- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-56-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13971-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- T. S., I. S., V. S.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto, Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Dalios Višinskienės,
dalyvaujant ieškovo atstovei R. Č.
atsakovams T. S. , I. S. , V. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivladybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams T. S. , I. S. , V. S. ir V. S. dėl skolos už karštą vandenį ir šilumos energiją išieškojimo, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų T. S. , I. S. , V. S. , V. S. solidariai 4058,45 Lt skolą už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2001 m. birželio 1 d. nuomos sutartį Nr. 46, iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos 2001 m. birželio 1 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 46 buvo išnuomotos T. S. . 2008 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui buvo pateiktas UAB „Vilniaus energija" ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei prašant priteisti susidariusį įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1256-790/09, kuriuo patenkino UAB „Vilniaus energija" ieškinį ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės už neapmokėtą šilumos energiją (už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.) 3238,35 Lt skolos už šilumos energiją bei 687 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priteista suma - 4058,45 Lt, buvo ieškovo apmokėta 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31d. sprendime pažymėjo, kad skolos susidarymo laikotarpiu galutinis šilumos energijos vartotojas buvo T. S. bei jos šeimos nariai I. S. , V. S. , V. S. . Taigi faktinis šilumos energijos vartotojas buvo neprivatizuoto buto nuomininkas ir jo šeimos nariai ir jie turi atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją. Ieškovas paaiškino, kad minėtoje civilinėje byloje atsakovai buvo traukiami trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pateisinti nesumokėtų mokesčių ir skolos atsiradimo faktą kas galėtų švelninti civilinę atsakomybę. Nors tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje gyvenamosios nuomos sutartyje Nr. 46 nenumatyta tiesioginė pareiga mokėti mokesčius už šilumos energijos tiekimą, tačiau tai numato CK 6.584 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kuri suponuoja pareigą nuomininkui mokėti mokesčius, kurie neįskaityti į nuomos mokestį. Ieškovas pažymi, kad pareiga sumokėti mokesčius yra nustatyta ir CK 6.584 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 658 patvirtino Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarką. Tvarkos 2 punktas nustatė specialią butų nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarką pagal kurią mokestiniai įsipareigojimai yra nustatyti buto nuomininkui. Kadangi įstatymai bei tarp šalių pasirašyta nuomos sutartis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, todėl ieškovas prašo susidariusį įsiskolinimą priteisti solidariai iš pagrindinės buto nuomininkės T. S. bei jos šeimos narių.
Atsakovai, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. nemokėjo ir nuomos mokesčio, yra susidaręs 653,39 Lt įsiskolinimas SĮ „Vilniaus miesto būstas" už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)nuomą. SĮ „Vilniaus miesto būstas" ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius pateikė atsakovams įspėjimus, jog nevykdant prievolės mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai į įspėjimus nereagavo, nesikreipė į SĮ „Vilniaus miesto būstas" dėl skolos mokėjimo grafiko pasirašymo ir toliau nemoka nuomos ir kitų mokesčių, tuo pažeisdami įstatymų reikalavimus. Remiantis minėtais motyvais ir faktais bei vadovaudamasis CK nuostatomis ieškovo nuomone yra pagrindas nutraukti 2001 m. birželio 1 d. nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas priteisė ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei, iš atsakovų T. S. , I. S. , V. S. , V. S. solidariai 47,49 Lt procesinių palūkanų.
Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas priteisė valstybei iš atsakovų T. S. , I. S. , V. S. , V. S. , 11,04 Lt, t. y. po 2,76 Lt iš kiekvieno atsakovo, o taip pat 22,02 Lt iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas konstatavo, jog byloje ginčo dėl 4 058,45 Lt skolos dydžio ir atsakovų prievolės ją mokėti nėra. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovai skolą sumokėjo, todėl ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 47,49 Lt. Ši suma, ieškovo teigimu, yra procesinės, 5 procentų metinių palūkanų dydžio, palūkanos nuo bylos iškėlimo iki skolos sumokėjimo. Kadangi atsakovai įsiskolinimus ieškovui sumokėjo iškėlus bylą teisme, todėl jie privalo mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki reikalavimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 47,49 Lt procesinių palūkanų patenkino ir iš atsakovų priteisė 47,49 Lt procesinių palūkanų solidariai, nes prievolės dalykas (skola už šiluminę energiją) yra nedalus.
Teismas nustatė, kad T. S. yra bedarbė, registruota darbo biržoje nuo 2008 m. spalio 14 d. V. S. yra bedarbis ir įregistruotas darbo biržoje nuo 2009 m. gegužės 16 d. Iš UAB „Oleva“ pažymos matyti, kad bendrovė neturi lėšų išmokėti atlyginimą I. S. . Atsakovai siekia įsidarbinti, nuolat registruojasi darbo biržoje. Taigi šeimoje susidarė situacija, kai du asmenys yra bedarbiai, vienas dirbantis, bet negaunantis atlyginimo, todėl šeima gyvena iš vieno šeimos nario atlyginimo. Akivaizdu, jog atsakovų šeimoje susidarė sunki finansinė būklė. Duomenų, jog atsakovai neprižiūrėtų išsinuomoto buto, darytų jam žalą, nevykdytų kitų savo nuomininkų pareigų, byloje nėra.
Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovai laikosi šalių sutarto skolos grąžinimo grafiko. Atsakovai su UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiskaitė vekseliu, kuris yra tinkama atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonė, todėl laikytina, jog su šia bendrove atsakovai atsiskaitė. Teismo teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai stengiasi ir mažina savo skolinius įsipareigojimus komunalines paslaugas teikiančioms įmonėmis, su kai kuriais pilnai atsiskaitė.
Teismas taip pat konstatavo, jog savivaldybės būstas nuomojamas asmenims, kurie neturi pakankamai finansinių išteklių įsigyti nuosavą būstą ar nuomotis būstą komercine kaina. Tai nereiškia, jog asmenys iš viso neprivalo mokėti, tačiau šiems asmenims gali susidaryti laikino pobūdžio finansiniai sunkumai. Svarbu nustatyti, ar nuomininkai aktyviai siekia sumažinti skolinius įsipareigojimus ir juos faktiškai mažina. Teismas šioje byloje nustatė, jog nuomininkai aktyviai siekia sumažinti savo skolinius įsipareigojimus ir faktiškai juos mažina žymiai. Ši aplinkybė rodo, jog jų finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir yra sprendžiami. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovams šiuo metu yra susidariusios sunkios šeimos finansinės sąlygos, tačiau jie pagal savo finansines galimybes apmoka visus einamuosius mokėjimus ir žymiai sumažino įsiskolinimus už nuomojamo buto komunalines paslaugas, pilnai atsiskaitė su ieškovu, todėl, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, šių konkrečių atsakovų atžvilgiu, būtų neteisinga ir nesąžininga nutraukti nuomos sutartį ir juos iškeldinti iš nuomojamo buto. Dėl šių aplinkybių reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš buto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, teismas atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimį į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
siekiant nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, pakanka turėti įrodymų, jog asmenys nuolat, t.y. ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Apeliantas teigia, jog šioje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog nuomininkai nevykdė savo įsipareigojimų. Pažymi, jog iki ieškinio pareiškimo šioje civilinėje byloje, t.y. nuomotojo kreipimosi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, metu atsakovai buvo įsiskolinę už būsto nuomą bei komunalines paslaugas daugiau negu už 3 mėnesių laikotarpį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuomos mokestis buvo pradėtas epizodiškai mokėti bei pasirašytas skolų išdėstymo grafikas tik nuomotojui pareiškus ieškinį. Ieškovas mano, kad situacija, kai nuomininkas nuomos mokestį pradeda mokėti tik nuomotojui kreipusis į teismą, sudaro pagrindą teigti, kad nuomininkas ir ateityje vengs tinkamai vykdyti sutartį. Taigi akivaizdu, jog yra pagrindas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų. Apeliantas laiko, kad nuomininkai iš esmės pažeidė sutartį laiku nemokėdami nuomos ir komunalinių mokesčių. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė jau patyrė nuostolių dėl nuomininkų netinkamo įsipareigojimų vykdymo, t.y. UAB „Vilniaus energija“ susidariusį įsiskolinimą už šilumos energiją priteisė būtent iš savivaldybės kaip būsto savininkės. Be to, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. kovo 31d. yra susidaręs 3512,20 Lt įsiskolinimas ir šis įsiskolinimas nėra priteistas iš atsakovų, todėl apelianto nuomone, yra tikimybė, kad UAB „Vilniaus energija“ šį įsiskolinimą vėl bandys prisiteisti iš apelianto ir tokiu būdu bus pažeistos ieškovo teisės. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsakovai buvo įspėti, kad jie netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, tačiau į juos nereagavo. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovai iš esmės piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų bei sudaryti skolos išdėstymo grafikų ir tik pateikus ieškinį, atsakovai ėmė domėtis savo pareigomis;CK 6.611 str. nesuteikia teisės teismui atsižvelgus į tam tikras aplinkybes, netaikyti nuomininkams neigiamų pasekmių numatytų šiame CK straipsnyje. Apeliantas pažymi, kad buvo prašoma iškeldinti 4 darbingo amžiaus asmenis, t.y. šeimoje nėra nepilnamečių ar neįgaliųjų asmenų, todėl taikyti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus šioje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taigi atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus yra neteisinga ir nesąžininga. Be to, nuomininkai nuolat nevykdė savo įsipareigojimų ir nemokėjo mokesčių už šilumos energiją. Tai, kad atsakovai iškėlus bylą sumokėjo įsiskolinimą tik įrodo, kad nuomininkai neturi jokių finansinių sunkumų, o piktybiškai vengia mokėti mokesčius. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuomininkų finansiniai sunkumai yra laikini. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nuomininkai su UAB „Naujamiesčio“ būstas“ atsiskaitė vekseliu, kadangi vekselis neįrodo, kad įsiskolinimas jau buvo padengtas, nes neaišku, ar nuomininkai vykdys vekseliu prisiimtus įsipareigojimus;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 22,02 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad savivaldybė negali būti atsakinga už tai, kad teismas šiuo atveju nusprendė taikyti CK 1.5 str. numatytus principus ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, todėl nėra pagrindo priteisti iš jo ir bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti, t.y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. S. , I. S. , V. S. ir V. S. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad byloje yra įrodymai, jog atsakovai stengiasi padengti visus įsiskolinimus. Pagal skolos grąžinimo grafiką, atsakovai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kiekvieną mėnesį moka po 262,35 Lt – tai yra einamasis nuomos mokestis su skolos dengimo suma. Šiai dienai atsakovams liko sumokėti 194,86 Lt įsiskolinimą. Nurodo, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ yra pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis 2729,64 Lt sumai. Pagal vekselį liko sumokėti 1209,58 Lt. Atsakovai pabrėžia, jog vekselis yra besąlyginis ir neginčytinas skolos dokumentas.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis patyrė nuostolių, nes UAB „Vilniaus energija“ apmokėjo 3238,35 Lt sumą, kadangi atsakovai jau yra ieškovui grąžinę 4058,45 Lt skolą bei sumokėjo 5 proc. metinių palūkanų. Atsakovai pabrėžia, kad jie apmoka visus komunalinius mokesčius už buto nuomą, bei sąžiningai dengia įsiskolinimus. Taigi visos skolos yra geranoriškai padengiamos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iškelti atsakovus iš jų nuomojamo būsto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kai nuomininkai ją yra pažeidę, sutartyje nustatytais terminais bei tvarka nemokėdami nuomos mokesčio bei mokesčių už būstui teikiamas komunalines paslaugas, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje įsiskolinimą sumokėjo, t.y. iš esmės pažeidimas, dėl kurio buvo prašoma nutraukti nuomos sutartį, yra pašalintas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad atsakovai nuomos bei kitų mokesčių nesumokėjo dėl susidariusios sunkios turtinės padėties, t.y. dėl to, kad T. S. yra bedarbė, registruota darbo biržoje nuo 2008 m. spalio 14 d., V. S. taip pat yra bedarbis ir įregistruotas darbo biržoje nuo 2009 m. gegužės 16 d., o I. S. , nors ir dirba, tačiau darbo užmokesčio negauna, ką patvirtina į bylą pateikta UAB „Oleva“ pažyma, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai aktyviai siekė šią padėtį ištaisyti, t.y. siekia įsidarbinti, nuolat registruojasi darbo biržoje, o bylos nagrinėjimo eigoje sumokėjo 4 058,45 Lt įsiskolinimą ieškovui bei mažina savo skolinius įsipareigojimus komunalines paslaugas teikiančioms įmonėmis, o su kai kuriomis taip pat pilnai atsiskaitė, pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovų iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (Civilinio kodekso 1.5 str.).
Apelianto dėstomi argumentai, esą teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovai nevykdydami sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti mokesčius už nuomą bei komunalines paslaugas iš esmė pažeidė sutartį, todėl nuomotojas turėjo teisę reikalauti ją nutraukti, o teismas turėjo taikyti Civilinio kodekso 6.611 str. numatytą sankciją ir priimti sprendimą nuomininkus iškeldinti, nepripažįstami pagrįstais. Teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, todėl būtent jam yra suteikta teisė aiškinti bei taikyti įstatymus ir tai teismas turi daryti ne tiesmukai, o atsižvelgdamas į jų tikslą, prasmę, o taip pat, visais atvejais, aiškindamas bei taikydamas įstatymus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje, nustatęs, kad atsakovai nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas pilnai neapmokėdavo dėl šeimoje susiklosčiusios itin sudėtingos finansinės padėties, o ne dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo, pagrįstai sprendė, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei nuomininkų iškeldinimas pažeistų minėtus principus. Aplinkybė, kad šeimoje nėra nepilnamečių vaikų bei neįgalių (nedarbingų) asmenų savaime nereiškia, jog jų atžvilgiu teismas neturi teisės netaikyti sankcijos, nors pripažino, kad sutartis buvo pažeista.
Ieškovas teigia, kad atsakovams nuomojamas socialinis būstas. Taigi, apeliantas pripažįsta, jog teikdama būstą, savivaldybė vykdo vieną iš jai priskirtų- socialinės paramos- funkciją. Bedarbio statusas, kurį nagrinėjant bylą, turi du atsakovai, yra sąlygojantis socialinės paramos poreikį. Todėl ieškovas, įgyvendinantis įstatymu jam priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų savo teisės nutraukti nuomos sutartį įgyvendinti tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar pabloginama.
Įvertinant tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje pašalino pažeidimą, dėl kurio buvo reikalaujama su jais nutraukti nuomos sutartį, apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai liudija, kad jie ir toliau sąžiningai vykdo savo prievoles ir moka visus priklausančius mokėti mokesčius, teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš ieškovo, teisėjų kolegija pažymi, jog šių išlaidų priteisimas nėra procesinio pobūdžio sankcija, taikoma ginčo šalims. Šios išlaidos, kaip ir bet kurios kitos bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos priklausomai nuo bylos baigties (Civilinio proceso kodekso 93, 96 str.), todėl iš dalies atmetus ieškinį, pagrįstai iš ieškovo buvo priteista ir dalis procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl civilinio proceso ar materialinės teisės normų pažeidimo (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), nagrinėjamoje byloje tokie pažeidimai nėra nustatyti: teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai taikė įstatymų normas, teismo diskrecijos teisė nebuvo pažeista, todėl konstatuojama, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš jo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos- 17,60 Lt (b.l. 170).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybė biudžetą iš Vilniaus miesto savivaldybės 17,60 Lt (septyniolika litų ir 60 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų.