Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007 m. kovo mėn. 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Jolantai Tumasaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Kęstučiui Urbonavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo V. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros (toliau – Agentūra) 2007-01-08 nutarimu Nr.10.1-2-07AM000647 V. K. pagal LR ATPK 51² str. 1d. paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.

Nuobauda paskirta už tai, kad jis nuosavame žemės sklype, esančiame Širvintų rajone, Virvyčių kaime, savavališkai supylė pylimą gamtos suformuotoje griovoje sustabdydamas vandens tekėjimą griova, tai yra ją paversdamas suformuota žemių užtvanka. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad minėtais veiksmais V. K. pažeidė Statybų privačioje žemėje reglamento 6 punktą.

V. K. skundu (b.l.2-3) prašo panaikinti Agentūros 2007-01-08 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Savo reikalavimą pagrindė tuo, kad Agentūra neteisingai taikė įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl jos nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Nurodo, kad sankasa jis sukasęs 1992 metais, kai dar nebuvo atkurta jo motinai nuosavybės teisė į žemę, tačiau žemės sklypu naudojosi, nes faktinės jo ribos buvo aiškios. Nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-29 sprendimu Nr.89-8733. Minėta sankasa buvo supilta, nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų sandūroje, siekiant geriau patekti į kitapus griovio esančią sklypo dalį.

Tai, jog sankasa padaryta iki 2003 metų matyti iš pateikiamų aerofotonuotraukų, todėl Agentūra turėjo atsižvelgti į šią aplinkybe ir taikyti ATPK 35 str. numatytus terminus nuobaudai taikyti. Tuo tarpu administracinė nuobauda negalėjo būti skirta, nes yra praėjęs įstatyme numatyti nuobaudos skyrimo terminai.

Gamtos suformuotas griovys nesusijungia nei su ežerais nei su kitais vandens telkiniais, vandens užtvenkimas niekam nekliudo, sankasa padeda pervažiuoti į kitus sklypus, esančius kitoje griovio pusėje. Apribojimų ir draudimų atlikti kokius nors žemės darbus šiuose žemės sklypuose nėra. Atsakovo nuoroda į tai, kad pažeistos LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr.1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento normos yra nepagrįsta. Minėtas reglamentas nustato kokie dokumentai ir leidimai yra reikalingi namų valdų ir kitų pastatų statyboms privačioje žemėje, bet tokių reikalavimų sankasoms, nekelia. LR CK 4.103 str. 1 d. nurodoma, jog tai koks statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Tuo tarpu tokių sankasų supylimas be atitinkamos dokumentacijos įstatymuose neįvardintas kaip savavališka statyba.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. K. nubaustas pagal LR ATPK 51² str. 1 d. kuriame nurodoma, kad ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, rekonstravimas, plėtimas, atidavimas ar priėmimas naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Atsižvelgus į nurodytos straipsnio dalies analizę, darytina išvada, kad joje įtvirtinta blanketinio pobūdžio norma, todėl norint asmeniui inkriminuoti LR ATPK 51² str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nurodyti kokias nuostatas, įtvirtintas kitame teisės akte, asmuo yra pažeidęs.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, taip pat įvardijant pažeisto teisės akto konkretų straipsnį, jo dalį. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra tinkamai nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią draudžiamą veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Sprendžiama, kad dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nėra konkrečiai nurodyta kada ir kokio teisės akto nuostatas yra pažeidęs V. K., visas procesas nagrinėjamoje byloje vyko pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl Agentūros 2007-01-08 nutarimas Nr.10.1-2-07 yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas G. K. parodė, kad tiek sankasa tiek jos palaikomas vandens telkinys stovi jau labai seniai. Pavasarį per polaidį užtvanką paplaudavo, todėl V. K. su tėvu ją pastoviai taisydavo. Sankasa padarytas kelias veda į dirbamus laukus (b.l.38). Liudytojas V. M. parodė, jog pylimas supiltas labai seniai. Tokius pylimus dažniausiai supildavo tarybiniais laikais, kad būtų galima atvažiuoti iš vieno kaimo į kitą parsivežti žvyro. Kas pylimą supylė nepamena. Nurodė jog prieš pora metų, vasarą, jis buvo taisomas, vežamas žvyras (b.l. 38).

Agentūros atstovas K.Urbonavičius teismo posėdžio metu minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių, patvirtinančių kada pastatyta sankasa, nepaneigė bei nurodė, jog 1992 m. užtvanka buvo praplauta ir šis įvykis ribojo judėjimą keliu. 2005 m. užtvanka vandens buvo pragraužta, iškilo tikimybė, jog kelias bus nuplautas (b.l. 38).

LR ATPK 35 str. 1d. nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui per 6 mėn. nuo jo paaiškėjimo dienos.

Atsižvelgus į LR ATPK 35 str. normų turinį, sprendžiama, jog pareigūnai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, kiekvienu atveju privalu nustatyti veiksmų, sudarančių administracinio teisės pažeidimo sudėtį, atlikimo momentą.

Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiame nutarime nenurodytas V. K. veiksmų, įeinančių į jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį, atlikimo laikas (data), todėl nagrinėjant iš naujo administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti kada pareiškėjas atliko minėtus veiksmus, nes tai svarbu sprendžiant, ar nėra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1d. 4p

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2007-01-08 nutarimą Nr.10.1-2-07AM000647, kuriuo V. K. pagal LR ATPK 51² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda - 500 Lt bauda, panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.