Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-759-719-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
1A-759-719-2013
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00965-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
Nukentėjusysis
S. J.
Nuteistasis
D. G.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos
Pranešėjas Artūras Ridikas Baudž. bylos Nr. 1A-759-719/2013

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr.1-45-1-00965-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant: prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,nukentėjusiajai S. J.,nuteistajai D. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 284 str. 1 d., paskiriant viešųjų darbų 3 (trims) mėnesiams bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Nuosprendžiu S. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, o civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinta tik dalis ir S. J. iš D. G. priteista 49 Lt (keturiasdešimt devyni Lt) turtinei žalai ir 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. G. priteista 89, 70 Lt (aštuoniasdešimt devyni litai septyniasdešimt centų) turtinės žalos Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Taip pat nuspręsta iš D. G. išieškoti 800 (aštuonis šimtus) Lt proceso išlaidų už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, teisinę pagalbą, nukentėjusiajai S. J., 520 (penkis šimtus dvidešimt litų) už nukentėjusiajai S. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei bei 12 (dvylika litų) proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteista už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d., apie 16. 30 val., viešoje vietoje – Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pašalinių asmenų akivaizdoje ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavė nukentėjusiajai S. J. į galvos sritį, tokiu būdu jai padarydama poodines kraujosruvos akių vokuose, dešiniame žande, - nežymus sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-09 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog nukentėjusioji S. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu davė neteisingus parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydama, jog iš pradžių susitiko ne bare, o lauke. Apeliantė teigia, jog grįžusi į barą ir radusi ašarinėmis dujomis nupurkštus tris baro klientus ir neblaivią S. J., liepė šiai palikti barą ir eiti namo, tačiau S. J. to daryti nesutiko ir pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, dėl ko pati paėmė pastarąją už pečių ir išvedė į lauką, kur dar apie penkias minutes nukentėjusioji nesiliovė vartojusi necenzūrinius žodžius. Grįžusi atgal į barą ir išgirdusi, jog nukentėjusioji ir toliau plūstasi necenūriniais žodžiais, išėjo atgal į lauką, po ko, S. J. nuėjus pati užrakino kabinetą ir važiavo link nukentėjusiosios, norėdama pasikalbėti dėl įvykusio incidento. Pasivijus nukentėjusiąją ir išlipus iš automobilio pastaroji vėl pradėjo šaukti, mosikuoti rankinuku bei pagriebė ją (apeliantę) už krūtinės, po ko abi pargriuvo, tačiau nukentėjusioji jos net ir tuomet nepaleido. Išsilaisvinant iš nukentėjusiosios pastaroji dar įkando jai (apeliantei) į ranką ir galbūt tuomet galėjo nusibrozdinti veidą bei ranką. Apeliantė pabrėžia ir tai, jog S. J. nepagrįstai nurodė ir tai, jog ji (apelianė) į įvykio vietą atvyko kartu su V. Š., su kuriuo kartu mušė nukentėjusiąją ir šiai sulaužė nosį, kadangi baudžiamoji byla priaš V. Š. yra nutraukta. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog įvykis buvo apie 16.30 val., kadangi visas konfliktas truko ne mažiau kaip valandą laiko, o nukentėjusioji dar galėjo nueiti į kitą barą, kuri yra netoliese ir ten galėjo būti sumušta. Apeliantė pastebi ir tai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojo R. J. bei Ž. L. parodymais, kadangi šie liudytojai įvykio nematė, o visas aplinkybes sužinojo tik iš S. J. paaiškinimų. Pabrėžiama ir tai, jog liudytojas V. Š. nematė, kad ji (apeliantė) būtų vartojusi smurtą prieš nukentėjusiąją, o tik atsimena, jog jos (apeliantės) palaidinė buvo suplėšyta ir ištepta krauju, o be to ir pati nukentėjusioji greitąją medicinos pagalbą išsikvietė ne gatvėje, o jau būdama namuose, kas leidžia manyti, jog nukentėjusioji, būdama neblaivi (nustatytas 2,3 promilių girtumas), daugelio aplinkybių galėjo ir neprisiminti, juo labiau, kad priešingai, nei nurodė nukentėjusioji, jai nosis buvo lūžusi prieš savaitę laiko iki įvykio. Apeliantė taip pat mano, jog tokiais veiksmais nukentėjusioji S. J. siekia pasipelnyti, ao apeliantė savo veiksmais negalėjo padaryti neturtinės žalos nukentėjusiajai, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neatsižvelgė į jos (apeliantės) duotus nuoširdžius parodymus, įrodymus vertino šališkai, o atlikti veiksmai gali būti vertinami tik kaip administracinės teisės pažeidimas.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jog gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusioji ? atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti apeliantės D. G. kaltę, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Priimdamas skundžiamą nuosprendį Panevėžio miesto apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pirmiausia pažymėtina tai, jog nukentėjusioji S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės nuoseklius ir vieningus parodymus, kad įvykio dieną po bare įvykusio konflikto su D. G., pastaroji, einant namo ją pasivijo ir sudavė keletą smūgių į galvą bei veidą (1 t., 33, 35-36, 37-39, 40-41, 42-43, 44, 45, 46, 48-52 b.l., 2 t., 40-42 b.l.). Antra, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kuriais, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Šie įrodymai ? tai specialistų išvadų duomenys (1 t., 65, 76 b.l.), asmens sveikatos istorijoje nurodyta informacija, kad 16.55 val. S. J. pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių ją apžiūrėjusiai gydytojai nurodė, jog buvo sumušta baro savininkės (1 t., 70 b.l.), liudytojo R. J. parodymai tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad nuvykęs į ligoninę iš nukentėjusiosios sužinojo, jog ši buvo sumušta D. G. (1 t., 96-98 b.l., 2 t., 43 b.l.), liudytojos Ž. L. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad įvykio dieną į barą grįžusi baro savininkė nurodė pasivijusi nukentėjusiąją prie sankryžos, o S. J. kitą dieną jai pasakojo, jog buvo sumušta D. G. (1 t. 99-100 b.l., 2 t., 87-88 b.l.) bei V. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog įvykio metu moterys prie gyvenamojo namo grūmėsi, po ko D. G. palaidinė buvo įplyšusi ir ištepta krauju (1 t., 125-126, 130-131 b.l., 2 t., 42-43 b.l.). Be to, pažymėtina ir tai, jog pati apeliantė taip pat viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu neneigė po konflikto bare pasivijusi nukentėjusiąją bei su ja susistumdžiusi ir apsižodžiavusi (1 t., 148-150, 153-155, 159, 160 b.l., 2 t., 37-40 b.l.), kas taip pat iš dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir tai, jog byloje esantys duomenys paneigia D. G. iškeltą versiją, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti kitame bare, o taip pat nurodė ir tai, jog aplinkybė, kad S. J. galimai suplėšė D. G. palaidinę, neleidžia konstatuoti, jog pastaroji nepadarė jai inkriminuojamos veikos.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji S. J. davė neteisingus parodymus, yra atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi tam tikrų S. J. nurodytų aplinkybių netikslumas iš esmės nepaneigia jos nuoseklių ir vieningų parodymų dėl nusikalstamos veikos esmės. Kaip minėta, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Taip pat atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi netiesioginių liudytojų parodymais, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai netiesioginių įvykio liudytojų parodymus vertino kaip įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiosios parodymus bei pagrindžiančius D. G. kaltę.

Apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami bei neabejotinai leidžia daryti išvadą dėl D. G. kaltės, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras RidikasTeisėjai Algirdas GaputisRičardas Gilys