- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-132-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02430-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 500 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai iki jos sulauks pilnametystės. Ieškovė be minėtų reikalavimų taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą atsakovo nepilnametėms dukroms P. Ž. ir E. Ž. po 500 Lt periodinių išmokų kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo dukroms neteikia nuo 2013 m. liepos mėnesio, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti dukroms laikiną išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013-10-03 nutartimi ieškovės A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – priteisė iš atsakovo A. Ž. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms P. Ž. ir E. Ž. po 500 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-10-01 iki teismo sprendimo priėmimo. Nepilnametėms dukroms skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise teismas pavedė A. Ž.. Teismas nurodė, kad pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, kurie turi teikti vaikams išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną vaiko poreikių tenkinimo lygį. Teismas, įvertinęs tai, kad laikino materialinio išlaikymo tikslas yra patenkinti kasdienius vaiko poreikius, priteisė iš atsakovo šalių nepilnametėms dukroms laikiną materialinį išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį. Nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi tarsi jau išsprendė ginčą net neišsiaiškinęs nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų materialinės padėties. Nurodė, kad atsakovas teikia išlaikymą dukroms, mokėdamas jų išlaikymui kas mėnesį kiekvienai po 300 Lt, kaip ir buvo susitaręs su ieškove, tačiau ši klaidina teismą teigdama, jog šalys tarėsi dėl 500 Lt išlaikymo kas mėnesį kiekvienai iš dukterų. Pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius, apie ieškovės materialinę padėtį, taip pat apie atsakovo materialinę padėtį, nors ieškovė žino, jog atsakovas šiuo metu uždirba 912 Lt per mėnesį ir dengia bankui kreditus, kuriuos panaudojo šeimos reikmėms. Pažymėjo, kad kreditams dengti atsakovas kas mėnesį moka po maždaug 270 Lt. Pateikė įrodymus apie 2013-01-17 vartojimo kredito sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini), ir 2012-01-19 vartojimo kredito sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovą maitina jo pensininkė motina, nes iš savo atlyginimo jam nelieka pinigų pragyventi. Kito darbo atsakovas neturi, o turėdamas tik suvirintojo specialybę pasiūlos gerai uždirbti atsakovas neranda. Nurodė, kad nekilnojamojo turto bei santaupų atsakovas taip pat neturi.
Atsiliepimas
Ieškovė A. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu ne kartą kalbėjo, jog dukterų išlaikymas kas mėnesį siekia apie 2 000 Lt, dėl to atsakovas privalo mokėti po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį kiekvienai iš dukterų. Pažymėjo, kad atsakovas neprašo teismo sumažinti laikinojo išlaikymo sumą, o prašo apskritai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kas reiškia, kad patenkinus atsakovo skundą, jis iki galutinio teismo sprendimo galės visiškai neteikti jokio išlaikymo vaikams, o tai akivaizdžiai prieštarautų vaikų teisėms ir interesams. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas darbingo amžiaus vyras, todėl turi visas galimybes teikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo numatytą minimalų išlaikymą. Ieškovės teigimu, atsakovas turi gerą, šiuo metu rinkoje paklausią suvirintojo specialybę, nuolat kelia kvalifikaciją, todėl kyla pagrįstų įtarimų, jog uždirba tik minimalų atlyginimą. Be to, atsakovas, būdamas nesąžiningas, nenurodė savo antros darbovietės (duomenys neskelbtini), o dėl to, jog atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, jokiu būdu negali nukentėti vaikų interesai. Mano, kad 500 Lt laikino išlaikymo dydis yra protingas ir atitinkantis nepilnamečių vaikų kasdienius poreikius, o būtent – maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, ugdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik tais atvejais, kai vienas iš tėvų apskritai nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, bet ir tais atvejais, kai ši pareiga vykdoma netinkamai (pvz., skiriant vaikų išlaikymui per mažai lėšų), kadangi išlaikymas turi užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Taip pat yra išaiškinta, jog kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas, atskirajame skunde tvirtina, jog 500 Lt dydžio laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui yra per didelis, kadangi atsakovas turi kreditorinių įsiskolinimų, o jo darbo užmokestis per mėnesį yra labai nedidelis, dėl to jam piniginių lėšų neužtenka net savo kasdieniams poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatytas orientacinis kriterijus – po 500 Lt laikino išlaikymo dydis – konkrečiu atveju maksimaliai patenkins vaikų poreikius. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne nuolatinis vaikams teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog šalių nepilnamečiams vaikams teiktinas mažesnis išlaikymas negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese būtų įskaitytos.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju išnagrinėjęs atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-03 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.