- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-19-42/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- P. D.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Deimintas Radzevičius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, atsakovui R. D., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, trečiajam asmeniui P. D. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui P. D., institucija, teikianti išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo R. D. priešieškinį ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismą prašė: nutraukti tarp jos ir atsakovo 1987 m. vasario 21 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nepilnamečio sūnaus P. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovui priteisti garažą, esantį garažų bendrijoje “Mokolai”, 21 bloke (kurio teisinė registracija neatlikta), o jai pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 2/3 dalis buto (bendras plotas 49,63 kv. m.) su 5,40 kv.m. rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. D., tenkančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti sūnui P. D. kaip išlaikymą turtu; priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 10800 Lt (po 300 Lt kas mėnesį x 36 mėnesių). Tačiau ši įsiskolinimo suma mažintina, atsižvelgiant į atsakovo sumokėtą 3000 Lt sumą ir sudaro 7800 Lt. Šį išlaikymo įsiskolinimą priteisti turtu, t.y. atsakovui tenkančia 1/3 dalimi buto. Be to, priteisti iš atsakovo R. D. nepilnamečio sūnaus P. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 243 litus kas mėnesį nuo 2007-08-20 iki sūnus P. D. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kreditorinius įsipareigojimus AB bankui „Hansabankas" pagal sutartį Nr. 06-078449-GV, pripažinti ieškovės asmeniniais įsipareigojimais. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, jai priteisti 13 333 Lt piniginę kompensaciją bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu gyvenant santuokoje, susilaukė dviejų vaikų, iš kurių šiuo metu nepilnametis yra P. D., gim. (duomenys neskelbtini). Laikė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. jo smurtavimo, girtavimo, priekabiavimo, netinkamo elgesio šeimoje. Sūnus Povilas tėvo bijo, dėl jo agresyvaus elgesio, priekabių negali ir nenori gyventi kartu. Nuo 2000 metų atsakovas dirba ir daugiausia laiko praleidžia Norvegijoje, tačiau grįžęs namo girtauja ir ji priversta su vaikais išeiti iš namų.
Nutraukus santuoką, prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Sūnus taip pat išreiškė norą gyventi su motina. Santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal VĮ Registrų centro pažymą yra 52 732 Lt, o reali rinkos kaina apie 100 000 Lt, prašė padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, t.y. atsižvelgti į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, jai priteisti 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 buto dalį. Be to, atsakovui prašė priteisti 5000 Lt vertės garažą “Mokolų” bendrijoje, kuris yra įrengtas, pastatytas, tačiau teisiškai neįregistruotas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, pardavė santuokoje įgytą automobilį Mersedes Benz C250, 1994 m. laidos, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė gali būti apie 15 000 Lt, šią sumą įskaityti į atsakovui tenkančio turto dalį. Atsakovui tenkančią 1/3 buto dalį, kurios vertė pagal VĮ Registrų centro išduotą pažymą yra 17577 Lt, priteisti kaip vaikui išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus, t.y. iš viso 7800 Lt ( po 300 Lt kas mėnesį iš viso 36 mėn., išminusavus 2007-09-01 atsakovo sumokėtus 3000 Lt). Likusi nepadengta išlaikymo suma mokėtina periodinėmis išmokomis po 243 Lt kas mėnesį nuo 2007-08-20 iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, jog vaikas specialių poreikių neturi, per mėnesį jo išlaikymui reikia apie 800 Lt. Laikė, kad atsakovas turėtų vaiko išlaikymui skirti 400 Lt per mėnesį, o likusią dalį gali skirti ji. Patvirtino, kad vartojimo kreditą bankui Hansabankas ji sumokės pati, kreditorius dėl to prieštaravimų nepareiškė. Su atsakovu abu yra veiksnūs, sveiki ir darbingi, nereikalingi materialinio išlaikymo.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu teismo prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus P. D. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – jos nelojalumo, nešeimyniškumo, neištikimybės. Jam dirbant užsienyje, atsakovė buvo neištikima, turėjo susiradusį kitą vyriškį. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo. Nesutiko, kad sūnui būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes jis pagal galimybes mokėjo už butą, pirko įvairius buities daiktus, vaiką apipirkdavo, duodavo kišenpinigių. Be to, 2007 metais vaiko išlaikymui sumokėjo 3000 Lt, o 2005 metais per dukrą perdavė 4300 Lt. Grįžęs iš Norvegijos, mokėjo už šeimos pramogas, atostogas, pirko įvairius daiktus, todėl nelaikė, jog yra išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat nesutiko dėl išlaikymo priteisimo turtu, nes neturi jokios kitos gyvenamosios patalpos Lietuvoje. Sutiko teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai:
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. D. ir atsakovo R. D., 1987-02-21 įregistruotą Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatė nepilnamečio vaiko P. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. D..
Priteisė iš atsakovo R. D. materialinį išlaikymą sūnui P. D., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2007-08-20 iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant jog šia suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. D., įskaitant atsakovo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėtas sumas.
Priteisė nepilnamečiui vaikui P. D. iš atsakovo R. D. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006-01-01 iki 2007-08-20, iš viso 2750 Lt, nustatant jog šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina A. D..
Santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovei A. D. priteisė dviejų kambarių butą su rūsiu 5,40 kv.m., 160 000 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui pripažino nuosavybės teisę į 600 Lt, gautų už 2007-03-26 parduotą automobilį Mersedes Benz 0250, v/n (duomenys neskelbtini) garažą, esantį Marijampolės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje “Mokolai” 21 bloke (kurio teisinė registracija ir inventorizacija neatlikta), 5000 Lt vertės.
Priteisė atsakovui R. D. iš ieškovės A. D. 49 600 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, nustatant, jog ši kompensacija turi būti išmokėta atsakovui per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kreditorinius įsipareigojimus AB bankui „Hansabankas" pagal 2006-10-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 06-078449-GV, pripažinto ieškovės A. D. asmeniniais įsipareigojimais.
Priteisė iš atsakovo R. D. ieškovei A. D. 341,94 Lt žyminio mokesčio bei valstybei 23,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisė iš ieškovės A. D. atsakovui R. D. 177 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 23,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmetė.
Teismas iš ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens P. D., liudytojų J.B.P., A. B., A. D., L. V. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatė ir konstatavo, kad sutuoktiniai nebepalaiko santuokinių ryšių, didžiąją dalį laiko nuo 2000 metų praleidžia atskirai, todėl jų šeima iširusi visiškai ir tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas neįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vertindamas ištirtus įrodymus, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai - santuoką, sudarytą tarp A. D. ir R. D., nutraukė nustatant, kad ji iširo dėl ieškovės ir atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei teismas paliko santuokinę pavardę D., atsakovui – D. Teismas, išklausęs ieškovę, atsakovą, nepilnametį P. D., vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, išanalizavęs surinktus įrodymus darė išvadą, kad geresnės sąlygos nepilnamečiui vaikui gyventi yra su motina, t.y. ieškove.
Sprendime nurodoma, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, pakankamo materialinio išlaikymo sūnui P. neteikė nuo 2006 m. sausio mėnesio. Kadangi šalys dėl išlaikymo vaikui teikimo nebuvo susitarę, todėl neaišku, kaip turėjo būti paskirstyta atsakovo 2005 m. gruodžio mėnesį sumokėti 4300 Lt, už kurį laikotarpį jie buvo mokami. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas už laikotarpį iki 2006 m. sausio mėnesio išlaikymą šią sumą sumokėjo, o laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007-08-20 atsakovas yra sumokėjęs 3000 Lt vaiko Povilo išlaikymui bei nupirkęs jam reikalingų daiktų už 450 Lt. Todėl teismas priteisė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant nuo 2006-01-01 iki 2007-08-20 po 300 Lt per mėnesį, t.y už 20 mėn. 20 dienų - iš viso 6200 Lt, iš kurių išminusavo 3450 Lt. Tokiu būdu teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 2750 Lt.
Teismas nustatė, jog vaikas specialių poreikių neturi, tačiau yra 15 m. amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ieškovės paskaičiavimais, jo išlaikymui per mėnesį reikia apie 800 Lt, o ieškovės ir atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį yra panašios – apie 2000 Lt. Todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti sūnui P. iš atsakovo R. D. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, tenkino ir priteisė iš R. D. vaikui po 400 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei tenka pareiga auginti ir rūpintis pilnamečiu vaiku, dėl atsakovo elgesio, padaryto nusikaltimo šeima negavo pajamų, dalinant santuokoje įgytą turtą, nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovei skyrė 2/3 dalis turto, o atsakovui R. D. 1 /3 dalį turto. Sprendime nurodoma, jog sutuoktinių tarpusavio ginče nebuvo apsaugoti vaikai, todėl jie kartu gyventi negali, nes tai ir toliau traumuos jų sūnų. Abu bendraturčiai nesugeba bendradarbiauti spręsdami bendrus klausimus, nesugeba paisyti vaiko interesų, šeimą ištikus krizei, todėl jų gyvenimas viename bute neįmanomas. Vaikas taip pat išreiškė savo nuomonę, jog su tėvu viename bute gyventi nenori, todėl toks gyvenimas yra nesaugus ir traumuojantis vaiko psichiką. Todėl teismas, atsižvelgdamas į LR CPK 320 str. 2 dalyje nustatytus šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, gindamas vaiko interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, visą butą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei A. D., o atsakovui už jam tenkančią 1/3 dalį buto priteisė piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Žemesnės instancijos teismas
- pripažinti, kad santuoka, sudaryta tarp R. D. ir A. D., įregistruota 987 02 21 d. Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 41), nutrūko dėl ieškovės A. D. kaltės;
atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į 2/3 dalis santuokoje gyto turto, o atsakovui į 1/3 dalį turto- buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 13 333 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį;atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, kaip išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. D. ir papildomai iki jo pilnametystės išlaikymui priteisti po 415 Lt per mėnesį;
- atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui P. D. už 36 mėn. t.y. iki ieškinio padavimo dienos;
- patenkinti atsakovo reikalavimą ir pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
- patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą - priteisti iš jo sūnaus P. D. išlaikymui po 200 Lt per mėnesį periodinių išmokų iki jo pilnametystės.
- priteisti iš atsakovo ieškovei 2500 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkantį garažą ,,Mokolų" bendrijoje ir 300 Lt piniginę kompensaciją už parduotą automobilį Mersedes Benz 0250v/n (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Apelianto nuomone, sprendimas iš dalies yra neteisingas ir tiesiogiai pažeidžia apelianto turtinius interesus, prieštaraujantis materialinės teisės normoms, priimtas nepilnai įvertinus visus į bylą surinktus įrodymus.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1) apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir mano, jog santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės. Nurodo, jog visą laiką stengėsi, kad šeimai nieko netrūktų, daug metų dirbo įvairius darbus Lietuvoje, o neturėdamas darbo Lietuvoje, tikslu užsidirbti pinigų šeimai, 2000 m. išvyko į Norvegiją. Laiko, jog teismo posėdžio metu neįrodyti ir kiti argumentai dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl nesirūpinimo šeima, neprisidėjimo prie šeimos išlaikymo. Šie argumentai paneigti atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais - buto pagerinimo darbų atlikimu, kurių per 2001-2006 metus atsakovas atlikęs pats už 14652 Lt.
2) teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo priteisiant ieškovei 2/3 dalis turto, o apeliantui 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, nepagrįstai taikė CK 3.123 str. l d. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, jog ieškovės nurodyta priežastis, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, nėra pagrindas priteisti jai didesnę turto dalį. Ieškovė ir sūnus yra sveiki, be to, teismas nustatė, kad šalių pajamos yra vienodos po 2000 Lt į mėnesį, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo įstatyme įtvirtintos lygių dalių prezumpcijos.
3) pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisdamas visą ginčo butą ieškovei, o atsakovui 49 600 Lt piniginę kompensaciją už 1/3 dalį buto, pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintą teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog apeliantas Lietuvoje kitos gyvenamosios vietos neturi, kad pats atliko ginčo buto remontą. Be to, priteisdamas iš ieškovės piniginę kompensaciją, jos mokėjimą išdėstė per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nors ieškovė to ir neprašė.
4) nesutinka su teismo priteistu išlaikymo sūnui Povilui įsiskolinimu 2750 Lt dydžio už laikotarpį nuo 2006 31 01 d. iki 2007 08 20 d. Nurodo, kad visą laiką rūpinosi sūnaus gerbūviu todėl laiko, kad nėra skolingas ieškovei už jo išlaikymą. Konkreti išlaikymo suma sūnui su ieškove aptarta nebuvo, be to, teismui nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių sūnaus P. išlaikymo išlaidas už prašomą priteisti įsiskolinimo laikotarpį. Teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais ir neįvertino aplinkybių, jog 2007 metų rugsėjo 01d. apeliantas sumokėjęs jai už sūnaus išlaikymą 3000 litų, mokėjęs sūnui po 200 litų išlaikymą, kurį pervesdavo paštu. Mano, kad prie vaiko išlaikymo yra priskirtinos ne tik piniginės išmokos, bet ir išlaidos, susijusios su mokesčiais už šeimos būstą, nes tai užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, grįžęs iš užsienio, mokėjo didžiąją dalį komunalinių mokesčių už butą: laikotarpyje nuo 2006 m. liepos-gruodžio mėn. sumokėjo 1091 Lt., už 2007 m. birželio-rugpjūčio mėn. sumokėjo 171,60 Lt. Be to, laikotarpyje nuo 2006 0101 d. iki 2007 08 20 d. apeliantas rūpinosi sūnumi, teikė jam nuolatinį išlaikymą, pirko reikalingus daiktus. Sūnus, dalyvavęs teismo posėdyje, patvirtino, kad apeliantas nupirkęs du dviračius, iš užsienio parvežęs drabužių, 2007m. nupirkęs dvejus sportinius batelius, priedus prie kompiuterio, garso kolonėles, kad duodavo 50-100 Lt į mėnesį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Nesutinka su skunde išdėstytais motyvais, kuriais teigiama, jog apeliantas rūpinosi šeimos reikalais, gerino gerbūvį, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus bei atsakovo netinkamą elgesį šeimos atžvilgiu, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisdamas didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo nuomone – dėl ieškovės kaltės, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių santuokinės pareigos konkretizuojamos CK 3.26–3.30,3.35,3.36,3.85,3.92 ir 3.109 straipsniuose, tai yra, lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reikštų sutuoktinio kaltą elgesį, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių, trečiojo asmens, liudytojų J.B. P., A. B., A. D., L. V. parodymais nustatė, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko ilgą laikotarpį, atsakovas nuo 2000 metų gyvena ir dirba užsienyje, namuose gyvena tik keletą savaičių per metus, sutuoktiniai taikytis nenorėjo, be to, įvertino aplinkybę, kad šalys nebegali toliau gyventi kartu dėl nuolat kylančių konfliktų, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo esant mišriai sutuoktinių kaltei (CK 3.61 str. 2 d.)
Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis 1 dalis).
Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas bendrą sutuoktinių turtą, be pakankamo pagrindo nukrypo nuo lygių dalių principo, tai yra, ieškovei priteisė 2/3, o atsakovui 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, ir nepagrįstai butą priteisė ieškovei, o apeliantui piniginę kompensaciją. Tačiau teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 2-4 dalyse nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (kai vienas sutuoktinis privalo mokėti kitam sutuoktiniui išlaikymą; jei sutuoktinis be kito sutuoktinio iki bylos iškėlimo sumažino bendro turto vertę, jo dalį padovanodamas ir kt). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 12 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-479/2005) nurodė, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė svarbia aplinkybe nukrypstant nuo lygių dalių principo aplinkybę, kad atsakovas, būdamas santuokoje padarė nusikaltimą ir buvo nubaustas 4000 Lt bauda su automobilio konfiskavimu, tai yra, dėl atsakovo kaltės buvo sumažinta sutuoktinių bendro turto vertė, be to, atsakovas ilgą laiką ( nuo 2000 m.) dirba užsienyje, ir nereguliariai teikia lėšas šeimos būstui bei nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.)
Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai ginčo turtą – butą priteisė ieškovei, įpareigojant atsakovui išmokėti kompensaciją už jai tenkančią turto dalį. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su atsakove ginčo bute, teismas sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, toks buvo ir atsakovo prašymas, be to, atsakovas ilgą laiką gyvena užsienyje, todėl spręstina, kad ginčo turtas yra labiau reikalingas, būtent ieškovei. Be to, pažymėtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl šalims gyvenant ginčo bute būtų neužtikrintos saugios ir stabilios nepilnamečio sūnaus gyvenimo bei mokymosi sąlygos.
Laikytini nepagrįstais ir skundo argumentai dėl 2750 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2007 08 20 priteisimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės, atsakovo bei liudytojos A. D. paaiškinimus nustatė, kad atsakovo nuo 2006 m. sausio mėnesio teikiamas išlaikymas sūnui buvo nepakankamas. Todėl įskaičius atsakovo teiktą išlaikymą bei nupirktus daiktus sūnui, pagrįstai nustatė ir priteisė 2750 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Teisėjų kolegija spendžia, kad nepagrįstas atsakovo skundo argumentas ir dėl priteistino sūnui išlaikymo dydžio. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Apylinkės teismas, atsižvelgiant į ieškovės pajamas (1800 Lt) ir atsakovo gaunamą uždarbį (2000 Lt) kas mėnuo, nepilnamečio amžių (15 m.) ir jo poreikius, pagrįstai jo išlaikymo dydį kas mėnuo nustatė 800 Lt. Pažymėtina, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ir ekonominių interesų centras yra Norvegijoje, nes šioje šalyje jis dirba nuo 2000 metų. Priteistas išlaikymas atitinka teisminei praktikai, be to, akivaizdu, kad atsakovas išsigali teikti 400 Lt dydžio išlaikymą, juolab nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas užsienyje, todėl visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai (3.3 str.1 d.)
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai į dalintiną turtą įtraukė garažą, esantį Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Mokolai“, nes kaip matyti iš pažymos, bendrijos garažų teisinė registracija neatlikta. Atsakovo paaiškinimu bei neprieštaraujant ieškovei laikytina, kad už garažą buvo sumokėta 2000 Lt pajinių įnašų, nes kitų rašytinių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nebuvo pateikta. Pajiniai įnašai yra santuokoje įgytas turtas, o atsakovas yra šio bendrijos narys, todėl jam pripažintina teisė į įnašus šioje bendrijoje, o ieškovei teisė į 1/2 dalį jų dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad padalijant nekilnojamąjį turtą – butą (160000 Lt vertės) buvo nustatytos nelygios jo dalys, todėl konstatuotina, kad ieškovės dalis (2/3) sudaro 106666 Lt, o atsakovo 53333 Lt (1/3) buto vertės. Kadangi ieškovė turi teisę į 1000 Lt vertės pajinių įnašų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Mokolai“, todėl jai priteistina iš atsakovo 1000 Lt kompensacija. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas pardavė santuokoje įgytą automobilį Mercedes 600 Lt vertės, todėl ši suma laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintina lygiomis dalimis. Tokiu būdu, atsakovui iš ieškovės priteistina 52633 Lt kompensacija.
Laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priteisdamas iš ieškovės piniginę kompensaciją jos mokėjimą išdėstė 6 mėnesiams, nors ieškovė tokio prašymo ir nepareiškė. CPK 284 str. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu priimtose nutartyse nurodė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą, ir taikytina išimtinais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-71/2002; 2002 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. 3K-3-925/2002). Byloje nustatyta, kad ieškovė siekdama prisiteisti butą nurodė, kad ji išsigalinti išmokėti atsakovui kompensaciją ir atidėti ar išdėstyti teismo sprendimą neprašė. Pažymėtina, kad tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek ir apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė, kad turinti darbą ir yra pajėgi išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, todėl pirmosios instancijos teismas neesant išimtinų aplinkybių nepagrįstai, savo iniciatyva, išdėstė priteistos kompensacijos išmokėjimą. Todėl ši sprendimo dalis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str.1 d.)
Dėl išdėstytų argumentų teismo sprendimas keistinas, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str.1 d. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas išdėstyti taip: pripažinti ieškovei A. D. a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą esantį (duomenys neskelbtini) su 5,40 kv.m. rūsiu, u/n (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. 160000 Lt vertės; pripažinti atsakovui R. D. a/k (duomenys neskelbtini) teisę į pajinius įnašus Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Mokolai“ (garažo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš ieškovės A. D. atsakovui R. D. 52 633 Lt (penkiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt trijų litų) kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Sprendimo dalį, kuria kompensacijos išmokėjimas išdėstytas 6 mėnesiams panaikinti.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.