Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-981-567/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-16
Bylos Nr.: 2A-981-567/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Neringa Švedienė
Atsakovas: UAB „KLAIDIJA“
Ieškovas: AB DNB

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
50.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 36.1; 42.9; 42.10; 50.10.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „KLAIDIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4100-566/2012 pagal ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovui UAB „KLAIDIJA“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 110959,88 Lt, 8,06 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. ir 2008 m. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos trys lizingo sutartys: 2006-08-09 Lizingo sutartys Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283, 2008-09-08 Lizingo sutartis Nr. 200809F-5660. Atsakovui vėluojant mokėti įmokas pagal lizingo sutartis, AB DNB lizingas atsižvelgė į jo sunkią finansinę padėtį ir prašymus atidėti lizingo objektų vertės dengimo mokėjimus pagal lizingo sutartis, 2009-09-01 sudarė su UAB „KLAIDIJA“ susitarimą prie lizingo sutarčių, kuriuo buvo atidėti vertės dengimo mokėjimai pagal lizingo sutartis 7 mėnesių laikotarpiui nuo susitarimo sudarymo dienos, mokant tik palūkanas, pakeistos lizingo sutarčių palūkanų normos, sudaryti nauji mokėjimų grafikai. Tą pačią dieną šalys sudarė tris Įsiskolinimo mokėjimo sutartis: Nr. SKL0472, Nr. SKL0474, Nr. SKL0473, kuriomis susitarė iki įsiskolinimo mokėjimo sutarčių sudarymo dienos esantį atsakovo įsiskolinimą (atitinkamai 7912,65 Lt, 13040,47 Lt bei 5935,10 Lt) išdėstyti dalimis pagal prie sutarčių pridėtus mokėjimo grafikus. Ieškovas teigia, jog ir sudarius 2009-09-01 susitarimus, atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ieškovui, todėl 2010-10-20 pretenzija dėl įsiskolinimo Nr. 30.58.37/2119 atsakovas buvo informuotas apie tai, kad pagal visas su atsakovu sudarytas sutartis, pretenzijos surašymo dieną susidarė 34189,36 Lt skola bei 3201,29 Lt delspinigių, ir paragintas šią skolą sumokėti. Į pretenziją atsakovas atsakė 2010-10-29 raštu, pripažindamas įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimo nepadengė, o paprašė eilinio skolos mokėjimo atidėjimo. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas 2011-01-10 pranešimu dėl lizingo sutarčių nutraukimo paprašė sumokėti pranešimo dienai susidariusį įsiskolinimą bei pranešė, kad įsiskolinimo nesumokėjus per dešimt dienų nuo pranešimo datos (t.y. iki 2011-01-20), lizingo sutartys bus laikomos vienašališkai nutrauktomis. Atsakovas 2011-01-17 raštu įsipareigojo toliau dengti įsiskolinimą, mokant nuo 3000 Lt iki 4000 Lt sumą kas mėnesį. Ieškovas 2011-02-07 raštu sutiko skolą restruktūrizuoti, jeigu atsakovas iki 2011-02-14 pateiks planuojamą mokėjimų grafiką. 2011-06-29 ieškovas parengė susitarimą dėl skolos restruktūrizavimo bei pateikė jį atsakovui. Atsakovui vengiant pasirašyti skolos restruktūrizavimo susitarimą, ieškovas įspėjo atsakovą, kad jam nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos. UAB „KLAIDIJA“ nepadengus įsiskolinimo, ieškovas 2011-11-10 pranešimu informavo atsakovą, kad nuo 2011-12-10 nutraukia lizingo sutartis bei įsiskolinimo mokėjimo sutartis ir pareikalavo grąžinti lizingo objektus bei sumokėti 78089,42 Lt pradelstų mokėjimų, 16807,25 delspinigių bei 30 proc. likusios neapmokėtos lizingo objektų vertės dydžio baudą - 12939,33 Lt. UAB „KLAIDIJA“ lizingo objektus grąžino, tačiau, reikalautų sumų nesumokėjo. Ieškinio pateikimo dienai atsakovo skola ieškovui sudaro: 21024,19 Lt pradelstų lizingo mokėjimų ir 5355,71 Lt delspinigių pagal 2006-08-09 Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V282, 16742,12 Lt pradelstų mokėjimų ir 4631,05 Lt delspinigių pagal 2006-08-09 Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V283, 25592,44 Lt pradelstų mokėjimų, 5854,28 Lt delspinigių ir 12444,81 Lt baudos pagal 2008-09-08 Lizingo sutartį Nr. 200809F-5660, 3474,22 Lt pradelstų mokėjimų ir 939,89 Lt delspinigių pagal 2009-09-01 Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0472, 2605,94 Lt pradelstų mokėjimų ir 696,92 Lt delspinigių pagal 2009-09-01 Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0473 bei 10670,11 Lt pradelstų mokėjimų ir 928,20 Lt delspinigių pagal 2009-09-01 Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0474, viso 110959,88 Lt (CK 6.1 str., 6.6 str., 6.38 str., 6.567 str., 6.574 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „KLAIDIJA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo UAB „KLAIDIJA“ ieškovo naudai 6177,73 Lt, o reikalavimą dėl baudos priteisimo atmesti. Nurodė, kad šalys susitarė, jog sumokėjus visas lizingo įmokas pagal visas lizingo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo, lizingo objektai pereis lizingo gavėjo nuosavybėn. Lizingo gavėjas pagal visas tris lizingo sutartis iš viso turėjo sumokėti 321526,71 Lt lizingo įmokų. Šią sumą sudaro įmokos lizingo objektų vertei padengti, palūkanos, 1219,04 Lt sutarties mokesčių, administraciniai mokesčiai, taip pat palūkanos, mokėtinos pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. SKL0474, Nr. SKL0473, Nr. SKL0475. Iki lizingo sutarčių nutraukimo realiai atsakovas sumokėjo ieškovui 146698,89 Lt turto vertės, 30259,89 Lt banko palūkanų, 5441,17 Lt delspinigių, 2549,03 administracinių banko mokesčių (tame tarpe ir 1219,04 Lt sutarties mokesčių) bei 18550 Lt, šalių susitarimu mokėtinų pagal lizingo sutartis iki lizingo sutarčių restruktūrizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2009-09-01 tarp šalių pasirašytomis Įsiskolinimo mokėjimo sutartimis Nr. SKL0472, Nr. SKL0473, Nr. SKL0474 buvo siekiama išdėstyti atsakovo laiku nesumokėtas lizingo įmokas ieškovui, iš esmės šios sutartys persidengia pagrindinėmis lizingo sutartimis, išskyrus įsiskolinimo sutartimi už laiku nesumokėtas lizingo įmokų palūkanas. Palūkanos, kurios buvo ar turėjo būti gautos pagal įsiskolinimų mokėjimo sutartis, pridedamos prie bendros lizingo įmokų, mokėtinų pagal lizingo sutartis, sumos. Viso iš lizingo sutarčių bei įsiskolinimo mokėjimo sutarčių ieškovas turėjo gauti 321526,71 Lt. Atsakovas sumokėjo 203498,98 Lt lizingo įsiskolinimui padengti. Visa likusi išmokėti lizingo įmokų suma sutarčių nutraukimo dienai buvo 118027,73 Lt. Ši suma padengia ir ieškovo reikalaujamą priteisti 91290,93 Lt sumą - tiesioginius nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarčių neįvykdymo. Ieškovui grąžintos transporto priemonės yra parduodamos. Jų oficialios pardavimo kainos: vilkikas Iveco Euro Star LD440 E43 T/P - 25760 Lt, puspriekabė Koegel SN24 (2 vnt.) - 18820 Lt, vilkikas Iveco Stralis AT 440S43 - 48450 Lt. Viso AB DNB lizingas, pardavęs šias transporto priemones, gautų 111850 Lt. Atsakovas teigia, jog minėta suma laikytina lizingo davėjo uždarbiu. Ją atėmus iš likusios neišmokėtos lizingo įmokų dalies, t.y. 118027,73 Lt susidaręs 6177,73 Lt skirtumas yra lizingo gavėjo realiai patirti nuostoliai dėl atsakovo veiksmų (LR CK 6.205 str., 6.213 str. 1 d., 6.217 str. 1 d., 6.221 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovui AB DNB lizingas iš atsakovo UAB „KLAIDIJA“ 80109,02 Lt nesumokėtų lizingo įmokų ir palūkanų; priteisti ieškovui AB DNB lizingas iš atsakovo UAB „KLAIDIJA“ 12444,81 Lt netesybų (baudos), 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 92533,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4991,70 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmesti; teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dvylikos mėnesių terminui, pirmą įmoką sumokant mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, 15 dieną, toliau mokant įmokas kiekvieno mėnesio 15 dieną, su pirmąja 7833,83 Lt įmoka sumokant 4991,70 Lt bylinėjimosi išlaidas, kitas įmokas mokant po 7700 Lt kas mėnesį, kartu mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas; priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „KLAIDIJA“ 13,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2009-09-01 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą prie 2006-08-09 Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282, 2006/08-V283 bei 2008-09-08 Lizingo sutarties Nr. 200809F-5660, kurio pagrindu ieškovas atidėjo atsakovui vertės dengimo mokėjimus pagal minėtas lizingo sutartis 7 mėnesių laikotarpiui nuo susitarimo pasirašymo datos, mokant tik palūkanas, tuo pačiu buvo nustatyta nauja palūkanų norma - 8,91 proc. (1 t., b.l. 32). 2009-09-01 šalys taip pat pasirašė Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0472, pagal kurią atsakovas 7912,65 Lt įsiskolinimą pagal Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V282 ieškovui įsipareigojo padengti dalimis, mokėjimų grafike nustatytais dydžiais ir tvarka (1 t., b.l. 34-36), Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0473, pagal kurią atsakovas 5935,10 Lt įsiskolinimą pagal Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V283 ieškovui įsipareigojo padengti dalimis, mokėjimų grafike nustatytais dydžiais ir tvarka (1 t., b.l. 42-44) ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0474, pagal kurią atsakovas 13040,47 Lt įsiskolinimą pagal Lizingo sutartį Nr. 200809F-5660 ieškovui įsipareigojo padengti dalimis, mokėjimų grafike nustatytais dydžiais ir tvarka (1 t., b.l. 48-52). Buvo pasirašyti ir nauji mokėjimų grafikai (1 t., b.l. 33, 38-39, 46-47). Teismas pažymėjo, jog atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas 2010-10-20 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl įsiskolinimo, įspėdamas atsakovą apie galimą lizingo sutarčių nutraukimą bei ragindamas sumokėti ieškovui 37390,65 Lt susidariusį įsiskolinimą (1 t., b.l. 53). 2011-01-10 ieškovas pranešimu pakartotinai įspėjo atsakovą apie sutarčių vienašališką nutraukimą, jeigu atsakovas per 10 dienų nepadengs susidariusio įsiskolinimo (1 t., b.l. 55). Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2011-01-10 pranešimą, 2011-01-17 raštu prašė pratęsti sutarčių įvykdymo terminą bei įsipareigojo dengti įsiskolinimą, mokant nuo 3000 Lt iki 4000 Lt kas mėnesį (1 t., b.l. 57). Ieškovas, sutikdamas restruktūrizuoti atsakovo skolą, įpareigojo atsakovą iki 2011-02-14 pateikti planuojamą mokėjimų grafiką (1 t., b.l. 58). 2011-09-06 pranešimu Nr. 30.58.37/1108 ieškovas ragino atsakovą atvykti ir pasirašyti lizingo sutarčių atnaujinimo ir pakeitimo susitarimus bei informavo atsakovą, kad jam nepasirašius minėtų susitarimų iki 2011-09-20, ieškovas pradės priverstinį skolos išieškojimą pagal lizingo ir skolos sutartis (1 t., b.l. 61). Atsakovui nepasirašius lizingo sutarčių atnaujinimo ir pakeitimo susitarimų, ieškovas 2011-11-10 pranešimu informavo atsakovą apie vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą nuo 2011-12-10 bei apie reikalavimą grąžinti ieškovui lizingo sutarčių objektus (1 t., b.l. 101). Teismas nurodė, jog Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 10.5 p. c papunktyje nustatyta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą, kai atsakovas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį, t.y., kai atsakovas ilgiau kaip vieną mėnesį vėluoja sumokėti bent vieną lizingo mokėjimą ar ilgiau kaip vieną mėnesį nesumoka sutartimi nustatytų baudų (1 t., b.l. 11, 19). Lizingo sutarties Nr. 200809F-5660 8.5.3 p. taip pat nustatyta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą, kai atsakovas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį, t.y., kai atsakovas daugiau kaip dvidešimt kalendorinių dienų vėluoja sumokėti lizingo mokėjimus, o taip pat kitus bet kuriuos sutartyje nustatytus mokėjimus, įskaitant delspinigius ir baudas (1 t., b.l. 29). Pagal Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 10.6 p., kai lizingo sutartis nutraukta, ieškovas įgyja teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, sumokėti ieškovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo padengti visas su lizingo sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (1 t., b.l. 12, 20). Pagal Lizingo sutarties Nr. 200809F- 5660 8.9 p., sutarties nutraukimo atveju atsakovas privalo ieškovui grąžinti turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti ieškovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Be to, ieškovas turi teisę iš atsakovo padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (1 t., b.l. 29). Teismas pažymėjo, jog byloje ginčo dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra, todėl teismas konstatavo, jog lizingo sutartis ieškovas nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Lizingo sutarčių nuostatų atsakovas taip pat neužginčijo. Teismas nurodė, kad LR CK 6.574 str. dispozityvi teisės norma, todėl minėtų sutarčių 10.6 ir 8.9 punktai, nustatantys kitokias taisykles nei CK 6.574 str., negali būti laikomi niekiniais ir prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas nurodė, jog ieškovo pateiktas skolos paskaičiavimas patvirtina, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 80109,02 Lt pradelstų iki lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtų lizingo mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis, pagal kurią lizingo davėjas visų pirma suteikia lizingo gavėjui teisę daiktu naudotis ir jį valdyti už tam tikrą užmokestį, teismas padarė išvadą, kad ieškovo patirtų nuostolių dalį sudaro atsakovo ieškovui nesumokėtos 80109,02 Lt dydžio lizingo įmokos bei palūkanos už laikotarpį, kuriuo atsakovas naudojosi lizingo dalykais, tai yra už laikotarpį iki lizingo sutarčių nutraukimo. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos. Teismas pažymėjo, jog pagal tris lizingo sutartis ieškovas, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartis, turėjo gauti 321526,71 Lt, įskaitant palūkanas ir sutarties mokestį, tačiau realiai atsakovas iki sutarčių nutraukimo ieškovui sumokėjo 203498,98 Lt (1 t., b.l. 162). Nutraukus lizingo sutartis, ieškovas negavo 118027,73 Lt (321526,71 Lt – 203498,98 Lt) lizingo įmokų bei palūkanų, kuriuos būtų gavęs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartis, kurie laikytina ieškovo realiais nuostoliais. Teismas nustatė, kad ieškovas, atsiimdamas iš atsakovo lizingo objektus, patyrė 4630,13 Lt transportavimo ir kitų išlaidų (1 t., b.l. 168-172, 175), todėl šios išlaidos pridedamos prie ieškovo realių nuostolių ir tokiu būdu bendras ieškovo patirtų nuostolių dydis sudaro 122657,86 Lt (118027,73 Lt + 4630,13 Lt). 2012-03-14, t.y. bylos nagrinėjimo metu, ieškovas realizavo dalį lizinguojamo turto už bendrą 31500 Lt sumą, t.y. transporto priemonę – vilkiką Iveco LD440 E43, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), už 17500 Lt, įskaitant PVM, ir transporto priemonę – puspriekabę Koegel SN24, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), už 14000 Lt, įskaitant PVM (1 t., b.l. 187-188). Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad realizuoto lizinguojamo turto vertė laikytina ieškovo gauta nauda pagal minėtas lizingo sutartis, ši suma atimtina iš nuostolių, todėl ieškovo realūs nuostoliai minusavus realizuoto lizinguojamo turto vertę ir priteistų nesumokėtų lizingo įmokų sumą sudaro 11048,84 Lt (122657,86 Lt – 31500,00 Lt – 80109,02 Lt). Teismas pažymėjo, kad atsakovas objektyviais įrodymais nepaneigė ieškovo patirtų realių nuostolių dydžio, todėl tikslinga ieškovui iš atsakovo viso priteisti 92533,83 Lt, kuriuos sudaro 80109,02 Lt iki sutarties nutraukimo pradelstų nesumokėtų lizingo įmokų ir palūkanų ir 12444,81 Lt bauda (CK 6.38 str., 6.73 str., 6.256 str., 6.258 str. 2 d., 6.261 str. 1 d., 6.574 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „KLAIDIJA“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą dalyje, kurioje priteista ieškovui iš atsakovo UAB „KLAIDIJA“ 80109,02 Lt nesumokėtų lizingo įmokų ir palūkanų, 12444,81 Lt netesybų, 8,06 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolių įvykdymo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje; likusioje dalyje palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą nepakeistą, priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudarytos lizingo sutartys kvalifikuotinos kaip netiesioginio finansinio lizingo sutartys, kurių tinkamo įvykdymo atveju atsakovas būtų įgijęs nuosavybės teises į transporto priemones. Ieškovas, 2011-12-10 nutraukęs su atsakovu sudarytas sutartis, tame tarpe Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283, susigrąžino transporto priemones, esančias minėtų lizingo sutarčių objektu. Tuo pačiu ieškovas pareikalavo priteisti 80109,02 Lt atsakovo nesumokėtų lizingo įmokų ir palūkanų. 2012-04-16 sprendimu pirmosios instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog tenkinus ieškovo reikalavimus dėl nepadengtų lizingo įmokų sumų priteisimo, ieškovui kartu atitenka ir patys Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 objektai. Nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjui atlyginami nuostoliai iš esmės yra kompensacinio pobūdžio, t. y. atkuriama padėtis, kurioje lizingo davėjas būtų esant tinkamam lizingo sutarties įvykdymui (LR CK 6.574 str.). Nutraukus lizingo sutartis, ieškovas negali nepagrįstai praturtėti - gauti daugiau nei būtų gavęs atsakovui tinkamai įvykdžius Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283. Minėtų lizingo sutarčių terminas pasibaigė 2011-08-09, t. y. dar iki sudarytų sutarčių nutraukimo. Atitinkamai, ieškovas yra paskaičiavęs atsakovui 21024,19 Lt pradelstų lizingo įmokų pagal Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V282 ir 16742,12 Lt pradelstų lizingo įmokų pagal Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V283. Taip pat 3474,22 Lt ir 2605,94 Lt pradelstų mokėjimų pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. SKL0472 ir SKL0473. Nurodyti ieškovo reikalavimai sudaro 100 proc. dydžio Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 lizingo objektų vertės ir palūkanų. Apeliantas teigia, jog ieškovas Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 atveju iš esmės pasirinko pirmąjį teisių gynimo būdą, t. y. periodinių įmokų už visą lizingo objekto vertę sumokėjimą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog lizingo objektų pagal Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 susigrąžinimas pasibaigus lizingo sutarčių terminui ir reiškiant reikalavimą dėl visos lizingo objekto vertės lizingo įmokų forma pagal kiekvieną sutartį priteisimas prieštarauja LR CK 6.574 str. nuostatoms. Sistemiškai aiškinant lizingo sutarčių 7.4 (d) ir 10.6 punktų sąlygas atsižvelgiant į lizingo sutarčių rūšį, po lizingo sutarčių termino pasibaigimo ir suėjus atsakovo prievolei apmokėti visą lizingo objektų vertę, ieškovas savo veiksmais pasirinko vieną iš galimų teisių gynimo būdų, t. y. reikalavimą sumokėti lizingo objektų vertę - vertės dengimo įmokas iki lizingo termino pabaigos. Apeliantas pažymėjo, jog lizingo sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu pagal ieškovo vienašališkai nustatytas sąlygas (LR CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str.), todėl jeigu būtų nustatyta, jog lizingo sutarčių nuostatos, galimai keičiančios LR CK 6.574 str. taisykles, yra nepakankamai aiškios, Lizingo sutarčių 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 punktai: 7.4 (d) ir 10.6 turėtų būti aiškinami sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies (atsakovo) naudai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir ieškovui priteisiamą lizingo objektų pagal Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 neišpirktą vertę, neįvertino ieškovo susigrąžintų lizingo objektų vertės bei jos įtakos ieškovo reikalavimo dydžiui. Ieškovo pateiktos 2012-01-10 transporto priemonių vertinimo pažymos patvirtina, jog Lizingo sutarties Nr. 2006/08-V282 objekto - vilkiko Iveco LD 440E43 rinkos vertė yra 17500 Lt; Lizingo sutarties Nr. 2006/08-V283 objektų - puspriekabės KoegekSN24 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 15200 Lt, puspriekabės Koegel SN24 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 14500 Lt. Bendra ieškovo susigrąžintų Lizingo sutarčių N r. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 objektų vertė sudaro 47200 Lt. Apeliantas nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog ieškovas pasinaudojo kita lizingo sutarčių nutraukimo alternatyva, t. y. teise nutraukti lizingo sutartis ir susigrąžinti lizingo objektą bei reikalauti sumokėti įsiskolinimą už pradelstas įmokas (nuostolius), susigrąžinto turto vertė turi būti įskaitoma į ieškovo gautą naudą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovui 14444,81 Lt netesybų (baudos) pagal Lizingo sutarties Nr. 200809F-5660 8.9 punktą, numatantį, kad sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingo davėjui 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Teismas nepagrįstai prie ieškovo nuostolių priskyrė atsiimtų lizingo objektų transportavimo ir kitas išlaidas (4630,13 Lt). Taip pat nepagrįstai į ieškovo naudą neįskaitė atsiimtų, bet dar nerealizuotų transporto priemonių vertės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-03-14 ieškovas realizavo dalį lizinguojamo turto už bendrą 31500 Lt sumą (1 t., 187-188 b.l.) ir todėl visiškai pagrįstai šią sumą laikė ieškovo gauta nauda, kuri turi būti atimama iš nuostolių. Apeliantas teigia, jog prie ieškovo gautos naudos turi būti priskiriama ir nerealizuotų transporto priemonių rinkos vertė, kuri, pagal paties banko pateiktus vertinimus, sudaro 48600 Lt (vilkikas Iveco Stralis AT440S43 - 33400 Lt; puspriekabė Koegel SN24 - 15200 Lt). Tokios vertės daiktus atgavo lizingo bendrovė, kuri turi teisę toliau jais disponuoti savo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė ieškovui 8,06 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.), palūkanų dydžio apskaičiavimui, taikydamas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti LR CK 6.210 str., jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1 d. nustato, jog šio įstatymo tikslas yra reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Komerciniai sandoriai - sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d.). Minėto įstatymo 3 str., reglamentuojančio palūkanų mokėjimo tvarką, 4 d. nustatyta, jog įstatymas taikomas palūkanų apskaičiavimui, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Apeliantas pažymėjo, jog ginčo atveju lizingo sutartys nustato, jog už termino sumokėti mokėjimus pagal sutartį praleidimą lizingo gavėjas turi mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Šalims lizingo sutartyse susitarus dėl palūkanų dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą 24 mėn. laikotarpiui, atsakovui išlieka galimybė esant patvirtintai jo prievolei - ją tinkamai įvykdyti be neproporcingos žalos ar veiklos apsunkinimo, tuo tarpu atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę ginčo sumą ieškovui, vykdančiam finansinę veiklą ir turinčiam didelius finansinius išteklius, sprendimo vykdymo išdėstymas neturės neigiamos įtakos.

Ieškovas AB DNB lizingas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad lizingo davėjas neprivalo prašyti iš lizingo sutartį pažeidusio lizingo gavėjo tik nuostolių, o turi teisę prašyti pagal lizingo sutartį nesumokėtų skolų ir sutartinių netesybų, jei taip susitarta lizingo sutartyje. Ieškovo ir atsakovo sudarytose lizingo sutartyse (8.9 p., 10.6 p.) buvo susitarta, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingas turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti lizinguojamą turtą, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminai yra suėję iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Ieškovas savo ieškiniu neprašo priteisti nesumokėtų lizingo įmokų ir palūkanų, kaip nuostolių, o prašo prievolės įvykdymo natūra, todėl šiam reikalavimui negali būti taikomos teisės normos, skirtos civilinės atsakomybės teisiniam reglamentavimui, o būtent žalos ir nuostolių priteisimui, netgi tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. AB DNB lizingas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktu ieškovo gautos naudos paskaičiavimu. AB DNB lizingas teismui pateikė duomenis apie tai, kad vilkiką Iveco LD440E43 pardavė už 17500 Lt (tame tarpe PVM), o puspriekabę Koegel SN24 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) - už 14000 Lt (tame tarpe PVM). Kita puspriekabė Koegel SN24 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neparduota, jos rinkos vertė, nustatyta nepriklausomo vertintojo, yra 15200 Lt (tame tarpe PVM). Pardavus šias transporto priemones ieškovas gautą PVM turės sumokėti valstybei, PVM turėtų būti atimamas iš pardavimo kainos, todėl bendra AB DNB lizingas gauta lizingo objektų vertė yra ne 46700 Lt, o 38595,04 Lt. Ieškovas nesutinka, kad lizingo objekto pardavimas tiesioginio sandorio metu neatspindi tikrosios jo rinkos vertės, nes būtent tiesioginis pardavimas parodo, kokia iš tikrųjų yra transporto priemonės rinkos kaina, t.y. už kiek ją pavyksta parduoti. Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai neatsižvelgia į tai, kad dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas patyrė ir papildomų nuostolių, t.y. 4630,13 Lt lizingo objektų transportavimo išlaidų, be to, turėjo ir tebeturi išlaidų, susijusių su lizingo objektų saugojimu, vertinimu. Ieškovas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nustatymo įsiskolinimams, priteistiems pagal Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 (t.y. 37766,31 Lt iš priteistos 80109,02 Lt sumos), tačiau kitose įsiskolinimo ir lizingo sutartyse nesant susitarimo dėl 6 proc. palūkanų dydžio, turi būti taikomas 8,06 proc. palūkanų dydis. Bauda, paskaičiuota pagal lizingo sutartį Nr. 200809F-5660, taip pat yra mokėjimas, kuris turėjo būti atliktas komercinio sandorio pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė 8,06 proc. procesinių palūkanų dydį, skaičiuojamą ir nuo priteistos baudos sumos. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškovui iš atsakovo priteista 80109,02 Lt nesumokėtų lizingo įmokų ir palūkanų, 12444,81 Lt baudos, 8,06 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, ir šioje dalyje prašo priimti naują sprendimą, tačiau nenurodo naujo sprendimo rezoliucinės dalies (LR CK 6.213 str., 6.574 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. teisingai išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdamas, kad teisme būtų apgintos jo subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus, nes teismas, pripažinęs reikalavimą apginti subjektinę teisę pagrįstu, jį tenkina visiškai arba iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, išaiškino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012), kad lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami, atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

Siekiant užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą, šiuo atveju aktualu, kad dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi sutarties šalis gautų kompensaciją, atitinkančią jos patirtus nuostolius – turėtas išlaidas ir negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nes nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Teismas pažymi, kad likusi nesumokėta įmokų suma reikšminga nustatant lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį. CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grąžinto daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrąžinus daiktą, jo verte (be PVM mokesčio) nuostoliai turi būti mažinami. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (lizingo davėjas) nuostolių dydžio neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas to iš esmės nesiaiškino, taip pat nebuvo nustatinėjama grąžinto lizingo dalyko vertė sutarties nutraukimo momentu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, ar ieškovo (lizingo davėjo) gauta nauda jam negrąžinus atsakovo (lizingo gavėjo) sumokėtų sutartinių įmokų ir pasilikus nuosavybėje lizingo dalyką, kurio išpirkimo įmokas mokėjo atsakovas, atitiks jo nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo.

Taigi nėra galimybės nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio, atsižvelgiant į tai, jog pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje šalių susitartų sąlygų. Visais atvejais įmokos apima palūkanas už naudojimąsi daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo šalių susitarimo ir lizingo sutarties rūšies, lizingo įmokos gali būti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo išlaidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimą, kompensuoti sutarties administravimo išlaidas ir kt. Šios įmokos skirtos lizingo davėjo patirtoms išlaidoms kompensuoti bei atlyginti už suteiktą finansavimą, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar lizingo davėjo naudai sumokėtos įmokos neviršija lizingo davėjo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertės (be PVM mokesčio), buvusios sutarties nutraukimo momentu. Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte (be PVM mokesčio), bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Sprendžiant tokį šalių ginčą, byloje turi būti nustatyta lizingo įmokų sandara ir išsiaiškinta, kokią įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos ir kiek šių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo ar po jos nutraukimo, siekiant nustatyti, ar lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė neviršija lizingo davėjo patirtų nuostolių, turto išpirkimo įmokos ar jų dalies, likusios išskaičius lizingo davėjo nuostolius.

Kadangi šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises ir blogintų apelianto padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai tinkamai išspręsti faktinės aplinkybės ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos (LR CK 6.574 str.), todėl buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškovui galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis), patikslinant lizingo įmokų sandarą, kokią įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos ir kiek šių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo, siekiant nustatyti, ar lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė neviršija lizingo davėjo patirtų nuostolių, turto išpirkimo įmokos ar jų dalies, likusios išskaičius lizingo davėjo nuostolius.

Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (CPK 115 str., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d.) yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.), nes draudžiama bloginti apelianto padėtį.

Teisėjų kolegija nevertina naujai pateiktų įrodymų ir kitų argumentų, bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 141 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rūta Veniulytė - JankūnienėAlvydas Barkauskas