog neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ar padaryta žala sveikatai, o asmenys nesikreipė į policijos pareigūnus, dar nepašalina veikos pavojingumo ir asmens atsakomybės už įvykdytą veiką.
Taip pat kritiškai vertinamas ir apelianto argumentas, kad jo veiksmuose nebuvo Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 133 punktų pažeidimo. Iš 2012 m. gruodžio 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad savo veiksmais A. A. padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 28 ir 133 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad apelianto veiksmai sukėlė pavojų kitiems aikštelėje buvusiems asmenims, neabejotinai darytina išvada, kad A. A. aikštelėje važiuodamas šoniniu slydimu elgėsi neatsargiai, neįvertinęs slidžios kelio dangos, nepasirinkęs saugaus greičio, tokiu būdu rizikavo kitų žmonių sveikata bei kitiems asmenims priklausančiu turtu.
Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš šios nuostatos matyti, kad Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų pažeidimu laikomas būtinų priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, nesiėmimas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių atsargumo priemonių jis nesiėmė, todėl darytina išvada, kad Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų jis nepažeidė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks A. A. argumentas nepaneigia jo kaltės. Vadovaujantis teismų praktika darytina išvada, kad būtinomis atsargumo priemonėmis gali būti laikoma – saugaus greičio pasirinkimas, atsižvelgiant į vairavimo sąlygas, saugus manevravimas ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. A. specialiai slydo šoniniu slydimu, neįvertindamas galimų pasekmių, nors apie jų galimą atsiradimą jis privalėjo žinoti, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių – valdyti automobilį saugiai, manevruojant aikštele nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar turtui, todėl savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.
Apeliantas neigia ir tai, kad savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, kuriame įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A., vairuodamas automobilį Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kur tuo metu buvo kitų žmonių ir automobilių, važiavo šoniniu slydimu, nesaugiai manevruodamas aplink aikštelėje esančius automobilius, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, meteorologines sąlygas (kaip teigia apeliantas aikštelėje buvo slidi kelio danga), nesulėtino greičio apvažiuodamas kitus aikštelėje esančius automobilius, tokiu būdu tiesiogiai sukėlė pavojų kitiems žmonėms ir automobiliams. Be to, policijos pareigūnas G. B., tiesiogiai matęs įvykį, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad A. A. vairuojamas automobilis po pirmojo pavykusio šoninio slydimo, nepristabdė, girdėjosi, kad automobilis dirbo didelėmis apsukomis, tęsė savo veiksmus ir bandė atlikti antrąjį šoninį slydimą, kurio metu ir buvo sustabdytas policijos pareigūno. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad A. A. veiksmuose buvo ir Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimų pažeidimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdi kviesti skunde nurodomus liudytojus. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d., bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Iš šios nuostatos matyti, kad apeliacinės instancijos teismui paliekama diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečiu atveju reikalingas žodinis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai pripažinti A. A. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., todėl darytina išvada, kad žodinis bylos nagrinėjimas konkrečiu atveju būtų nereikalingas ir perteklinis.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti Švenčionių rajono apylinkės 2013 m. sausio 17 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.