Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., jo įgaliotam atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, nukentėjusiajam V. M., jo įgaliotam atstovui advokatui T. J.,

išnagrinėjus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini) , administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2015 m. kovo 11 d., apie 12 val. 37 min., vairuodamas automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kiemu nedavė kelio važiuojamąja dalimi einančiam pėsčiajam V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ., jį partrenkė ir sužalojo, iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pasitraukė pažeidžiant kelių eismo taisykles, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas vidutinis 2,44 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 175, 178, 221, 219.1, 219.5 punktų reikalavimus ir padarė administracinius tiesės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. teisme paaiškino, kad 2015 m. kovo 11 d. atvažiavo į V., važiuodamas pro parduotuvę „Maxima“, pamatė kartu einančius V. M. ir R. Ž., su kuria bendravo metus laiko. Jam vyriškai užvirė kraujas, nutarė pakalbėti su R., todėl apsisuko ir darė kairį posūkį. Kai V. M. ėjo su R. per aikštelę, jis stengėsi išvengti kontakto, bet važiuodamas apie 20-30 km/h greičiu, kliudė V. M.. Jis norėjo priparkuoti automobilį, stabdė, norėjo išsisukti iš situacijos, tačiau automobilio sparnu kliudė V. M., automobilis nebuvo apgadintas, V. M. atšoko po kontakto nuo mašinos ir parkrito. V. M. pats atsikėlė. Jis nesuprato, kad tai buvo eismo įvykis ir kad reikia pranešti policijai, nes smūgio nebuvo, pretenzijų nukentėjęs nereiškė. Ž. ėjo ir nuėjo, po kontakto iš jos pusės nebuvo jokios reakcijos, su R. jis nekalbėjo. Išlipo iš mašinos, V. M. jokių nusiskundimų neturėjo. Jis paklausė V. M. kaip jaučiasi, pakalbėjo 1-2 minutes, V. M. sakė, kad viskas gerai. Abu buvo susijaudinę, policijos nebuvo minties kviesti nei iš jo, nei iš V. M. pusės. V. M. policijos nekvietė, jei būtų kvietęs, jis būtų policijos sulaukęs. V. M. nesiskundė, bet po to jis gavo R. Ž. žinutę, kad V. M. sužalotas, sulaužytos rankos ir kojos. Iš kart po įvykio su R. Ž. nekalbėjo. Tuomet nuvažiavo pas draugę, nupirko gėlių, vyno. Jam 17 val. paskambino iš policijos, jis buvo Vilniuje tuo metu, buvo pavartojęs alkoholio, todėl paprašė pažįstamo nuvežti į policiją. Jis įvykio metu buvo blaivus, tik po įvykio vartojo alkoholį, tai gali patvirtinti M. R., kuriai pasakojo apie įvykį. Dėl įvykio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo, sutinka atlyginti pagrįstas išlaidas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. analogiškas aplinkybes nurodė ir 2015 m. kovo 11 d. paaiškinimuose, adresuotuose Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai (b.l. 28, 29).

Nukentėjęs V. M. teisme paliudijo, kad R. Ž. yra jo draugė, sugyventinė, 2015 m. kovo 11 d., 12.30 val., ėjo viduriu aikštelės, kai išgirdo vyrišką balsą, kuris sušuko „R.“, jis atsisuko ir pamatė jau dabar jam žinomą G.. Renata išsigando ir grįžinėjo atgal į parduotuvės „Maxima“ aikštelę. R. pasakė neprasidėti, tačiau jis nutarė pakalbėti ir tuo metu sukosi dešiniu šonu pažiūrėti, išgirdo automobilio variklio garsą ir pamatė, kad dideliu greičiu važiuoja automobilis Volvo. Tuo metu pajuto smūgį į dešinę koją, blauzdą ir trumpam prarado sąmonę, krito ant dešinio šono ir rėmėsi dešine ranka. Jis iš streso ir baimės prarado sąmonę, bet kėlėsi, atsistojo. M. G. išlipo iš automobilio, jis M. G. pasakė „ką tu darai“, tai M. G. tyliu balsu atsakė „nepyk“ su ciniška šypsena, dar išgirdo nerišliai ištartus žodžiu „aš myliu R., ji man skolinga už katinus“. Jis iš karto griebė už telefono ir skambino pagalbos numeriu, tada M. G. sėdo greitai į automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. M. G. neklausė, ar jis sužalotas, matė, kad jis skambina pagalbos telefonu. Jis pastebėjo nerišlią M. G. kalbą ir keistą jo veido mimiką, kuri leido suprasti, kad M. G. apsvaigęs. R. viską matė, po to ji nuėjo, o jis liko laukti policijos pareigūnų, kurie atvažiavo labai greitai už 5-7 min. Jiems atvykus, jie jau žinojo, kas vyksta, kadangi jis apie tai, kad jį partrenkė ir asmuo pabėgo iš įvykio vietos informavo pagalbos telefonu. Kviesti greitąją pagalbą atsisakė. Policijos pareigūnai paklausė, ar reikia pirmos pagalbos, bet jis nustatė, kad lūžių nėra ir jei reiks kreipsis pats į medikus. Jis turi medicinos bakalauro diplomą, pats įvertino savo būklę ir nekvietė į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos. Po 4 valandų pajuto skausmą uodegikaulyje, blauzdoje, tada paskambino seseriai, kuri jį nuvežė į ligoninę. Jis buvo blaivus ir nebuvo daugiau jokių incidentų, po įvykio jis niekur nesusižalojo. R. Ž. stovėjo ant laiptelių ir tiesiogiai matė šį įvykį, dar įvykį matė autobuso vairuotojas.

Nukentėjęs V. M. analogiškas aplinkybes nurodė ir savo 2015 m. kovo 11 d. surašytame paaiškinime, adresuotame Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai (b.l. 17).

Liudytoja E. Č. – policijos pareigūnė teisme paliudijo, kad gavo pranešimą, jog prie prekybos centro „BIG“, šalia viešbučio, įvyko eismo įvykis, iš kurio pasišalino kaltininkas, o nukentėjęs asmuo laukia įvykio vietoje. Nukentėjęs nurodė, kad jam einant su drauge iš parduotuvės link namų, aikštelėje einat privažiavo Volvo automobilis ir jį partrenkė, jis nukrito ir susižalojo, nukentėjęs atsisakė nuo greitosios. Jie paėmė paaiškinimus, apklausė autobuso vairuotoją, jis nedaug ką galėjo paaiškinti, nes kalbos nežinojo. Kaip rado automobilio Volvo vairuotoją, nežino, nukentėjusysis turėjo užsirašęs automobilio markę ir valstybinį numerį. Buvo nustatyta, kad automobilis priklauso M. G., kuris po kurio laiko kviestas atvyko ir neneigė įvykio, ji pajautė alkoholio kvapą ir nustatė girtumą. M. G. aiškino, kad žmogaus paklausė, ar viskas gerai ir nuvažiavo, o nukentėjęs aiškino kad ėjo su drauge, privažiavo M. G., kilo konfliktas, draugė išėjo namo. Ji braižė įvykio schemą, neprisimena, kad nukentėjęs sakytų, jog bandė ant jo tyčia užvažiuoti. Merginos nebuvo, draugė nenorėjo ateiti liudyti, todėl ji nebuvo apklausta. M. G. neneigė po įvykio vartojęs alkoholį. Įvykį matė autobuso vairuotojas, ko gero jos kolega iš vairuotojo paėmė paaiškinimą, vairuotojas estas, sunkiai kalbėjo, ką galėjo tą parašė, bet suprato, kad jis visko nematė.

Liudytoja R. Ž. teisme paliudijo, kad su M. G. buvo darbiniai santykiai dėl naminių gyvūnų. Ji yra savanorė, rūpinasi benamiais katinais. Su V. M. jie pora, kartu gyvena. Su M. G. susipažino, kai ji ieškojo, kas padengtų vieno iš benamių gyvūnų gydymo sąskaitą ir atsiliepė M. G., jis paaukojo 300 litų klinikai. Paskui asmeniškai bendravo su G.. Jis aukodavo pinigus gyvūnams, padėdavo susitvarkyti su katinais. Su M. G. bendravo apie metus laiko. Tą dieną M. G. pamatė ją su V. M., jam užėjo įsiūčio priepuolis, ji M. G. bijojo, jam užeidavo priepuoliai, jis neprognozuojamas. M. G. pradėjo gazuoti, ji spėjo nubėgti ant laiptelių, tempė ir V., bet V. nesuprato, kodėl jis turi bėgti. V. galvojo, kad gali su juo kultūringai pasikalbėti. M. G. važiavo taip, kad kliudytų V., nes suktelėjo vairą į V. ir V. krito ant asfalto. Matė susidūrimo momentą, M. automobilis važiavo į juos visu greičiu, mašina garsiai akseleravo, mašinos priekiniu kampu atsitrenkė į V. dešinę koją, V. pakilo į orą, matė stiprų smūgį, kraujo nematė. M. G. mašina sustojo, išlipo M. G. ir pasakė V. „nepyk“ su pašaipa, kažką kalbėjo apie meilę ir apie skolas. V. pradėjo sakyti, kad skambins policijai, M. G. 100 procentų girdėjo ir matė, kad V. skambina policijai. Su M. G. susirašinėjo po įvykio, sakė, kad taikytųsi, norėjo viską gražiai išspręsti, prašė 100 eurų dėl to, kad ji nerašė pareiškimo, kad ją vaikė po aikštelę. Jai M. G. sakė, kad duos 100 eurų, galėjo būti, kad parašė 4 SMS žinutes.

Liudytoja M. R. teisme paliudijo, kad kovo 11 d., gal apie 13 val., pas ją užsuko M. G., su kuriuo buvo susitarusi susitikti, ją pasveikino gimtadienio proga ir pasakė, kad prie prekybos centro „BIG“ netyčia užkliudė žmogų, sakė, kad žmogaus nesužalojo. Jai neatrodė, kad M. išgėręs, alkoholio kvapo nejuto, nerišlios kalbos nepastebėjo. Kovo 11 d. buvo išeiginė diena, jis atsivežė butelį vyno, jie išgėrė pas ją, po kelių valandų M. sulaukė skambučio iš policijos, jis kažkam paskambino ir paprašė, kad jį nuvežtų į policiją.

Iš įvykių registro išrašo matyti, kad 2015 m. kovo 11 d., 12 val. 37 min., gautas Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje pranešimas, kad pranešėją prie viešbučio „Park Inn“ kliudė automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 5).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos TOP specialisto V. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. kovo 11 d., apie 17 val. 00 min., RVU ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja telefonu pranešė, kad 2015 m. kovo 11 d., apie 15 val. 09 min., į juos kreipėsi V. M., kuris paaiškino, kad nukentėjo eismo įvykio metu prie parduotuvės „BIG“. Nukentėjusis, nustačius dubens ir dešinės blauzdos sumušimą, išleistas gydytis ambulatoriškai. Pirminę medžiagą apie įvykį surinko Vilniaus apskrities VPK KPV KPR patruliai E. Č. ir E. C.. Telefonu susisiekus su automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , savininku M. G., liepta jam nedelsiant atvykti į policijos komisariatą. M. G. apie 17 val. 50 min. atvyko į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrį, jis buvo neblaivus, nustatytas 2,44 promilių girtumas, jis prisipažino, jog minėtu laiku vairavo automobilį, partrenkė pėsčiąjį ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b.l. 3).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos KPR 2 kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. kovo 11 d. patruliuojant kartu su E. C., apie 12 val. 37 min., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , automobilis Volvo, valstybinis numeris GZC523, kliudė žmogų ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko V. M., kuris paaiškino, kad einant su drauge R. Ž. automobilių stovėjimo aikštele, jį kliudė automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , dėl ko jis krito ant žemės. Iš automobilio išlipo vyriškis, tačiau jis nuvažiavo, kai pranešėjas skambino policijai. V. M. paaiškino, kad įvykį matė R. Ž. ir liudininkas Estijos pilietis A. K., kuris paaiškino, kad matė, kaip automobilis Volvo tyčia užvažiavo ant vyriškio ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu nestipriai nukentėjo V. M., kuris skundėsi uodegikaulio bei blauzdos maudimu, įvykio vietoje greitosios medicinos priežiūros atsisakė. Apžiūrėjus teritoriją, pastebėjo įrengtas viešbučio lauko vaizdo stebėjimo kameras (b.l. 4).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (b.l. 21-24) matyti, kad „(duomenys neskelbtini) “ registratūros vadovė ir „Argus“ darbuotojas prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos pateikė vaizdo įrašus, nufilmuotus vaizdo stebėjimo kameromis 2015 m. kovo 11 d., (duomenys neskelbtini) pastato, bei įrašytus į CD laikmenas.

Teisme peržiūrėjus šiuos įrašus, viename iš jų matyti, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje juodos spalvos automobilis pasuka link aikštele einančio vyro ir jį partrenkia, o partrenktas vyras nukrenta ant žemės. Tolimesnė įvykių eiga nėra užfiksuota.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti eismo įvykio duomenys (b.l. 6).

Iš Estijos piliečio A. K. byloje esančio paaiškinimo ir jo vertimo matyti, kad jis 2015 m. kovo 11 d., apie 12.30 val., stovėjo prie viešbučio (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip į aikštelę atvažiavo juodas Volvo ir užvažiavo ant vyro (b.l. 18, 19).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 11 d., 18 val. 20 min., apžiūrėjus M. G. automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , automobilio apgadinimų nenustatyta (b.l. 7-9).

Iš Specialisto paaiškinimo (b.l. 15) matyti, kad V. M. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinės rankos pirštuose, sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15).

Iš Specialisto išvados Nr. T-A 2108/15(01) matyti, kad 2015-03-11, 15 val. 50 min., paėmus V. M. kraujo, kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 12).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075 tikrinimo rezultato matyti, kad M. G. 2015 m. kovo 11 d., 18 val. 19 min. nustatytas 2,44 promilių girtumas (b.l. 26, 27).

LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal LR ATPK 257 str., teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas M. G. kaltę dėl ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ginčija motyvuodamas tuo, kad M. G. neturėjo tyčios padaryti šių pažeidimų, jis nesuvokė, kad padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 1 d., kadangi buvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas po įvykio, nukentėjusysis buvo atsistojęs, kalbėjo, o M. G. jo klausė apie savijautą ir išvažiavo įsitikinęs, kad nepadarė sužalojimų, todėl nėra duomenų, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio ir vėliau vartojo alkoholį, o visos abejonės, prielaidos turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir byla pagal LR BK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. turėtų būti nutraukta.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 175. punktą, pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, o pagal Kelių eismo taisyklių 9. punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>. Byloje iš nukentėjusiojo, liudytojos R. Ž. parodymų bei filmuotos medžiagos nustatyta, kad V. M. ėjo tuščia automobilių stovėjimo aikštelės dalimi ir būtent M. G. savo vairuojamą automobilį pasuko link pėsčiojo. Byloje duomenų, kad pėsčiasis trukdė eismui, nėra. Tuo tarpu ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad būtent M. G., vairuodamas automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė važiuojamąja kelio dalimi einančiam pėsčiajam V. M. ir jį partrenkė, tokiais savo veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 175 punktų reikalavimus, dėl ko nežymiai buvo sužalota V. M. sveikata. Tokiu būdu teisme įrodyta, kad M. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, o Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. įtvirtinta atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme patvirtino faktines įvykio aplinkybes, tačiau nurodo, kad nesuprato, jog tai buvo eismo įvykis ir kad apie jį reikia pranešti policijai bei negalima vartoti alkoholio, nes smūgio nebuvo, pretenzijų nukentėjęs nereiškė. Byloje nustatyta, kad M. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į žmogų, kuris nukrito ant žemės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, šiuo atveju pats jį sukėlęs, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t.y. nori taip elgtis. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek policijos pareigūnams, tiek teisme neneigia, jog jis kliudė automobiliu pėsčiąjį, dėl ko pėsčiasis pargriuvo, tačiau nurodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Taip pasielgė supratęs, kad pėsčiasis nėra sužalotas ir jam yra viskas gerai, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, tokie M. G. argumentai yra paneigti bylos duomenimis. Iš pateiktos filmuotos medžiagos yra aiškiai matyti, kad M. G. partrenkė pėsčiąjį, kuris nuo smūgio pargriuvo. Taigi, M. G. teiginiai, kad nebuvo smūgio, yra visiškai nepagrįsti. Be to, kaip matyti iš specialisto paaiškinimo (b.l. 15), V. M. buvo nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinės rankos pirštuose ir šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisme nukentėjusysis paaiškino, jog įvykus eismo įvykiui M. G. buvo išlipęs iš mašinos, tačiau nesistengė jam padėti, ir pasakęs nereikšmingas frazes, tame tarpe „nepyk“, išvažiavo. Netikėti šiais V. M. parodymais, bei tuo, kad jis iš karto paėmė telefoną ir skambino pagalbos numeriu, nėra pagrindo, šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja R. Ž.. Be to, iš paties M. G. pirminių paaiškinimų (b.l. 28, 29) matyti, kad jis nurodė eismo įvykio laiką tarp 12 – 13 valandos. Įvykių registro išrašas (b.l. 5) patvirtina, kad apie eismo įvykį pagalbos telefonu buvo pranešta 2015 m. kovo 11 d., 12 val. 37 min. Taigi, kaip matyti, nukentėjusysis iš karto po eismo įvykio apie jį pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir net jei M. G. ir nematė, kad nukentėjusysis skambina policijai, tai neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui. Nagrinėjamu atveju būtent M. G. buvo eismo įvykio kaltininku, partrenkė pėsčiąjį, ir dėl pastarosios priežasties, prieš pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, privalėjo įsitikinti, jog elgdamasis tokiu būdu jis nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei juose jam numatytų pareigų.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 219. punkte nustatytos kiekvieno su eismo įvykiu susijusio vairuotojo ar kitas eismo dalyvio pareigos. O būtent pagal 219.1. papunktį, jis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka, pagal 219.4. papunktį jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; pagal 219.5. papunktį imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Ir tik pagal Kelių eismo taisyklių 220. punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. savo kaltę pasišalinus iš eismo įvykio pažeidžiant Kelių eismo taisykles, neigia motyvuodamas tuo, kad nesuprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau šie argumentai vertinti subjektyviu situacijos interpretavimu, kuris neturi įtakos pažeidimų kvalifikavimui. Išskyrus paties M. G. parodymus, jog nukentėjusysis jam pretenzijų neturėjo, byloje įrodymų, kad M. G. kokiu nors būdu įsitikino, jog nukentėjusiojo nesužalojo, nėra pateikta. Be to, kaip jau buvo minėta, jis pagal Kelių eismo taisyklių 219.5 papunktį privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam. Subjektyvus suvokimas nepašalina atsakomybės dėl eismo įvykio bei pareigos jį tinkamai įforminti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog M. G., tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, prieš tai neįsitikinęs, jog nesužalojo žmogaus, bei nepranešęs apie eismo įvykį policijos pareigūnams, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, taip pažeidė KET 219.1, 219.5, 221 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. G. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. G. gyvena su savo motina, kuri yra pensininkė, turi sveikatos problemų. M. G. dirba (duomenys neskelbtini) kokybės inžinieriumi, charakterizuojamas teigiamai, darbdavys prašo teisės vairuoti neatimti, kadangi jis būtinas vykdant įmonės paskirtas užduotis. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, M. G. skirtinos sankcijose numatytos nuobaudos, LR ATPK 33 str. 2 d. pagrindu paskiriant galutinę nuobaudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 126 str. 4 d., 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. G. pagal LR ATPK 127 str. 1 d. paskirti 180 Eur administracinę baudą, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. paskirti 1000 Eur administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskirti 700 Eur administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

LR ATPK 33 str. 2 d. pagrindu paskirti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) galutinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.