- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- A5.-4129-486/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01840-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- R. U.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui K. B., administrinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui R. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. U., gim. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U., būdamas UAB „R. T.“ direktoriumi nuo 2017-06-14 iki 2017-06-20 leido dirbti pagalbiniams darbuotojams – A. Z., gim. R. Č., gim. bei O. M., gim. atlikinėti pagalbinius statybinius darbus statybos objekte, esančiame Dariaus ir Girėno g. 21, Vilniuje, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties formos ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo forno valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų A. Z., R. Č. bei O. M. įsidarbinimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 ir 2 dalies nuostatas. Šiais asavo veiksmais R. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 str. 1 d.
Teismo posėdyje valstybinės darbo inspekcijos atstovas K. B. paaiškino, kad 2017-06-20, apie 13.10 val., atliekant patikrinimą statybos objekte, rado dirbančius nelegaliai tris asmenis. Iš pradžių jie negalėjo nurodyti, kokioje įmonėje dirbo, vėliau pasakė, kad tarėsi dėl darbo su R. U.. Savo paaiškinimuose jie nurodė, kad jie dirba nuo birželio 14 d., apie jų įdarbinimą Sodroje duomenų nebuvo, jie dirbo nesudarę darbo sutarties, todėl buvo surašytas protokolas. Patikrinimas buvo planinis ir neplaninis. Ne kartą buvo važiuota į tą objektą. Oficialiai šie asmenys įdabinti nuo birželio 21 d. Ir jie turėjo dirbti nuo 21 d., tačiau dirbo 20 dieną. Paaiškino, kad R. U. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, filmuota medžiaga. Prašo pripažinti jį kaltu ir skirti sankcijoje numatytą baudos dydį.
Teismo posėdyje admistracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. U. parodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau nelegaliai jie dirbo tik 1 dieną, nes buhalterė nespėjo Sodrai išiųsti duomenų. Paminėjo, kad minėti darbuotojai kreipėsi į jį, kaip į darbdavį birželio 19 d. Susitikimas buvo objekte, buvo vienas tėvas iš tų trijų darbuotojų atėjęs. Jiems trūksta darbo jėgos. Ir vakare jie buvo atvažiavę į ofisą, su jais buvo sudarytos sutartys. Jaunimas buvo informuotas, kad per naktį bus pranešta Sodrai, bet buhalterija nespėjo pranešti. Kai įvyko patikrinimas, buhalterė atsiprašė dėl to, kad nepranešė laiku. Jie iki šiol dirba, dabar sezono metas, daug darbų. Visi nori atostogų, todėl nepilnamečiai ir dirba. Kodėl jie pasiaiškinimuose parašė, kad dirbo nuo birželio 14 d., tai jis nežino. Jie jam net negalėjo pasakyti, kokią dieną surašė pasiaiškinimus. Įmonės pavadinimas nėra lengvas, todėl jie negalėjo pasakyti, kokioje įmonėje dirba, net pats inspektorius tą paminėjo. Jie jam yra sakę, kad neatsimena, ką pasiaiškinimuose parašė.
Teismo posėdyje liudytojas A. Z. parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir žino dėl ko nagrinėjama byla. Jis dirbo prie objekto, o ne pačiame objekte, ir savo naudai rinko metalą. Šį darbą susirado per jo draugo tėtį. Tada susipažino su R. U.. Birželio 19 d. su R. U. susitiko vakare ir pasirašė darbo sutartis, o 20 d. atėjo į darbą. Tada ir atvažiavo Darbo inspekcijos atstovai. Valandą prieš atvykstant Darbo inspekcijos atstovams krovė gipsą iš mašinos. Po to juos sustabdė ir paklausė, kur ir kaip dirba. Buvo pasakyta, jog dirba, bet nesuprato kai kurių jiems užduotų klausimų. Buvo užduotas klausimas, kiek dienų dirba. Paaiškinimuose jie visi parašė, kad dirba keturias dienas, nors darbe buvo tik pirmą dieną. Dar buvo klausimai, kiek valandų dirba, atsakė, jog dirba 4 val. Iš vakaro buvo iškviesti į darbą ir žinojo ką veiks. Tą pačią dieną paaiškinimą rašė objekte. Anksčiau dirbo ne pačioje įmonėje, o savo naudai buvo leista rinkti metalą, medienos atliekas. Žino ką parašė paaiškinime, bet tai parašė dėl patirto streso, nes dar dėl kitų dalykų buvo atvažiavusi ir policija. Žino, kad dirbo sekančią dieną po to, kai buvo pasirašyta darbo sutartis, nes darbo sutartį lyg šiol turi namuose. Atsimena, kad vieną dieną pasirašė darbo sutartį, o kitą dieną jau dirbo. Paaiškinime parašė birželio 14 d. dėl patirto streso. Rašant paaiškinimą Darbo inspekcijos atstovė Diana uždavinėjo klausimus. Jie stresavo, todėl buvo kaip ir diktuojama.
Teismo posėdyje liudytojas R. Č. parodė, kad birželio 19 d. susipažino su viršininku R. U. ir vakare nuvažiavo į ofisą pasirašyti darbo sutarčių, o dirbti pradėjo birželio 20 d. Minėtą dieną atvažiavo ir Darbo inspekcijos atstovai, kurie su jais bendravo, prašė rašyti pasiaiškinimus. Jie labai agresyviai kalbėjo, grasino teismais ir policija. Su juo bendravo ir vyras, ir moteris iš Darbo inspekcijos. Jis neatsiminė, kurioje bendrovėje dirbo, todėl jo vos ne tardė. Paaiškinimą rašė statybvietėje. Nelabai pameną, ką jame parašė. Nuo birželio 14 d. jis prie objekto atsirinkinėjo metalus, medienos paletes, o birželio 20 d. padėjo statybininkams, nešiojo gipsą ir pan. Metalo laužą priduodavo į supirktuvę, esančią kitoje gatvės pusėje. Gautus pinigus pasilikdavo sau, t.y. savo reikmėms. Metalo laužas buvo kitoje gatvės pusėje nuo paties objekto. Tame objekte rinko metalo laužą. Rinko atliekas iš konteinerio. Patikrinimo metu stresavo. Darbo inspekcijos atstovai sakė ką rašyti. Nevisai diktavo, bet sakė rašyti, o jis tuo metu stresavo ir nežinojo ką rašė. Atsimena, kad birželio 19 d. pasirašė darbo sutartis ir dirbti pradėjo birželio 20 d., nes namuose turi darbo sutartį. Darbo sutartyje pamatė nuo kurios dienos pradėjo dirbti. Darbo sutartį tikrai pasirašė 19 d., o dirbti pradėjo 20 d.
Teismo posėdyje liudytojas O. M. parodė, kad R. U. pažįsta, jis yra jo darbdavys. Darbo sutartis buvo pasirašyta birželio 19 d., o dirbti pradėjo nuo birželio 20 d. Datas gerai pamena, nes žiūrėjo darbo sutartį. Darbo sutarties kopiją turi namie. Darbo sutartis tikrai buvo pasirašyta 19 d., o dirbti pradėjo 20 d. Tai pamena. Birželio 20 d. atvažiavo Darbo ar Mokesčių inspekcija. Buvo pasimetęs, nes pirmą dieną dirbo ir nežinojo ką daryti. Darbo inspekcijos atstovai bendravo su jais, klausė ką daro, kur dirba, liepė parašyti pasiaiškinimą. Pasiaiškinimą rašė objekte, į Darbo inspekciją nebuvo kviečiamas. Ką parašė paaiškinime – nepamena. Vienas iš Darbo inspekcijos atstovų pradėjo rėkti, todėl taip gavosi, kad iš streso taip ir parašė. Nežinojo kokią tiksliai datą rašyti, tik atsiminė, jog nuo praeitos savaitės, todėl ir užrašė birželio 14 d.
Teismo posėdyje liudytojas J. V. paaiškino, kad jis dirba Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriumi. 2017-06-20, per pietus, apie 13.00 val. buvo atliekamas patikrinimas Dariaus ir Girėno g. 21, objekte. Jie užėjo į statybos objektą, ten buvo atidaryti vartai, žmonės krovė šiukšles. Prasidėjus patikrinimui, daug žmonių pradėjo šalintis. Bendravo su Ukrainos piliečiais: kokioje įmonėje dirba, kokiu pagrindu ir pamatė, kaip vienas iš jaunuolių, krovė šiukšles. Paskui dar du jaunuoliai prisistatė prie liudytojo, paklausė ką jie čia daro, kur dirba. Jie atsakė, kad dirba įmonėje, nurodė lyg vardą, su kuo tarėsi dėl darbų, kad dirba ne pirmą dieną. Paprašė kolegės Dianos patikrinti duomenis per Sodrą, buvo matyti, kad jie niekur nedirba. Todėl paprašė kolegės apsiklausti juos. Jie turi blankus-formas, kolegė juos pateikė, ir jie atsakinėjo į klausimus. Dažnai padedama suformuluoti sakinį, kadangi statybininkams būna sunku kartais tą padaryti. Buvo filmuojama, todėl turėtų matytis viskas, nieko nesufleravo jiems. Nei gąsdinimo, nei prievartos tikrai nebuvo.
Teismo posėdyje liudytoja D. J.-Garkavė parodė, kad birželio 20 d. darė patikrinimą, rado tuos tris nelegaliai dirbančius asmenis, norėjo apsiklausti, kokiomis sąlygomis dirbo, buvo paprašyta užpildyti paaiškinimus. Buvo uždavinėjami klausimai: pas ką dirba, nuo kada dirba. Nesakė, kad rašyti „dirbame pas tą ir tą“. Nepilnamečiai apklausos metu buvo ramūs, nestresavo. Paaiškinimai buvo rašyti visų, vienu metu. Paaiškinimai visų identiški galbūt todėl, tai gal garsiai rašė.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados.
LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Kadangi LR ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į LR DK 98 straipsnį. Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta LR DK 98 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą, galiojusią administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra LR DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant LR DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ANK 95 str. 1 d., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Darbo kodekso 99 str. numatyta, kad darbdavys užtikrina, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį bei pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Taigi DK darbdaviui numatyta prievolė neleisti darbuotojams dirbti neįformintiems įstatymų nustatyta tvarka.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažįsta iš dalies, teigdamas, kad nepilnamečiai nelegaliai dirbo tik 1 (vieną) dieną, t.y. birželio 20 dieną, o paaiškinimuose parašė, jog nuo birželio 14 d., kadangi buvo susistresavę atvykus Valstybinės darbo inspekcijos atstovams, tačiau teismas vertina, kad teisminio nagrinėjimo metu visgi buvo įrodyta, jog nelegalus darbas vyko nuo 2017-06-14, ką pagrindžia nepilnamečių rašytiniai parodymai (b.l. 7-9), Valstybinės darbo inspekcijos parodymai (paremti nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 3), kurie yra nuoseklūs ir pagrindžiantys kitus byloje esančius duomenis, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Kita vertus, pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neneigia nelegalaus darbo fakto, tik ginčija dienų skaičių, tačiau tai tik pagrindžia LR ANK 95 str. numatyto administracinio nusižengimo buvimą, o jo teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, kad buhalterė tiesiog nespėjo išsiųsti duomenų Sodrai, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi bet kokiu atveju jis kaip įmonės vadovas privalo užtikrinti sklandų įmonės darbą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra dėl pažeidimo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą. Be to, kritiškai vertininti ir teismo posėdyje apklaustų nepilnamečių teiginiai, jog paaiškinimuose jie parašė jog dirbo nuo birželio 14 d., nes taip liepė Darbo inspekcijos darbuotojai, kadangi tai paneigta Valstybinės darbo inspekcijos parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad R. U. veikoje yra visi LR ANK 95 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, kadangi jis kaip įmonės vadovas atsako už savo darbuotojus, ir privalėjo užtikrinti, kad darbuotojai atliktų savo darbines funkcijas tik sudarę rašytines sutartys. Jo argumentai, kad jis tiesiog nepatikrino buhalterių atliekamų veiksmų (jog nepateiktas pranešimas SODRAI) nepašalina jo kaip įmonės vadovo atsakomybės pagal LR ANK 95 str. 1 d., kadangi kaip jau ankčiau buvo minėta, būdamas įmonės vadovu, jis privalo užtikrinti kad darbai būtų vykdomi sklandžiai ir teisėtai. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (LAT nutartis Nr. 2AT-61-2014).
Atkreiptinas dėmesys, jog LR DK 99 str. 3 d. numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su LR DK 98 str. 3 d., įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad, pažeidimas, numatytas LR ANK 95 str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju R. U. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nors byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, tačiau teigti, jog nelegalus darbas nesukėlė sunkių pasekmių taip pat negalima. Nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek dirbančiajam, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad net ir hipotetiškai priimant minėtą administracinėn atsakomybėn patraukto R. U. versiją, neva nelegaliai dirbo tik vieną dieną (birželio 20), buhalterei neapsižiūrėjus, jis lygiai taip turėtū būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 95 str. 1 d.
Dėl nuobaudos
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negali būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka byloje pateikta nėra, įstatymas numato pakankamai girežtą nuobaudą už šį pažeidimą, todėl pažeidėjui yra pagrindas paskirti minimalaus dydžio bauda.
Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei R. U. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
R. U., gim., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą –1000 (vieno tūkstančio Eur) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17069792061. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).