- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-55-312-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Popoviene (pirm.), Leonarda Gureviciene, Algimantas Pivoriunas
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Leokadija Leikauskienė
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisves atemimu trejiems metams septyniems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
V. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužes 17 d., apie 8.30 val., prie Egliu gatves 38-ojo namo, Vilniuje, priejes prie mažamecio V. A., gimusio 1996 metais, ir prispaudes jam prie pilvo peili, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefona. Tokiu budu, pagrasines peiliu, ateme V. A. galimybe priešintis ir iš jo kelniu kišenes ištrauke bei pagrobe mobilaus ryšio telefona „Nokia 6125“, 899,00 Lt vertes su „Omnitel Extra“ SIM kortele 60,00 Lt vertes, priklausancius mažamecio nukentejusiojo V. A. tevui D. A..
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo peržiureti jo byla bei ji išteisinti, kadangi jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadare.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis bei jo gyneja prašo apeliacini skunda tenkinti.
Prokurore prašo apeliacini skunda atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Nuteistojo kaltuma del jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.
Apklausoje, vykusioje iš karto po ivykio - 2007 m. gegužes 17 d., V. A. parode, jog einant i mokykla, prie jo priejo maždaug dvidešimties metu amžiaus, juodu plauku., apsirenges tamsiais rubais vaikinas, Nukentejusysis pažymejo, jog galetu pastaraji atpažint. Priejes vaikinas, nukentejusiajam prie pilvo pridejo peili bei pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefona. P to ikišes ranka i nukentejusiojo kelniu kišene, ištrauke telefona bei greitu žingsniu pasišalino iš ivykio vietos (b. l. 6).
Pirmosios instancijos teisme nukentejusysis V. A. dave analogiškus parodymus bei papildomai nurode, jog ji užpuolusio vyriškio veidas buvo truputi spuoguotas, pailgas, liesas, akys buvo labai išpustos, panašiai kaip nuo narkotiku apsvaigusio asmens. Policijoje iš nuotrauku išrinko butent ta žmogu, kuris buvo panašiausias. Nukentejusysis pažymejo, jog užpuoliko veida mate tuomet, kai pastarasis prie jo artejo, veliau žiurejo tik i peili (b. l. 169-170).
Iš liudytojos D. J. P. parodymu duotu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme matyti, jog ji mate, kaip iš V. A. buvo pagrobtas telefonas bei mate pagrobeja. Liudytoja nurode, kad mobilaus ryšio telefona pagrobes asmuo buvo apsirenges tamsiais rubais, aukšto ugio, plonas, jo veidas buvo ištyses, veido šone matesi spuogai, tamsiu, trumpu plauku (b. l. 170, 15-16).
Tiek nukentejusysis, tiek liudytoja iš esmes analogiškai apibudino asmeni, pagrobusi telefona. Nurode, šio asmens išskirtini bruoža, spuoguota veida. Pagal minetus požymius nukentejusysis ir atpažino nuteistaji, kaip asmeni pagrobusi mobilaus ryšio telefona.
Asmens parodymo atpažinti iš nuotrauku kartoteku metu V. A. atpažino V. M., kaip asmeni pagrobusi iš jo mobilaus ryšio telefona (b. l. 25). Nors šis procesinis veiksmas nebuvo fotografuojamas arba kitaip vizualiai fiksuojamas, taciau pirmosios instancijos teismas susipažino su Vilniaus miesto VPK 2 PK jam pateiktu itariamu ar ivykdžiusiu nusikalstamas veikas asmenu nuotrauku albumu ir konstatavo, jog jame yra V. M. nuotrauka. Tai, kad byloje nera procesini veiksma fiksuojanciu nuotrauku (BPK 194 str. 3 d.), nera pakankamas pagrindas pripažinti, kad jo metu gauti duomenys neturi irodomosios reikšmes. Asmens parodymo atpažinti metu V. A. atpažino V. M., kaip asmeni pagrobusi iš jo mobilaus ryšio telefona (b. l. 61-63). Minetas procesinis veiksmas atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu. Pats nuteistasis neturejo jokiu pastabu del asmens atpažinimo. Šiu procesiniu veiksmu atlikimo metu nukentejusysis išreiške abejones del atpažistamo asmens, taciau kaip matyti iš šiu veiksmu atlikimo protokolu, nukentejusysis visais atvejais nurode, pagal kokius požymius atpažista asmeni. Ivertintina ir tai, kad nukentejusysis yra mažametis, procesiniai veiksmai yra susije su neigiamais atsiminimais, patirtais išgyvenimais, stresu, todel naturalu, kad V. A. galejo išreikšti tam tikras abejones del atpažinto asmens. Kolegijai nekelia abejoniu, jog V. A. atpažino butent ta asmeni, kuris pagrasines peiliu bei taip atemes galimybe priešintis, pagrobe mobilaus ryšio telefona.
Nukentejusiojo išreikštas abejones pašalina byloje esantys irodymai. Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas itariamuoju, apklausos vykusios 2007 m. gegužes 1 d. 13.15-13.50 val. metu savo kalte pripažino pilnai, telefono pagrobimo aplinkybes nurode analogiškai kaip ir nukentejusysis. Be to, V. M. detaliai apibudino asmeni, iš kurio pagrobe mobilaus ryšio telefona, t. y. jis nurode, jog tai buvo berniukas, apie 8-10 metu amžiaus, pailgais, tamsiai plaukais, apvaliu veido bruožu (b. l. 56). Ši aplinkybe paneigia nuteistojo teiginius, kad jis nepadare jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, bei iš esmes patvirtina asmens parodymo atpažinti iš nuotrauku kartoteku bei asmens parodymo atpažinti metu gautu rezultatu teisinguma. Pažymetina, jog nuteistasis nurode, kad stoties rajone telefona už du šimtus litu pardave taksistui. Toks detalus aplinkybiu nurodymas, taip pat rodo, jog minetos apklausos metu V. M. dave teisingus parodymus.
Daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti metu V. A. nurode, kad pagal geležtes forma i užpuoliko peili labiausiai panašus peilis, kuris buvo paimtas pas V. M.. (b. l. 135-136) Ši aplinkybe taip pat iš dalies patvirtina nuteistojo kalte.
Apeliacini skunda nagrinejantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog nera jokio pagrindo tiketi R. M. parodymais, kadangi jie prieštarauja aukšciau aptartiems irodymams.
Pažymetina, jog V. M. parodymais vercia abejoti tai, kad jis viso proceso metu nemotyvuotai keite parodymus, t. y. vienu apklausu (tame tarpe ir teisme) jis savo kalte neige, kitu apklausu metu jis prisipažindavo padares jam inkriminuota veika. Kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kaip nors varžomos nuteistojo teises ar jam daromas koks nors neteisetas poveikis, del kurio jis buvo verciamas pripažinti savo kalte. Priešingai, iš byloje esanciu dokumentu matyti, jog visi procesiniai veiksmai buvo atliekami griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu. Atkreiptinas demesys, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo, kokiu budu galejo buti pažeistos ar suvaržytos jo teises, kokie duomenys, turintys reikšmes teisingai išnagrineti byla, nebuvo tirti. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir ivertino visus nuteistojo teisminio nagrinejimo metu išsakytus teiginius bei argumentuotai, motyvuotai juos paneige.
Tokiu budu, apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., jo kalte pilnai irodyta nuosprendyje ištirtais ir aptartais irodymais, paskirtoji bausme atitinka Lietuvos Respublikos BK 41str. ir 54 str. reikalavimus
Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tenkinti apeliacini skunda nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacini skunda atmesti.