- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- 1-675-830/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52597-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2015 m. rugsėjo 20 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sutuoktinės R. K. atžvilgiu, o būtent sudavė jai vieną smūgį į skruostą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.
Be to, jis, 2016 m. liepos 20 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, naudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – dukros A. K. atžvilgiu, o būtent vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiai A. K. į galvą, taip smurtaudamas sukėlė A. K. fizinį skausmą.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 20 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sutuoktinės R. K. atžvilgiu, t.y. sudavė jai vieną smūgį į skruostą. Po minėto konflikto su sutuoktine R. K. jie susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Taip pat, jis 2016-07-20 apie 18 val. į namus, Panevėžyje, Prekybos g. 11-19, grįžo neblaivus. Namuose buvo jo dukros A. ir A.. Tarp jo ir A.s kilo žodinis konfliktas, kurio metu vonios kambaryje jis vieną kartą sudavė rankos kumščiu A. per galvą. Jis būdamas girtas tampa agresyvus, piktas, greitai įsiaudrina. Tokiam jo poelgiui, turėjo įtakos girtumas, blaivus taip niekada nesielgtų ir nesielgia. Nuoširdžiai apgailestauja, kad sudavė A., jos atsiprašė. Jo ir dukrų santykiai geri, jie nesipyksta (b. l. 84-85, 92-93, 96-97).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1) Nukentėjusiosios R. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad su vyru G. K. gyvena kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra vedę 25 metus. Santuokoje susilaukė keturių vaikų, dvi dukros gyvena atskirai, o kitos dvi kartu. G. K. paskutinius tris metus labai piktnaudžiauja alkoholiu. Būdamas girtas ar išgėręs, o kartais ir blaivus būna agresyvus, kaltina R. K. neištikimybe. Yra ankščiau smurtavęs prieš R. K., tačiau ji į policiją nesikreipė. 2015-09-20 apie 22.00 val., baigusi darbą PC „IKI“, esančiame Kerbedžio g., R. K. atėjo pasitikti sutuoktinis G. K., jis buvo girtas. Jiems sugrįžus į namus, G. K. nuėjo į virtuvę ir pradėjo valgyti, tuo metu R. K. vaikščioji po kambarius. G. K. būdamas virtuvėje pradėjo sakyti R. K., kad ji jam turi sakyti teisybę ir pasakyti, kas buvo atėjęs pas R. K.. Ji į sutuoktinio priekaištus nieko neatsakė. Padavusi savo dukrai nupirktą jogurtą, R. K. nuėjo į svetainę ir atsisėdo prie dukros. Joms besėdint, atėjo G. K. ir atsisėdo šalia R. K.. Prisėdęs, toliau klausinėjo R. K., kas buvo pas ją atėjęs, tačiau R. K. į sutuoktinio klausimus neatsakinėjo. Jiems besėdint ant sofos G. K. staiga pašoko ir ranka trenkė R. K. į veido dešinės pusės skruostą. Po suduoto smūgio R. K. paklausė sutuoktinio, už ką jis jai sudavė smūgį, tačiau nesulaukusi atsakymo atsistojo nuo sofos ir išėjo į buto koridorių. G. K. toliau sėdėjo ant sofos. Jų dukrai A. K. paklausius G. K., kodėl jis taip padarė, G. K. pasakė, kad nesusilaikė ir toliau sėdėjo ant sofos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, išvežė G. K.. G. K. suduoto smūgio metu R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. G. K. jos atsiprašė, ji jam atleido (b.l. 15, 17-18, 20-21).
2) Įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykių vieta yra butas, esantis Panevėžyje, Prekybos g. 11-19. Nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota (b.l. 9, 40 ).
3) Liudytoja A. K. parodė, kad 2016 m. liepos 20 d., vakaro metu, apie 19.00 val., į namus Panevėžyje, Prekybos g. 11-19, grįžo girtas tėtis G. K., namuose buvo mama R., ji ir jos sesuo A.. Mama pamačiusi, kad tėtis grįžo į namus girtas, vengdama konflikto su tėčiu, išėjo iš namų, kur ji išėjo, joms nesakė. Namuose tėtis triukšmavo, kibo žodžiais prie jos ir sesės. Tėtis namuose elgėsi agresyviai, daužė namų apyvokos daiktus, ji ir sesuo bandė raminti tėtį. Tėtis į jų raminimą nereagavo. Kuomet jos sesuo A., vonios kambaryje prausėsi, ji taip pat buvo su sese, tėtis priėjęs prie jos (A.s), vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai per galvą. Ji mano, kad jos sesei dėl suduoto smūgio, buvo sukeltas fizinis skausmas ir išgąstis. Išsigando labai ir ji, todėl pasiėmusios savo asmeninius daiktus išėjo iš namų. Išėjusios iš namų, paskambino mamai, kuriai jos pasakė, kad tėtis sudavė A. per galvą. Mamai jos pasakė, kad ji iškviestų policiją. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Tėtis ir seniau išgerdavo, bet buvo neagresyvus, bet šiuo metu, kuomet tėtis išgeria tampa agresyvus, neatpažįstamas. Tėtis yra sunkaus charakterio, greitai užsiplieskia, visada turi būti jo teisybė. Tėtis prieš seserį pirmą kartą naudojo fizinį smurtą, prieš ją nėra smurtavęs. Seniau prieš mamą yra ne vieną kartą smurtavęs, tik mama nesikreipdavo į policiją, kiek ji žino, mama tik pernai, t. y. 2015 m. dėl smurto, kuomet tėtis sumušė ją, ji kreipėsi į policiją (b.l. 54-55).
4) Liudytojo R. R. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2015-09-20 dirbo ekipaže Nr. 564 kartu su vyr. patruliu S. L.. Dirbant ekipaže apie 23 val. 37 min. buvo gautas pranešimas iš budėtojų, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje, neblaivus tėvas muša mamą, namuose yra mažametė sesuo. Nuvažiavę minėtu adresu, kiek prisimena juos pasitiko moteris, kuri prisistatė, tačiau jos anketinių duomenų neprisimena ir paaiškino, kad tą 2015-09-20 apie 23 val. neblaivus vyras trenkė ranka jai į veidą mažametės 2007 metų gimimo dukros akivaizdoje, mažametis vaikas verkė, buvo susijaudinęs. Moteriškė nurodė, kad jos vyras trenkė jai ranka į veidą. Kiek prisimena, ant moteriškės veido matėsi akivaizdžios smurto žymės, t. y. buvo patinęs skruostas. Ant schemos tarnybiniame pranešime pažymėjo vietas, kur matėsi smurto žymės ant moteriškės veido. Namuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo moteriškės sutuoktinis, vyriškis aiškino, kad žmonos nemušė, vyriškis sulaikomas elgėsi agresyviai, muistėsi, atsisakė pasitikrinti girtumą. Vyriškis, kuris smurtavo minėtos moters atžvilgiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apsk. VPK areštinę (b.l. 27-28).
5) 2015-09-20 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2015 m. rugsėjo 20 d., 23.37 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas muša mamą, namuose yra mažametė sesuo. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. K., kuri paaiškino, kad neblaivus tėvas G. K. ranka sudavė mamai R. K. į veidą. R. K. paaiškino, kad neblaivus G. K., sudavė ranka jai į veidą. Moters veide, matomas patinimas po dešine akimi. G. K. paaiškino, kad žmonos nemušė. G. K., sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apsk. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas G. K. ir pristatant į policijos įstaigą elgėsi agresyviai, muistėsi, atsisakė pasitikrinti girtumo (b.l. 10-13).
1) Nukentėjusiosios A. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016-07-20 apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo neblaivus tėtis G. K.. Minėtu adresu, vonios kambaryje, tėtis jai dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos dešinę pusę, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Įvykį matė sesuo A. K.. Tėtis jos atžvilgiu fiziškai smurtavo pirmą kartą. Tėtis dirba, dažnai vartoja alkoholį, yra agresyvus (b.l. 46).
2) Liudytojos R. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016 m. liepos 20 d., vakaro metu, apie 19.00 val., jai paskambino dukra A. K., kuri pasakė, kad tėtis namuose, (duomenys neskelbtini), sudavė jai vieną kartą į galvą. Dukra buvo išsigandusi, susijaudinusi, verkė, ir ją dukros A. ir A. informavo, kad jos pabėgo iš namų ir, kad jos lauks Pušalato gatvėje, kol ji ateis nuo Raginėnų gatvės. Atėjusi prie savo dukrų, ji iškvietė policiją. Ji mano, kad dukra A. išsigando tėvo tokio poelgio ir dukra jai minėjo, kad jai skaudėjo, kuomet tėvas sudavė jai. Ji taip pat išsigando dėl savo dukros. G. K. tik neblaivus tampa agresyvus, smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, dėl ko jau buvo iškelta baudžiamoji byla dėl jos sumušimo. Prieš vaikus jis (sutuoktinis) nėra niekada smurtavęs, tai buvo pirmas kartas. Ji mano, kad tokiam G. elgesiui turėjo įtakos liga, t. y. kuomet jam įkando ensafalitinė erkė, ilgai sirgo, gulėjo ligoninėje, gydėsi net Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje. Po savo ligos jis ilgai negėrė, bet šiuo metu ėmė išgėrinėti. Kuomet jis išgeria, tampa agresyvus. Blaivus Gintautas ramus, nekonfliktinis (b.l. 51-52).
3) 2016-07-20 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2016 m. liepos 20 d., 19.10 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžyje, Prekybos g. 11-19, kad neblaivus tėvas mušė vaikus. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. K., kuri paaiškino, kad neblaivus tėvas G. K. vieną kartą ranka sudavė į galvos dešinę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. A. K. nurodė, kad tėvas taip elgiasi pirmą kartą. A. K. buvo blaivi. Smurto požymių ant A. K. nesimatė. G. K. paaiškino, kad jis namie ir gali daryti ką nori. Varė policijos pareigūnus iš buto. Dukrai pasakius, kad tėvas jai sudavė, G. K. ėmė sau smūgiuoti į veidą. G. K. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apsk. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas G. K. ir pristatant į policijos įstaigą elgėsi agresyviai, pasipriešino policijos pareigūnams, todėl prieš jį buvo panaudota spec. priemonė „Taser X26“ ir antrankiai (b.l. 43-44).
Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis G. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., t.y. jis, 2015 m. rugsėjo 20 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sutuoktinės R. K. atžvilgiu, o būtent sudavė jai vieną smūgį į skruostą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą. Be to, jis, 2016 m. liepos 20 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, naudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – dukros A. K. atžvilgiu, o būtent vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiai A. K. į galvą, taip smurtaudamas sukėlė A. K. fizinį skausmą. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d. ir įrodytos aptartais įrodymais.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme bei jos dydžiu (b.l. 133-135).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėjusio įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, tyčiniai, smurtiniai. Kaltinamasis ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas (b.l. 67-73), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta (b.l. 78), priklausomybės ligų centre neregistruotas, nuo 2009 metų lankosi VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ (b.l. 75-76 ). Prokurorė prašo skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmes. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurių terminai yra artimi vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, paskiriant įpareigojimus.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė smurtinę veiką artimoje aplinkoje, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.).
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-09-20, 23.50 val. iki 2015-09-22, 09.09 val. (2 paros) ir 2016-07-20 20.00 val., iki 2016-07-22 11.01 val. (2 paros).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, panaikintinos nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. (2 veikos) ir paskirti jam bausmes:
- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (2015-09-20 veika), padarymą paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje;
- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (2016-07-20 veika), padarymą paskirti jam bausmę -1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes iš dalies sudėti ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. K. galutinę bausmę – 1 (vienerius) laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.), įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-09-20, 23.50 val. iki 2015-09-22, 09.09 val. (2 paros) ir 2016-07-20 20.00 val., iki 2016-07-22 11.01 val. (2 paros) ir laikyti, kad G. K. yra atlikęs 8 laisvės apribojimo dienas.
G. K. paskirtas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti G. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.