Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S. (R. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2018 m. gruodžio 16 d., apie 10.41 val., Vilniuje, S. Konarskio- V. Pietario gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,23 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis R. S. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė 2018-12-16, apie 10.00 val., namuose išgėręs degtinės. Vėliau nusprendė važiuoti į „Maxima“ parduotuvę, esančią Savanorių prospekte. Kadangi įmonės, kurioje dirba, vadovas paliko jam automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, nusprendė važiuoti įmonės automobiliu. Automobilis buvo paliktas salono išvalymui. Pripažįsta girtas vairavęs šį automobilį, kol S. Konarskio -V. Pietario sankryžoje atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Dėl girtumo viską atsimena miglotai. Labai gailisi, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 32).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad 2018-12-16, apie 10.44 val., buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, S. Konarskio g.-V. Pietario g. sankryžoje, prie S. Konarskio g. 49 namo, įvyko eismo įvykis. Atvykus paaiškėjo, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. S., važiuodamas V. Pietario g., sankryžoje, sukdamas į dešinę pusę, nebuvo atidus ir nepraleido sankryžoje važiavusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Ž. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. R. S. nustatytas 1, 56 promilių girtumas. Pastarasis neneigė, kad girtas sukėlė eismo įvykį (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2018-12-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-12-16, dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu S. K., apie 10.47 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, S. Konarskio g.-V. Pietario g. sankryžoje įvyko eismo įvykis. Atvykus rado apgadintą automobilį „Toyota“. Eismo įvykio vietoje buvo kaltininkas - automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. S., kuris po įvykio automobilį pastatė už maždaug 200 metrų, kadangi nenorėjo trukdyti eismui. R. S. nustatytas 1,56 promilių girtumas. Patikrinus R. S. duomenis per CDB bazes, paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti (b. l. 6).

R. S. 2018-12-16 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, jog jis 2018-12-16, apie 10.44 val., S. Konarskio g. - V. Pietario g. sankryžoje, Vilniuje, sukdamas į dešine buvo neatidus, nepaleido sankryžoje važiavusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės (b. l. 9).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018-12-16, 10.50 val., R. S. nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-12-17 specialisto išvadoje Nr. T-A 12333/2018(01) nurodyta, jog R. S. kraujyje nustatyta mažiausiai 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 23).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „VW Passat Variant TDI“ (kėbulo tipas – universalas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 896 cm³, variklio galia – 66 kW, gamybos metai - 1999) kaina be PVM yra 1 074 eurų (b. l. 16).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „D.“ (b. l. 17).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojo S. K. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad R. S. vairavo automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,23 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, be to, vertintina ir tai, kad automobilį vairavo, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: R. S. praeityje neteistas (b. l. 42), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už vairavimą sunkaus girtumo būklėje (2015 m.), turi galiojančių nuobaudų (b. l. 33-41), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. S. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 53).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą išgėrus), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. S. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nors kaltinamasis R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo (tokios teisės nėra įgijęs), tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,23 promilių etilo alkoholio, padarė eismo įvykį. Negalima nepaminėti ir to, jog kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio vairuoja nebe pirmą kartą (2015-19-17 nutarimu jis buvo nubaustas administracine tvarka už motociklo vairavimą apsvaigus nuo alkoholio). Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie R. S. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam 3 (trejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o UAB „D.“, nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 074 eurų automobilio vertė be PVM (būtent tokia vertė nurodyta transporto priemonės vidutinės kainos nustatymo akte).

R. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (asmens tapatybės kortelė voke prisegta prie baudžiamosios bylos viršelio) (b. l. 44).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir R. S. (R. S.) paskirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 2 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti R. S. (R. S.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Išieškoti iš R. S. (R. S.) valstybės naudai 1 074 (vieno tūkstančio septyniasdešimt keturių) eurų sumą, atitinkančią automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.