Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-13/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
1S-13/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
S. D.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Byla Nr. 1S-13/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergijui Bekiš,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo S. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2009 m. gruodžio 31 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. kaltinama tuo, kad 2009 m. liepos 8 d., 02 val. - 05 val. laikotarpiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, E. Č. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su P. L. metu tyčia ranka sudavė pastarajam į galvos sritį. P. L. nuo suduoto smūgio nugriuvus ant grindų, jam esant sumuštam ir negalinčiam paeiti, dėl panaudoto smurto bei išgerto alkoholio kiekio esant bejėgiškos būklės ir negalinčiam pasipriešinti, S. D. tyčia rankomis ir kojomis sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į galvos ir kaklo sritį, ne mažiau 33 smūgius į krūtinę ir rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybinius kūno sumušimus: muštines žaizdas dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies vokuose, apatinės lūpos gleivinėje, didelės apimties minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas galvoje, kakle, krūtinėje, abejose rankose, dešinės pusės tiesioginius 3,4,5,6 šonkaulių lūžius su plaučio pažeidimu. Išsivysčius didelės apimties poodinei emfizemai, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui, trauminiam šokui, nukentėjusysis P. L. patyrė dideles fizines kančias. Nuo patirtų sužalojimų progresuojant kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumui bei nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis P. L. mirė. Šiais veiksmais S. D. kaltinamas itin žiauriai nužudęs bejėgiškos būklės P. L. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. liepos 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi S. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas penkiolikai dienų. To paties teismo 2009 m. liepos 29 d. bei 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimis S. D. paskirtos kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2009 m. gruodžio 31 d.

Šalies argumentai

Kaltinamasis S. D. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti.

Kaltinamasis nurodo, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 121 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir nenustatyta, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Be to, teismo posėdžio metu, sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, teismas klaidingai suprato jį (S. D. ) ir skundžiamojoje nutartyje neteisingai nurodė, kad pastarasis neprieštaravo, kad suėmimo terminas būtų pratęstas.

Kaltinamasis neigia savo kaltę ir nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. S. D. pažymi, kad jo kaltę pagrindžia tik neteisingi liudytojo E. Č. parodymai, kuris pats buvo įtariamas šio nusikaltimo padarymu.

Šalies argumentai

S. D. teigia turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, neketinantis slėptis nuo teismo, trukdyti procesui ar daryti naujų nusikaltimų. Jis atkreipia dėmesį, kad ankstesni jo teistumai yra išnykę, niekada nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nesislėpė. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamasis mano, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad S. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra grindžiami liudytojų E. Č. , L. P. parodymai, pokalbio suvestine Nr. 1. Teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar S. D. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.

Kauno apygardos teismas pratęsdamas S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skundžiamoje 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) bei 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje).

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. S. D. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šiuo atveju, be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės byloje yra duomenų, kad kaltinamasis yra nevedęs, niekur nedirba, ankščiau buvo paskelbta jo paieška (b. l. 1, t. 2). Todėl Kauno apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aplinkybė, kad S. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. gyvena pas savo motiną, nėra pakankama priežastis panaikinti paskirtą kardomąją priemonę.

Skunde S. D. teigia, jog teismo posėdžio metu jis buvo blogai suprastas, todėl apygardos teismas nutartyje klaidingai nurodė, kad šis neprieštarauja, kad suėmimo terminas būtų pratęstas. Vertinant šį kaltinamojo argumentą pažymėtina, kad paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, o ne kaltinamojo sutikimui. Tai, kad apygardos teismas S. D. žodžius „manau, kad nėra skirtumo, ką aš pasakysiu“ įvardijo kaip jo neprieštaravimą pratęsti suėmimo terminą, nėra pagrindas šią nutartį laikyti nepagrįsta ar neteisėta.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Toks manymas skundžiamoje nutartyje grindžiamas S. D. išnykusiu teistumu, taip pat tuo, kad jis baustas administracine tvarka, nedirba, neturi šeimos.

Tokios nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje S. D. darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. S. D. teistas daugiau kaip prieš 20 metų, jo teistumas seniai išnykęs, todėl jis negali būti vertinamas kaip suėmimo pratęsimo pagrindą pagrindžianti aplinkybė. Tai, kad S. D. vidutiniškai kartą per metus nubaudžiamas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje arba nedidelį chuliganizmą, taip pat nepatvirtina išvados, kad laisvėje jis darys nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. To nepatvirtina ir darbo bei šeimos neturėjimas. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas (manymas, kad kaltinamasis būdamas laisvėje darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) konstatuotas nesant tam pakankamo pagrindo.

Tačiau jau minėto kito suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktinas galioti.

Kaltinamojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

kaltinamojo S. D. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys