- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 1S-1179-175/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- E. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. Ž. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies, 2, 6 punktuose, nuteistas laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 5 d. Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis E. Ž. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs komisijos nutarimą, klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristiką, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nepagrįstai priėmė nutartį atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, akcentavo ir pabrėžė BVK 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tuo grįždamas į įstatymo taikymą pagal senąją BVK 157 straipsnio redakciją. Toks išplėstinis įstatymo taikymas nėra galimas vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi. Klausimą dėl komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes ir, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Teismas šiuo atveju plečiamai vertino socialinio tyrimo išvadas, nors neprivalėjo to daryti. Teismas privalėjo atsižvelgti į egzistuojantį tiek formalųjį kriterijų, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, tiek į materialųjį kriterijų BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad asmeniui taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos probacija pasieks tikslą, nes yra ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, vertino „kitas aplinkybes“ (kriminogeniniai veiksniai, žalos atlyginimas, neatlikta bausmės dalis, nusikaltimo sunkumas, galiojančios nuobaudos ir t. t.), kurios pagal naująją BVK ir BPK redakciją negali būti vertinamos. Paminėtos aplinkybės yra įvertintos rengiant socialinio tyrimo išvadą, kur nustatoma nusikalstamo elgesio rizika, kriminogeniniai veiksniai. Atkreipiamas dėmesys, kad pastovūs kriminogeniniai veiksniai nėra papildomai vertinami, jie yra statiniai. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad visi komisijos nariai pritarė jo lygtiniam paleidimui, nutarime konstatavo, kad jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius BVK nurodytus kriterijus, todėl lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Komisija tinkamai įvertino tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, per nustatytą laikotarpį įvykdė nustatytas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, tai rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistojo E. Ž. manymu, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir netinkamai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti būtinas aplinkybes. Teismas netinkamai įvertino komisijos išvadas ir vadovavosi senuoju BVK, dėl to nepagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Nuteistasis taip pat pažymi, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsiliepimų į nuteistojo E. Ž. skundą negauta.Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. Ž. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (55 balai iš 168 galimų), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nuteistasis skunde tvirtina, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat ir paties nuteistojo E. Ž. skunde nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (keturis kartus skatintas, mokėsi, įgijo specialybių, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Bausmės atlikimo metu nuteistasis devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tris kartus buvo skirtos griežtos nuobaudos – uždarytas į baudos izoliatorių. Nors nuteistasis E. Ž. šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, sistemingas nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų pažeidinėjimas tiek bausmės atlikimo pradžioje, tiek vėliau, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti nustatytos tvarkos ir nepaklusti nustatytiems reikalavimams. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkmingumu, kadangi probacijos taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų draudimų laikymusi ir įpareigojimų vykdymu.Išvadą, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, pagrindžia ir nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 55 balai, taip pat kriminogeniniai veiksniai, galintys lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors 35 balai yra statiniai, 20 balų yra kintami, t. y. gali būti mažinami nuteistojo dedamomis pastangomis tinkamai elgiantis. Šiuo atveju, kaip minėta, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis ne vieną kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas taisykles ir reikalavimus, todėl tikėtis, kad pataisos procesas laisvėje taikant atitinkamus draudimus ir įpareigojimus bus sėkmingas, pagrindo nėra. Vien tai, kad komisijos nariai nuteistojo lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra pritarė vienbalsiai, neįpareigoja teismo besąlygiškai tvirtinti komisijos nutarimą, kadangi, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi vertino aplinkybes, kurios buvo vertinamos pagal senąją BVK redakciją, tačiau šiuo metu nėra vertinamos. Su tokiu nuteistojo vertinimu nesutiktina. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino tas aplinkybes, kurias jį įpareigoja vertinti įstatymas. Šiuo atveju apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo. Taip pat teisingai teismas konstatavo, kad šių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, kadangi turi būti nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir/ar pažanga ją mažinant. Vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas vadovavosi Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėmis rekomendacijomis ir pagrįstai vertino visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai, kad teismas nutartyje nurodė, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nereiškia, kad teismas pažeidė lygtinį paleidimą reglamentuojančių BVK ir BPK normų reikalavimus. Teismas teisingai pažymėjo, kad šį aplinkybė nėra vertinama kaip esminė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, tačiau ji apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinama kitų aplinkybių kontekste.Aptartų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.